Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-2850-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
eI-2850-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01064-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vita Valeckaitė, Jolita Rasiukevičienė, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2850-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01064-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. vasario 14 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.15)-1 (e. b. l. 1-4, I tomas).

Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su nutarimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, nutarime nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai, atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės bazės, esančios „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą nustatė, kad įmonė atliekas laiko ne taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje 0,3679 ha ploto „(duomenys neskelbtini)“ telkinio gamybinės teritorijos vietoje, o gretimame, iš valstybės, žemės gelmių išteklių gavybai, išsinuomotame 14,20 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei kurio pagrindinė paskirtis: kita, naudojimo būdas: naudingų iškasenų teritorijos, tai yra atliekos laikomos už įrenginio ribų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturint taršos leidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-32/2005, kuriame nurodyta, kad įmonės gamybinėje bazėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ gaminama įvairių frakcijų smėlis, žvirgždas, skalda, vykdomas statybinių bei griovimo atliekų smulkinimas stacionariame statybinių atliekų smulkinimo įrenginyje. Atliekų tvarkymo veikla vykdoma 0,3679 ha plote, čia jokia kita gamybinė veikla nevykdoma. Įmonė žemės sklype tik laikinai laiko nepavojingas atliekas. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, iš liudytojo M. G., įmonės atstovo advokato G. D. paaiškinimų matyti, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. Šiame žemės sklype tik laikinai sandėliuojamas žvyras ir smėlis, betonas, kuris yra sutrupinamas tolesnei gamybai naudojant įrenginį - trupinimo liniją, esančią žemės sklype, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir išvežamas, parduodamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trupinimo linija, yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ji naudojama ir veikia teisėtai nuo 1981 metų. Tą pripažino ir institucija priėmusi skundžiamą nutarimą.

Pareiškėja pažymėjo, kad LAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-976/20I7 išaiškino, jog Taršos leidimų taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika, bet ne teritorija, todėl išvada, jog pareiškėja veiklą vykdė be privalomo taršos leidimo ir šios išvados pagrindu skirta ekonominė sankcija yra nepagrista ir neteisėta. P. T. leidimų taisyklių 4.4 papunktį įrenginys - tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

Pareiškėja taip pat prašo tuo atveju, jei teismui išnagrinėjus skundą ir nusprendus jo netenkinti bei skundžiamo nutarimo nepanaikinti, skirtą ekonominę sankciją sumažinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur dydžio ekonominė sankcija paskirta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnio 5 dalį. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, įmonė savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu ir tai atsakovas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su skundžiamame nutarime nurodytų padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdžiu, jų priežastimis ir pasekmėmis bei į ginčui spręsti taikomą teisinį reglamentavimą ir į teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, mano, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 2000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, o Aplinkos apsaugos įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslai atgrasyti ūkio subjektą nuo naujų teisės pažeidimų ir užkirsti kelią jų padarymui gali būti pasiekti paskiriant bendrovei mažesnę nei šio įstatymo sankcijose nustatytą minimalią baudą.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 62-65, I tomas).

Nurodė, kad pareiškėja savo veiksmais laikydama atliekas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1, 2 dalis, 19² straipsnio 2 dalį, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktą.

2019 m. sausio 10 d. pareiškėjai buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (13.15)-l už pažeidimus, numatytus Įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje dėl ūkinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, bei dėl nepavojingųjų atliekų laikymo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, o 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjai skirta ekonominė sankcija - 2000 eurų dydžio bauda.

Departamento nuomone, juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktinės aplinkybės įvertintos tinkamai ir tinkamai pritaikytas įstatymas, skiriant ekonominę sankciją, laikytasi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos skyrimo tvarkos, tad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėja, ekonominė sankcija pastarajai buvo skirta už pažeidimus, numatytus Įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje, tai yra dėl ūkinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo, neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (taršos leidimo), kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, bei dėl nepavojingųjų atliekų laikymo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis.

Pareiškėja, eksploatavo (naudojo) ūkinės veiklos objektą - žemės sklypą, kuriame vykdė ūkinę veiklą (neteisėtai laikė 3834,2 tonas nepavojingų atliekų), neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito leidimo. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjos įgaliotas atstovas M. G., paaiškindamas, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jokia ūkinė veikla nevykdoma, tik laikinai laikomos nepavojingos atliekos, taršos leidimo pareiškėja neturi. Be to, žemės sklypo, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita; naudojimo būdas: naudingų iškasenų teritorijos. Todėl šiame žemės sklype negali būti vykdoma jokia kita veikla, išskyrus veikla, susijusi su naudingomis iškasenomis. Be to, pareiškėja prieš pradėdama eksploatuoti (naudoti) ūkinės veiklos objektą ir vykdyti jame ūkinę veiklą, privalėjo įstatymų numatyta tvarka gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą. Vien pareiškėjos argumentas, jog išvada, kad Taršos leidimų taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika, bet ne teritorija, ir neva kurio pagrindu skirta ekonominė sankcija yra nepagrįsta ir neteisėta, nedaro sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, atvirkščiai įrodo, kad nustatytos juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo aplinkybės nesuteikė teisinio pagrindo nepriimti sprendimo. Todėl teigia, kad pareiškėjai pagrįstai skirta ekonominė sankcija.

Taip pat atsakovas pažymėjo, kad vien tik simbolinės, patraukto juridinio asmens pageidavimus tenkinančios baudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ekonominei sankcijai keliamų tikslų. Skiriama bauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo labiau, jog, pateikdama skundą pareiškėja tvirtina, kad paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, galimai per didelė, tačiau šios aplinkybės nepagrindė - nepateikė įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, įsiskolinimus ir panašiai. Kita vertus, atsižvelgiant į Įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodytos sankcijos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, akivaizdu, kad pareiškėjai buvo paskirta nedidelė bauda. Todėl Departamento nuomone, 2000 eurų ekonominė sankcija pareiškėjai už padarytus pažeidimus paskirta pagrįstai. Skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti paskirtą baudą, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti Įstatymo 52 straipsnio nuostatas.

Papildomai pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. rašte teismui nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN15-1 (pridedama), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. kovo 10 d. įpareigota pašalinti laikomas nepavojingas atliekas iš žemės gelmių išteklių gavybai išsinuomoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo metu nustatyta, kad sandėliuotos statybinės atliekos pašalintos ir įmonė įvykdė duotą privalomąjį nurodymą. Iš patikrinimo akto Nr. PA-26-85 bei prie jo pridėtos nuotraukos matyti, jog betono laužas nėra ir nebuvo pavojingos atliekos, o jis buvo tik laikinai sudėtas iki susmulkinimo proceso. Šiuo metu laužas susmulkintas ir aikštelėje nesandėliuojamos jokios atliekos ar laužas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės bazės, esančios „(duomenys neskelbtini)“, neplaninį, patikrinimą, nustatė, jog įmonė atliekas laiko (sandėliuoja) ne taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje 0,3679 ha ploto „(duomenys neskelbtini)“ telkinio gamybinės teritorijos vietoje, tai yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, o gretimame, iš valstybės, žemės gelmių išteklių gavybai, išsinuomotame 14,20 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bei kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: naudingų iškasenų teritorijos, tai yra atliekos laikomos už įrenginio ribų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturint taršos leidimo, kai, vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktu, reikia turėti taršos leidimą. Be to, nustatė, kad pagal gaminių, pakuočių ir atliekų informacinėje sistemoje esančią III ketvirčio suvestinę (būsenos data 2018 m. lapkričio 6 d.) laikomų atliekų likučiai buvo 3834,2 tonos. Buvo konstatuota, kad tokiais savo veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalis, 19² straipsnio 2 dalį, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktą. 2019 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (13.15)-1 už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje dėl ūkinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, bei dėl nepavojingųjų atliekų laikymo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis (e. b. l. 66-73, 12-12, 74-77, 123-125, I tomas). Į

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos įgaliotas atstovas M. G. paaiškino, kad įmonė žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir kurį įmonė valdo nuomos sutarties pagrindu, tik laikinai laiko nepavojingas atliekas, šiame žemės sklype jokia ūkinė veikla nevykdoma, nurodė, kad taršos leidimo įmonė neturi. Ūkinę veiklą, susijusią su nepavojingų atliekų trupinimu, tvarkymu, įmonė išskirtinai vykdo tik žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir šiame žemės sklype ūkinei veiklai vykdyti, objektui naudoti įmonė turi taršos leidimą. Iki šios dienos įmonė ėmėsi veiksmų ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra likęs perpus mažesnis kiekis nepavojingų statybinių atliekų nei jame buvo patikrinimo metu. Atliekos yra dalimis perkeliamos iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tvarkymui (e. b. l. 123-125, I tomas).

Pareiškėjos advokatas G. D. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka, jog įmonė pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes prieš pradėdamas veiklą ūkinės veiklos objektas privalo gauti ūkinės veiklos leidimą, o įmonė tokį leidimą turi. Be to, nesutinka, jog įmonė pažeidė Įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, jo manymu, kaltinimas pagal šį straipsnį yra nesusipratimas, kadangi straipsnyje yra nurodoma apie draudimą eksploatuoti įrenginį, jo dalis ar kelis įrenginius, jei neturi taršos leidimo. Įmonės įrenginys (trupinimo linija), esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:38, naudojamas ir veikia teisėtai nuo 1981 metų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-32/2005, kuriame nurodyta, kad įmonės gamybinėje bazėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, gaminama įvairių frakcijų smėlis, žvirgždas, skalda, vykdomas statybinių bei griovimo atliekų smulkinimas stacionariame statybinių atliekų smulkinimo įrenginyje (e. b. l. 14-55, 78-119, I tomas).

Išnagrinėjęs bylą, Departamentas 2019 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.15)-1, kuriuo pareiškėjai paskyrė 2000 Eur baudą už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą (Įstatymo 50 str. 1 d. 1 p., 51 str., 78 str. 5 d.), (e. b. l. 1-4, 126-130, I tomas).

Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu bei paskirtos sankcijos dydžiu. Teigia, kad įmonė žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, jame tik laikinai laikė nepavojingas atliekas, t.y. sandėliavo žvyrą ir smėlį, betoną, kuris sutrupinamas tolesnei gamybai naudojant įrenginį - trupinimo liniją, esančią žemės sklype, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir išvežamas, parduodamas. Taršos leidimo sklypui, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturi. Taip pat nurodė, kad šiuo metu sandėliuotos statybinės atliekos pašalintos. Be to, pareiškėja prašo netenkinus prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą, sumažinti paskirtą baudą, kadangi ji yra neproporcinga ir neprotinga.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad atliekų laikymas - naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. To paties įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodyta, jog laikinasis atliekų laikymas - pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų - ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Įrenginys _ stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

LR aplinkos apsaugos 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. To paties įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija turi teisę eksploatuoti įrenginį, nurodytą Taršos leidimų taisyklėse, tik turėdamas galiojantį Taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėja žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir kurį įmonė valdo nuomos sutarties pagrindu, laikinai laikė nepavojingas atliekas iki kol jas perkėlė tvarkymui į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: naudingų iškasenų teritorijos (e. b. l. 76-77, I tomas). Šias aplinkybes patvirtino įgaliotas atstovas M. G.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalimi, laikinasis nepavojingų atliekų laikymas yra šių nepavojingų atliekų laikymas jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Nagrinėjamu atveju nepavojingos atliekos nesusidarė jų laikymo vietoje iki jų surinkimo, jas įmonė priėmė (surinko) iš kitos ūkinės veiklos ir laikė (sandėliavo) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama taršos leidimo žemės sklypui (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), kai vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktu, reikia turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Įmonė, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, - žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir vykdyti jame ūkinę veiklą, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju įmonė, eksploatavo ir vykdė ūkinę veiklą (laikė nepavojingas atliekas) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kaip nustatyta, neturėdama bent vieno iš minimų leidimų. Įmonė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ūkinei veikiai vykdyti tik žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės įrenginys (trupinimo linija), esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė pareiškėjo atstovas, naudojamas ir veikia teisėtai nuo 1981 metų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nustatyta, kad atliekos buvo laikomos už įrenginio ribų. Be to, nustatyta, kad pagal gaminių, pakuočių ir atliekų informacinėje sistemoje esančią III ketvirčio suvestinę laikomų atliekų likučiai buvo 3834,2 tonos. Taigi, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturint tam teisės buvo laikoma daugiau kaip 25 tonos nepavojingų atliekų. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: pareiškėjos atstovų paaiškinimai, juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (13.15)-1, 2018-11-07 Patikrinimo aktas Nr. (13.2)-LT1-152 (e. b. l. 66-73, 123-125 I tomas). Nepagrįstas yra pareiškėjos atstovo M. G. argumentas, kad nepavojingų atliekų laikymas nėra ūkinė veikla. Pagal įstatymą ūkinė veikla - ūkinė ir kitokia veikla, šiuo atveju, atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (Įstatymo 1 straipsnio 12, 31 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, įrenginys yra stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Todėl nepagrįsti pareiškėjo atstovo argumentai, kad pareiškėjai nurodytas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį yra tiesiog nesusipratimas, kadangi straipsnyje yra nurodoma apie draudimą eksploatuoti įrenginį, jo dalis ar kelis įrenginius, jei neturi taršos leidimo. Kaip minėta, įmonė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ūkinei veikiai vykdyti tik žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, o žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturi aukščiau minimų bent vieno iš leidimų.

Todėl remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis nustato, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo 600 iki 1400 eurų, o to paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nepavojingų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (ar) vežama tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 2000 iki 5000 eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, kai juridinio asmens padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius, skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju sunkesnis pažeidimas yra numatytas 78 straipsnio 5 dalyje. Todėl remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai buvo skirta šiuo atveju minimali įstatyme numatyta 2000 Eur bauda. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonė savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu, atsakovas tai pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo teismo sumažinti jai paskirtos baudos dydį, nurodydama, kad 2000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, o Aplinkos apsaugos įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslai atgrasyti ūkio subjektą nuo naujų teisės pažeidimų ir užkirsti kelią jų padarymui gali būti pasiekti paskiriant bendrovei mažesnę nei šio įstatymo sankcijose nustatytą minimalią baudą.

Pažymėtina, kad skiriant ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo paskirta minimali įstatymo nustatyta bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog nustačius, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrinantis teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Analogiškus teisingumo ir proporcingumo principų santykio aiškinimus yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo teisingumo principo neatskiriamo proporcingumo principo esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų teisinės atsakomybės, todėl būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė paskirti ekonominę sankciją nuo dviejų tūkstančių eurų iki penkių tūkstančių eurų. To paties įstatymo 52 straipsnyje yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Pagal pareiškėjo prašymą, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis).

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo nurodytą lengvinančią aplinkybę (kad įmonė savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu), pareiškėjai buvo paskirta minimali įstatymo nustatyta bauda – 2000 Eur.

Teismo vertinimu aplinkybės, kad pareiškėja pripažino teisės pažeidimą bei, kad sandėliuotos statybinės atliekos pašalintos ir įmonė įvykdė duotą atsakovo privalomąjį nurodymą (iki 2019 m. kovo 10 d. turėjo pašalinti pažeidimą), nesudaro teisinio pagrindo taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai paskyrė įstatymo nustatytą minimalią 2000 Eur ekonominę sankciją, teisingai įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes, įvertinęs pažeidimo mąstą bei visas lengvinančias aplinkybes. Paskirta ekonominė sankcija neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, atitinka proporcingumo kriterijų. Teismas pažymi, kad padaryto pažeidimo mastas yra pakankamai didelis ir nors pažeidimo laikotarpis po pažeidimo nustatymo neilgas, pareiškėjas ėmėsi priemonių pažeidimo pašalinimui, pripažino teisės pažeidimą, tai nesudaro pagrindo paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėLiudmila Zaborovska