Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimo D. S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimu D. S. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – 600 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 17.50 val., Kaune, Uosio g. prie 10A namo, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas sunkus (2,76 promilių) girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) D. S. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą pakeisti ir, taikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas, paskirdamas jam administracinę nuobaudą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda. Tačiau jis nubaustas už kitos rūšies pažeidimą (greičio viršijimą), kuris niekaip nesusijęs su LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytu pažeidimu. Mano, kad nuobauda už greičio viršijimą ir nuobauda už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nei pagal savo pavojingumą, nei pagal sankcijų griežtumą nėra vienarūšės.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau neatsižvelgė, kad jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai pagal LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis automobilio net nebuvo užvedęs, niekur nevažiavo, automobilis laisva eiga nedaug pajudėjo nuokalnėn jam nevaldant, greičio ir eismo įvykio nebuvo, žala niekam nepadaryta, todėl pažeidimas yra mažiau pavojingas. Teismas neatsižvelgė, kad jis nuo pažeidimo nustatymo momento nuosekliai laikėsi prisipažinimo dėl teisės pažeidimo padarymo pozicijos, atvykusiems pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholį, padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, vykdė jų nurodymus, geranoriškai pasitikrino blaivumą, sutiko su pažeidimu ir dėl jo gailėjosi. Dėl padaryto pažeidimo iš tikrųjų gailisi, jautė didelę gėdą ir moralinį diskomfortą. Skunde taip pat nurodo, kad dirba UAB „Baltijos psichikos sveikatos centras“ direktoriumi, priklausomybės ligų gydytoju-psichiatru, kuruoja visos Lietuvos narkotinius reabilitacinius centrus, dažnai juose lankosi, suteikia jiems visokeriopą mentalinę ir kitokią pagalbą, atlieka pirmines detoksikacijas pacientams, aprūpina vaistais pirminiam gydymo periodui, lanko pacientus namuose, stacionariose gydymo įstaigose. Todėl jo kasdieninėje veikloje būtina teisė vairuoti transporto priemonę. Taip pat vykdo ir kitokią visuomeninę veiklą, yra Amerikos psichiatrų asociacijos nusipelnęs narys, Lietuvoje dirba su įvairias psichines priklausomybes turinčiais pacientais.Skunde pabrėžia, kad jo mama yra garbaus amžiaus (gim. 1938 m.), ji gyvena Vilniuje. Mamos sveikata nėra gera, ji dažnai lankosi pas gydytojus. Netekus teisės vairuoti transporto priemones jam bus sudėtinga aplankyti ją, nuvežti pas gydytojus, nes jis gyvena Kaune.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. S. D. apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių D. S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių (LR ATPK 27 straipsnis). Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nuo pažeidimo nustatymo momento nuosekliai laikėsi prisipažinimo dėl teisės pažeidimo padarymo pozicijos, atvykusiems pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholį, padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, vykdė jų nurodymus, geranoriškai pasitikrino blaivumą, sutiko su pažeidimu ir dėl jo gailėjosi, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Apeliantas teigia, kad jo padarytu pažeidimu žala niekam nebuvo padaryta. Tačiau pažymima, kad jei apeliantas būtų padaręs žalos kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, jo veika būtų kvalifikuojama ir pagal kitus, griežtesnę atsakomybę numatančius LR ATPK, ar netgi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, taigi tai negali būti laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-3331/2011).Apeliantas taip pat nurodo, jog nuobauda už greičio viršijimą ir nuobauda už transporto priemonės vairavimą neblaiviam remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais nei pagal savo pavojingumą, nei pagal sankcijų griežtumą nėra vienarūšės, todėl teismas negalėjo nustatyti LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies pažeidimu LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame LR ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14–16) matyti, kad D. S. D. iki šio pažeidimo padarymo 2016 m. rugsėjo 17 d.) per vienus metus vieną kartą padarė administracinį teisės pažeidimą ir jam vieną kartą buvo paskirta administracinė nuobauda – 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 124 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą, paskirta nuobauda – 35 Eur bauda. Šis pažeidimas yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas, todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad D. S. D. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Taigi ši apeliacinio skundo dalis yra taip pat nepagrįsta, todėl atmestina.Apeliantas taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė, kad jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai pagal LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Tačiau nei iškart po pažeidimo padarymo, nei nagrinėjant bylą teisme, apeliantas nenurodė, jog gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia apelianto administracinę atsakomybę. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad net ir nustačius šią aplinkybę, ji nesudarytų pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir galėtų būti vertinama tik sprendžiant kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui buvo paskirtas minimalus straipsnio sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ši aplinkybė jo apeliacinio skundo reikalavimams jokios reikšmės neturėtų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pažeidėjui taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, netaikant LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus LR ATPK 30 straipsnio, 30² straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 straipsnis). Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl D. S. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.