Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2007-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-351-142/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2007-03-15
Bylos Nr.
II-351-142/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
R. G.
Nukentėjusysis
M. Z.
Kategorijos
  • 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla II-351-13/07
Procesinio sprendimo kategorija 26.1; 32
NUTARIMAS(S)Vilnius2007 m. kovo mėn. 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Ligitai Dervinytei, dalyvaujant vertėjai Gretai Maselskienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G., nukentėjusiajam M. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal R. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (Vilniaus m. VPK VP EPT) nutarimo panaikinimo, nukentėjęs M. Z., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT KPR patrulis 2006-11-28 surašė ATP protokolą R. G. už Kelių eismo taisyklių (KET) 173, 171 punktų reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2006-11-28 20.20 val. Vilniuje, Linksmoji g.5 vairuodamas automobilį atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje sukantį į kairę automobilį, nuo smūgio Audi 80 atsitrenkė į kelio bortelį, ir sugadino abu automobilius. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. (b.l.7).

Vilniaus m. VPK VP EPT vyr.inspektorius 2006-12-05 nutarimu Nr.E516869 R. G. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skyrė 100 litų baudą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad R. G. atsižvelgiant į eismo ir kelio sąlygas nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje į kairę sukantį automobilį (b.l.8).

Šalies argumentai

Skundu R. G. prašo panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant procesines teisės normas: organas, nagrinėjęs bylą, atmestinai vykdė savo pareigą nagrinėjant bei surašant nutarimą, nes aprašomojoje dalyje nenurodyta eismo įvykio vieta, tikslus laikas, automobilių identifikaciniai numeriai, nenurodyti kokie KET punktai buvo pažeisti, nors LR ATPK 127 str. įtvirtinta norma yra blanketinė, proceso metu nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją – jis yra lenkų tautybės ir silpnai kalba lietuviškai. Be to, bylą nagrinėjęs organas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. 2006-11-28 vakare jis važiavo su įjungtom šviesom Linksmoji gatve, pastebėjo jo važiavimo kryptimi lėtai važiuojantį automobilį Audi 80 su įjungtom avarinėm šviesom. Jis, įjungęs kairio posūkio žibintą ir norėdamas jį pralenkti, įvažiavo į laisvą priešpriešinio eismo juostą. Tuo metu jis važiavo 50 km/h greičiu. Važiuodamas priešpriešinio eismo juosta pastebėjo, kad automobilis Audi 80 išjungęs avarines šviesas, nerodydamas jokių ženklų ir signalų pradėjo keisti važiavimo kryptį ir sukti ne sankryžoje į šalia esančią teritoriją į kairę. Tą pamatęs jis staigiai pradėjo stabdyti, po ko atsitrenkė į automobilio Audi 80 užpakalinę dalį. Mano, kad jo veiksmai buvo neteisingai įvertinti. Teigia, kad Audi 80 vairuotojas pažeidė KET 142 p. reikalavimus, dėl Audi 80 vairuotojo veiksmų jis buvo priverstas staigiai stabdyti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė skundą. Teismo posėdyje, kuris vyko 2007-01-31, R. G. paaiškino, kad dėl eismo įvykio savo kaltės neįžvelgia. Avarija įvyko priešpriešinio eismo juostoje, ten matosi jo stabdymo kelias. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad stabdymo kelias yra 20,8 metrai. Jis greičio neviršijo. Nukentėjęs negalėjo nematyti jo automobilio, jis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas yra M. Z.. M. Z. atžvilgiu priimto nutarimo jis neskundė. Policijoje paaiškinimą rašė lietuvių kalba, jam padėjo žmonės.

Nukentėjęs M. Z. teismo posėdyje, kuris vyko 2007-01-31, paaiškino, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad stovėjo su įjungtom avarinėm šviesom Linksmosios gatvėje apie 50 metrų nuo įvažiavimo į garažą. Po to pradėjęs judėti išjungė avarines šviesas, parodė posūkį į kairę, pažiūrėjo į veidrodėlį ir įsitikinęs, kad yra saugu, pradėjo sukti. Tuo metu pajuto smūgį. Prieš sukdamas pažiūrėjo į veidrodėlį, atvažiuojančio automobilio nematė. Kai jau beveik pasuko į kiemą, pajuto smūgį. Darydamas posūkį jis prisitraukė prie kairės ašinės linijos. Nukentėjusio asmens nuomone, dėl eismo įvykio kaltas R. G., nes jis viršijo greitį, jeigu jis nebūtų viršijęs greičio, jis būtų spėjęs pamatyti jį veidrodėlyje. Ten leistinas maksimalus greitis yra 50 km/h. Teismo posėdyje, kuris vyko 2007-03-05, nukentėjęs prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

R. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį ir važiuodamas pasirinktu greičiu, atsiradus kliūčiai, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir į kairę baigiantį sukti automobilį Audi 80. R. G. patrauktas atsakomybėn, nes padaryta išvada, kad būtent jo veiksmai buvo pagrindine autoįvykio kilimo priežastimi.

Nustatyta, kad 2006-11-28 ATP protokolas buvo surašytas ir kitam eismo įvykio dalyviui M. Z. (b.l.14). Jam protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2006-11-28 20.20 val. Vilniuje Linksmoji g. 5 vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę elgėsi neatsargiai, nedavė kelio lenkiančiam iš paskos automobiliui, su juo susidūrė, nuo smūgio atsitrenkė į kelio bortelį ir sugadino abu automobilius. Protokole nurodyta, kad M. Z. pažeidė KET 153, 53 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. Vilniaus m. VPK VP EPT 2006-12-05 nutarimu Nr.E516870 administracinio teisės pažeidimo byla M. Z. atžvilgiu buvo nutraukta. Padaryta išvada, kad M. Z. pradėjo posūkio manevrą, kai kitas automobilis nuo jo buvo saugiu atstumu ir ne jo veiksmai nulėmė eismo įvykį (b.l.15).

Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad R. G. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad važiuodamas jis matė priekyje su įjungtom avarinėm šviesom lėtai judantį automobilį ir nusprendė jį apvažiuoti išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kai pamatė, kad minėtas automobilis staiga pradėjo keisti važiavimo kryptį ir sukti į kairę.

M. Z. teismo posėdyje 2007-01-31 patvirtino, kad jis įjungęs avarines šviesas stovėjo kelkraštyje. Po to išjungęs avarines šviesas ir įjungęs kairio posūkio signalą bei pažiūrėjęs į veidrodėlį ir įvertinęs, kad nėra atvažiuojančių automobilių, pradėjo sukti į kairę.

Įvertinus bylos medžiagą – eismo dalyvių paaiškinimus, esančius ATP byloje (b.l.11-12) ir duotus teismo posėdžių metu, eismo įvykio schemą (b.l.9), automobilių apgadinimus (schemos antra pusė, b.l.9), liudytojų parodymus, darytina išvada, kad R. G. jau buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą lenkti, kai Audi 80 pradėjo staiga sukti. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į automobilio Audi 100 paliktas stabdymo žymes – stabdyti jis pradėjo priešpriešinio eismo juostoje (eismo įvykio vietos schema, b.l.9). Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir Audi 80 vairuotojo paaiškinimas, jog jis nematė atvažiuojančių automobilių, todėl darė posūkio į kairę manevrą, tačiau tai nereiškia, kad atvažiuojančių iš paskos automobilių nebuvo, tiesiog jis galėjo nepastebėti. Kadangi M. Z. iš viso nematė automobilio, jis negalėjo įvertinti, ar atvažiuojantis automobilis yra pakankamai toli ir jis spės saugiai atlikti manevrą. Tuo tarpu vykdant KET 153 p. reikalavimus M. Z. privalėjo praleisti jį lenkiančius, jeigu kelyje yra po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Šiuo atveju teisme apklaustas liudytojas J. J. aiškino, kad kelyje dvi juostos viena kryptimi nebuvo pažymėtos. Bet kuriuo atveju vairuotojas M. Z. turėjo vykdyti ir KET 150 p. reikalavimus – prieš sukdamas į kairę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Tuo tarpu R. G. iš karto po įvykio savo paaiškinime 2006 11 28 rašė, kad automobilis Audi 80 pradžioje lėtai judėjo, po to staiga pasuko į kairę. Šis paaiškinimas iš esmės sutampa su M. Z. paaiškinimu teisme (b.l. 28) ir iš kart po įvykio (b.l. 11). M. Z. po įvykio neaiškino, kad prieš pradėdamas posūkį jis būtų užėmęs tos važiuojamosios dalies kraštą ir tik tuomet pažiūrėjęs, ar gali daryti kairį posūkį, nors savo pirminiame paaiškinime sakė, kad viena kryptimi buvo dvi juostos, bet netgi nenurodė iš kurios pradėjo daryti posūkį. Tai, kad nepažeidė KET 150 p. reikalavimų, M. Z. patvirtino tik teisme atsakydamas į konkretų klausimą, todėl toks atsakymas vertintinas tik kaip siekis įrodyti, kad jis KET reikalavimų nepažeidė, bet ne kaip teisingų faktinių aplinkybių nurodymas.

Neįmanoma nustatyti, koks buvo užfiksuotas automobilio Audi 100 stabdymo kelias iki susidūrimo, nes eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad stabdymo kelias yra 28,2 metrai, o tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 20,8 metrai. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir liudytojais apklausus policijos pareigūnus A. J. ir J. J., nes jie negalėjo paaiškinti, kur padaryta klaida. Tačiau atsižvelgiant į stabdymo kelią, logiška, kad per tą laiką automobilio Audi 80 vairuotojas spėjo nuvažiuoti tam tikrą kelio atkarpą, t.y. beveik baigti posūkio manevrą. Tai paaiškina, kodėl automobilis Audi 100 trenkėsi į automobilio Audi 80 galinę kairę dalį. Bylos duomenimis nenustatyta, jog R. G. viršijo leistiną greitį. Teismo posėdžio metu liudytojas J. J. parodė, kad likusios stabdymo žymės ir smūgio stiprumas, po kurio automobilis Audi 80 visais keturiais ratais buvo užneštas ant šaligatvio, rodo, kad automobilis Audi 100 važiavo dideliu greičiu, tačiau tokios išvados neparemtos jokiais objektyviais neginčytinais įrodymais. Taip pat ir R. G. neįrodė, kad jis greičio neviršijo, nes šiuo atveju teismas negali vadovautis jo pateikta lentele (b.l. 36), kadangi greičiui pagal stabdymo kelią nustatyti būtina daug kitų duomenų. Šiuo atveju R. G. automobilis ne pats sustojo, o sustojo nuo susidūrimo, todėl tik pagal stabdymo kelią greičio nustatyti neįmanoma (stabdymo kelias buvo nutrauktas). Akivaizdu tik tai, kad jis duotomis kelio sąlygomis nepasirinko saugaus greičio, kaip to reikalauja KET 172 p. Tačiau, kadangi R. G. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., svarbu nustatyti, ar jo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ne R. G. veiksmai buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla R. G. atžvilgiu nutrauktina. Grąžinti bylą naujam nagrinėjimui nėra pagrindo, nes išsemtos visos įrodymų rinkimo galimybės: teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai A. J. ir J. J.. A. J. negalėjo tiksliai atsiminti eismo įvykio aplinkybių, o J. J. patvirtino, kad ATP protokolai buvo surašyti abiem eismo įvykio dalyviam, nes įžvelgta abiejų kaltė. R. G. neskundė 2006 12 05 nutarimo, kuriuo M. Z. administracinė byla buvo nutraukta (b.l. 15), todėl šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir negali būti peržiūrėtas. Abu eismo įvykio dalyviai daugiau jokių liudytojų nenurodė.

LR ATPK 286 str. 2 d. nustato, kokie rekvizitai turi būti nurodomi nutarime. Minėtoje teisės normoje nėra reikalaujama, kad nutarime būtų nurodoma eismo įvykio vieta, tikslus laikas, automobilių identifikaciniai numeriai, pažeisti KET punktai. Šias aplinkybes būtina nurodyti ATP protokole (LR ATPK 260 str.). Kaip matyti iš R. G. surašyto ATP protokolo, šios aplinkybės protokole buvo nurodytos. Todėl nepagrįstai R. G. teigia, kad ATP bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė procesinių pažeidimų. Dėl teisės turėti vertėją pažeidimo pasakytina, kad ATP byloje yra paties R. G. rašytas paaiškinimas (b.l.12). Šis paaiškinimas surašytas lietuvių kalba ir R. G. pasirašytas. Nors R. G. teigė, kad paaiškinimą jam padėjo parašyti komisariate buvę žmonės, tačiau tai rodo, kad R. G. šiek tiek supranta lietuvių kalbą. Be to, teisė turėti vertėją jam buvo užtikrinta nagrinėjant bylą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus m. VPK VP EPT 2006-12-05 nutarimą Nr.E516869, kuriuo R. G. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir bylą R. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė