- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-776-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- L. V. B., R. G.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
Procesinių sprendimų klasifikatorius 30.4.2., 30.10., 50.11., 121. (S)
2008 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. V. B. , R. G. , kurią pagal įstatymą atstovauja L. V. B. , R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams L. V. B. , R. G. , kurią pagal įstatymą atstovauja L. V. B. , R. G. (byloje dalyvauja tretysis asmuo A. Š. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-06-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovus L. V. B. , R. G. ir R. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto valdybos 1992-07-23 potvarkiu Nr.1465V buvo atkurtos A. S. V. , kuri namo dalį, t.y. butą Nr. 1, dovanojimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui (sūnui A. Š. ). Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 2 p. yra jo (ieškovo) nuomojamas iš savininko iki valstybės garantijos nuomininkams įvykdymo, pagrindinei nuomininkei atsakovei L. V. B. ir jos šeimai buvo suteikta valstybės garantija, pagal kurią valstybė įsipareigojo kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų vertės. Pagal 2000-07-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 793 patvirtintą „Gyvenamųjų namų patalpų įsigijimo išlaidų, neviršijančių valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų vertės, kompensavimo nuomininkams tvarką“ atsakovė L. V. B. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus 2005-07-26 raštu, kuris atsakovei įteiktas 2005-08-08, buvo informuota apie jai skiriamas lėšas gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Kadangi per 2 mėnesius nuo šio rašto įteikimo atsakovė nepasirinko gyvenamųjų patalpų, atsakovė L. V. B. 2005-10-21 raštu buvo informuota apie skirtų lėšų pervedimą 2005-10-13 į notaro depozitinę sąskaitą, tačiau L. V. B. ir jos šeima iki 2006-02-13 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), neišsikraustė. Kompensacijų įstatymo 9 str. 12 p. numato, kad įvykdžius valstybės garantiją, valstybės garantijos turėtojas per 4 mėn. nuo garantijos įvykdymo dienos privalo išsikraustyti iš užimtų gyvenamųjų patalpų, o savivaldybės administracija privalo per 1 mėnesį patalpas perduoti šio namo, jo dalies ar buto savininkui, surašant gyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo aktą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, t.y. iškeldino atsakovus L. V. B. , R. G. ir R. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įsiteisėjusio sprendimo vykdymą atidėjo penkiems mėnesiams. Teismas nustatė, kad atsakovai gyvena bute, kuris yra 1992-07-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr.1465V buvusiai savininkei A. S. V. grąžintame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo butą namo savininkė A. S. V. 2002-12-09 padovanojo sūnui A. Š. . Teismas nustatė, kad 2005-01-14 atsakovams valstybė suteikė garantiją, kuria valstybė įsipareigojo kompensuoti atsakovams gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas ir iki garantijos įvykdymo nuomoti jiems ginčo patalpas. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad valstybė garantiją įvykdė 2005-10-13, todėl atsakovai išsikraustyti iš užimamų patalpų privalėjo iki 2006-02-13. Teismas, vadovaudamasis Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl valstybės garantijos įvykdymo nėra, konstatavo, kad valstybės garantija yra pilnai įvykdyta, o atsakovai savo prievolės atlaisvinti gyvenamąsias patalpas nevykdo, todėl iškeldino atsakovus iš užimamų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad viena atsakovė yra neveiksni, o kita pensijinio amžiaus, atsakovų prašymu atidėjo teismo sprendimo vykdymą penkiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Atsakovai L. V. B. , R. G. , kurią pagal įstatymą atstovauja L. V. B. , R. G. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nevertino, kad ieškovas valstybės garantijos jiems nėra įvykdęs. Tai, ką ieškovas vadina garantijos įvykdymu, yra tik tariamas garantijos įvykdymas, pažeidžiantis konstitucines atsakovų teises, nes butas Žvėryne vertas ne 109000 Lt. Be to, jie valstybės garantijos neturi, su ta garantija jie niekada nesutiko, o ieškovo surašyta garantija yra tik projektas, tačiau ne norminis aktas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų priešieškinį, nors jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o priešieškinis atitiko CPK 143 str. 2 d. reikalavimus. Teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kadangi neatsižvelgė, kad jie yra silpnesnioji ginčo pusė, nepasiturintys, o ieškovo elgesys yra nesąžiningas.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Tai, kad ieškovas įvykdė atsakovams valstybės garantiją, yra patvirtinta įsiteisėjusiomis 2007-10-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo ir 2007-12-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Posėdžio metu ieškovai sutiko su ieškiniu, prašė atidėti sprendimo vykdymą penkiems mėnesiams, pirmosios instancijos teismas tenkino jų prašymą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jų sunkią materialinę padėtį neatitinka tikrovės, o dėl atsakovų neveikimo yra pažeidžiamos trečiojo asmens - ginčo patalpų savininko - teisės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų priešieškinį, neišnagrinėjo atsakovų nurodomų aplinkybių, kurių pagrindu buvo nesutinkama su ieškinio pagrindu, ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad A. S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto valdybos 1992-07-23 potvarkiu Nr.1465V ir ji šio namo dalį, t.y. butą Nr. 1, dovanojimo sutarties pagrindu perleido trečiajam asmeniui A. Š. . Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir šiuo metu gyvena atsakovai L. V. B. , R. G. , R. G. . Pagrindinė buto nuomininkė – L.V. B. . 2003-11-18 prašyme dėl garantijos pasirinkimo atsakovai nurodė, kad pasirenka tą garantiją, kuria jiems ne vėliau kaip iki 2009-01-01 bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų vertės (b. l. 46). Byloje pateikta Vilniaus miesto savivaldybės 2005-01-14 išduota Valstybės garantija nuomininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, iš kurios matyti, kad valstybė įsipareigojo kompensuoti atsakovams gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias garantijos 2 p. nurodytos nuomojamų patalpų vertės, o 2 p. nurodyta patalpų vertė – 100000 Lt, valstybės garantijos įvykdymo data – 2009-01-01, o valstybės garantijos turėtojai (atsakovai) įsipareigoja, kai bus įvykdyta valstybės garantija, patuštinti gyvenamąsias patalpas. Ar atsakovai sutinka ar nesutinka su 2 p. nurodyta nuomojamų patalpų rinkos verte, nenurodyta (7 p.). Minėtuose punktuose nurodytas sąlygas atsakovai yra patvirtinę savo parašais. Garantijoje yra nurodyta žyma, kad patikslinta gyvenamųjų patalpų vertė yra 109000 Lt, remiantis 2005-07-20 turto vertės nustatymo pažyma. Šią žymą yra patvirtinęs tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o atsakovų parašų nėra (b. l. 9). Atsakovė L. V. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus 2005-07-26 raštu, kuris atsakovei įteiktas 2005-08-08, buvo informuota apie jai skiriamas lėšas (109000 Lt) gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Kadangi per 2 mėnesius nuo šio rašto įteikimo atsakovė nepasirinko gyvenamųjų patalpų, atsakovė L. V. B. 2005-10-21 raštu buvo informuota apie skirtų lėšų pervedimą 2005-10-13 į notaro depozitinę sąskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-13 įsakymu nutarė vykdyti 2005-01-14 valstybės garantiją ir kompensuoti 109000 Lt gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomojamų patalpų vertės, nustatytos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-07-20 Turto vertės nustatymo pažyma (b. l. 14). Į notaro depozitą 109000 Lt buvo pervesti 2005-10-14 (b. l. 107). Atsakovai ieškovo išmokėtos pinigų sumos nepasiėmė ir per 4 mėnesius nuo garantijos įvykdymo dienos neišsikėlė iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovas, remdamasis 2005-01-14 išduota valstybės garantija ir minėtu 2005-10-13 įsakymu apie garantijos įvykdymą, 2006-06-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus iš jų užimamų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinys buvo grindžiamas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. Šio įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija), o 5 dalyje nurodyta, kad valstybės garantija nuomininkui – tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (toliau – garantijos turėtojai) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, o garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką. Valstybės garantijoje nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti nurodyta: valstybės garantijos išdavimo vieta, data, numeris, ją išdavusi savivaldybės vykdomoji institucija, sprendimą atkurti nuosavybės teises priėmusi institucija, sprendimo data ir numeris, nuomojamų gyvenamųjų patalpų adresas ir jų vertė, garantas, garantijos turėtojas (turėtojai) ir jo asmens kodas (kodai), viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyta įvykdymo data, garantijos turėtojų įsipareigojimas, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turimas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat nurodoma, kad valstybės garantija pasibaigia perleidus iš jos atsirandančią reikalavimo teisę, ją pasirašiusio asmens pavardė, vardas, pareigos, savivaldybės vykdomosios institucijos antspaudas.
Atsakovai nesutiko su ieškiniu tuo pagrindu ieškovas neįvykdė valstybės garantijos, nes jie nesutiko su patikslinta buto verte, o ieškovas netinkamai nustatė patalpų rinkos vertę ir nepagrįstai nepatikslino patalpų rinkos vertės (b. l. 26-27, 57-58, 108-110). Atsakovai, remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-597/2005, nurodytais išaiškinimais apie garantijos išdavimo momentą, apie patalpų rinkos vertės patikslinimą, teigė, kad garantija jiems nėra išduota, nes jie nepasirašė 2005-01-14 ieškovo išduotoje garantijoje prie žymos apie patikslintą buto vertę – 109000 Lt. Byloje buvo pateiktas ieškovo 2006-11-23 atsakymas atsakovei L. V. B. , iš kurio matyti, kad atsakovė 2005-09-07, 2005-10-12, 2006-02-15, 2006-03-23, 2006-05-12 teikė prašymus ieškovui dėl buto rinkos vertės patikslinimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo (b. l. 118). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį tuo pagrindu, kad pagal 2005-01-14 atsakovams suteiktą valstybės garantiją valstybė įsipareigojo atsakovams kompensuoti 109000 Lt gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidų ir iki garantijos įvykdymo nuomoti jiems ginčo patalpas, ir 2005-10-13 įsakymu valstybės garantija buvo įvykdyta, pervedant lėšas į notaro depozitinę sąskaitą, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų atsikirtimų apie tai, jog valstybės garantija jiems neišduota. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad valstybės garantija atsakovams yra pilnai įvykdyta. Šią išvadą padarė remdamasis tuo, kad šioje byloje nėra ginčijamas valstybės garantijos įvykdymas, kad atsakovai Vilniaus apygardos administraciniame teisme ginčijo valstybės garantijos dydį, tačiau jų skundas buvo atmestas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina, nes šioje byloje atsakovai ginčijo ir valstybės išduotą garantiją, ir garantijos įvykdymą.
Atsakovai pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį, kuriuo ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus aktus – 2005-01-14 valstybės garantiją ir 2005-10-13 įsakymą dėl valstybės garantijos vykdymo, kuriais buvo grindžiamas ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto. Pirmosios instancijos teismas 2008-03-27 teismo posėdyje protokoline nutartimi atsisakė priimti priešieškinį ir išaiškino atsakovams, kad tai neužkerta kelio jiems kreiptis į teismą su ieškiniu (b. l. 210-211). Ši protokolinė nutartis neatitinka CPK 291 str. 2 d. numatytų reikalavimų, nes nutartyje nėra nurodyti motyvai, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas šią nutartį. Ši nutartis nepripažintina pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog priešieškinio pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, kad nėra CPK 143 str. 2 d. numatytų sąlygų, kurioms esant yra priimamas priešieškinis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-04 nutartimi administracinę bylą pagal atsakovų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2005-01-14 valstybės garantiją ir 2005-10-13 įsakymą dėl valstybės garantijos vykdymo, nutraukė tuo pagrindu, jog atsakovai praleido skundo padavimo terminą ir jo neprašė atnaujinti. Teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 4 d. administracinis teismas įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės tik atnaujinęs skundo padavimo terminą. Bendrosios kompetencijos teismas negali atsisakyti priimti ieškinį ar priešieškinį tuo pagrindu, kad yra praleista ieškinio senatis. Pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių negali būti priimamas priešieškinis, pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog priešieškinis turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisė priimti priešieškinį (CPK 33 str. 2 d., 143 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.