Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotas asmuo P. P., atstovaujamas globėjos L. Č., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja D. P. ir P. P. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja ir jos sutuoktinis nepilnamečių vaikų neturi. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta L. Č.. Sutuoktiniai kreditorių neturi. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0820 ha, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę KIA SPORTAGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų ir kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai, sutuoktiniai neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, kai vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. P. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po santuokos sudarymo, buvo pripažintas neveiksniu nurodant, kad be kitų sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardintų sričių, P. P. pripažįstamas neveiksniu šeimos santykių srityje. Šalys gyvena skyrium daugiau nei dvidešimt metų, bendro ūkio neveda, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą nėra galimybės (CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis pareiškėjos prašyme nurodytomis ir posėdžio metu patvirtintomis aplinkybėmis, pareiškėjos atstovės ir suinteresuoto asmens globėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis CK 3.55 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.57 straipsniu, CPK 538–540 straipsniais, pareiškėjos D. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, todėl yra tenkinamas.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliktina santuokinė pavardė – P., suinteresuotam asmeniui P. P. – prigimtinė pavardė – P. (CK 3.69 straipsnis).

Nutraukus santuoką, pareiškėja prašo patvirtinti jos ir suinteresuoto asmens globėjos bei turto administratorės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens globėja patvirtino, kad dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ginčo nėra, su suinteresuotu asmeniu ji gyvena faktinėje santuokoje ir veda bendrą ūkį apie dvidešimt metų, neprieštarauja, kad suinteresuoto asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistas pareiškėjai.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje prašė įvertinti taikos sutartimi dalintino turto santykį ir atsižvelgti į tai, kad asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalį P. P. perduos D. P., tačiau už tai negaus jokios piniginės kompensacijos, kuri galėtų būti panaudota P. P. priežiūrai ir buities pagerinimui. Posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 1992 metų, sutuoktinis paliko šeimą. Namas buvo statytas abiejų sutuoktinių nuo 1987 metų, sutuoktiniui palikus šeimą, pareiškėja liko gyventi name, atliko turto pagerinimus, pakeitė stogą, vandentiekį, kanalizaciją, sutuoktinis jokių pretenzijų į turtą nereiškė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo asmeninės nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas automobilis, teismas sprendžia, kad patvirtinus taikos sutartį, kuria pareiškėja ir suinteresuoto asmens globėja susitarė, kad P. P. vardu registruotas nekilnojamasis turas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų pareiškėjai neišmokant sutuoktiniui kompensacijos, nepažeis teismo sprendimu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto P. P. interesų, todėl taikos sutartis tvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 540–541 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nutraukti pareiškėjos D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) D. P. prašymu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai D. P. palikti santuokinę pavardę – P., suinteresuotam asmeniui P. P. palikti prigimtinę pavardę – P.

Patvirtinti pareiškėjos D. P. ir suinteresuoto asmens P. P., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės L. Č., sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas:

1.1. Šalys patvirtina, kad jų gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

2.1. Šalys susitaria, po P. P. ir D. P. santuokos nutraukimo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0820 ha., adresu (duomenys neskelbtini);

2.2. Šalys susitaria, kad P. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, nurodytas šios sutarties 2.2.1.-2.2.3 punktuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.90 str. 1 d., pripažintinas sutuoktinių P. P. ir D. P. bendrąja jungtine nuosavybe:

2.2.1 pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165.44 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini);

2.2.2 pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2.2.3 pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

2.3. Šalys susitaria, kad po P. P. ir D. P. santuokos nutraukimo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka žemiau nurodytas nekilnojamas turtas:

2.3.1 pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165.44 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini);

2.3.2 pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2.3.3 pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2.4. Šalys susitaria, kad po P. P. ir D. P. santuokos nutraukimo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokos metu įgyta transporto priemonė KIA SPORTAGE, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2.5. Šalys pareiškia, kad daugiau dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, dėl namų apyvokos daiktų pasidalinimo viena kitai pretenzijų neturi.

2.6. Šalys pareiškia, kad santuokos metu kreditorinių įsiskolinimų ir prievolių prieš trečiuosius asmenis neįgijo.

2.7. Lėšos, esančios kiekvienos Šalies banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

3.1. Po santuokos nutraukimo D. P. pasilieka santuokinę pavardę „P.“, P. P. lieka prigimtinė „P.“ pavardė.

4.1. Šalys sutartį perskaitė, suprato jos esmę ir savo parašais tvirtina, kad sutartis išreiškia ir atitinka jų tikrąją valią bei neprieštarauja Šalių teisėms ir teisėtiems interesams.

4.2. Šalys pareiškia, kad taikos Sutarties sudarymo bei civilinių bylų nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, Šalims yra žinomos ir suprantamos.

4.3. Teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

4.4. Patvirtinus šią Sutartį, kiekviena iš Šalių pasilieka prie turėtų išlaidų advokato pagalbai, o pašto išlaidas apmoka lygiomis dalimis.

4.5. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 1 dalimi, šalys prašo Taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

4.6. Ši Taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, vienas iš jų teismui ir po vieną šioje Taikos sutarties Šalims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo procesinio dokumento paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.