Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-27 · Byla Nr. A2.6.-7141-1017/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
A2.6.-7141-1017/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
V. S.
Nukentėjusysis
N. R.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,nukentėjusiajai N. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, dirbančios UAB „Granitinė skalda“, ištekėjusios, išlaikytinių neturinčios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.33 val., J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. paaiškino, kad įvykio aplinkybes pripažįsta, neneigė, jog įvykis būti galėjo, gailėjosi, sutiko atlyginti padarytą žalą. Paaiškino, kad tyčios pasitraukti iš įvykio vietos nebuvo, ji nesuvokė, kad kliudė kitą transporto priemonę. Įvykis buvo 2016 m. balandžio 5 d., 18.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, J. Tiškevičiaus gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji, įsėdusi į automobilį Opel Vectra, pradėjo priekiu judėti, suko į dešinę pusę. Dešinėje jos automobilio pusėje stovėjo kitas automobilis. Važiuodama išgirdo neaiškų, tylų garsą, lyg švilpimą. Pagal garsą suprato, kad kažkas galėjo atsitikti, tačiau kadangi prieš išvažiuodama įsijungė radiją, todėl pagalvojo, kad garsas sklido iš radijo, pagalvojo, kad galbūt su ratu kažkas atsitiko. Pavažiavo į priekį, iškart nesustojo, nes reikėjo praleisti važiuojančius automobilius, automobilį pastatė toliau, kitoje aikštelės vietoje. Sustojusi išlipo, 3 m atstumu apžiūrėjo savo automobilį, pagalvojo, kad gal su ratu kažkas atsitiko, gal ant ko nors užvažiavo, bet nieko nepastebėjo, todėl pagalvojo, kad nieko nekliudė. Tuomet pėsčiomis grįžo į ankstesnę stovėjimo vietą, bet ji jau buvo užimta, ir ji (V. S.) nelabai suprato, kurioje tiksliai vietoje prieš tai stovėjo automobilis. Apžiūrėjusi automobilius, jokių apgadinimų nepastebėjo. Paaiškino, jog nešioja akinius, o jos automobilis buvo dulkėtas. Tik vėliau žentas, nuplovęs automobilį, pasakė, kad kažkas jį nubrozdino. Pareigūnai su ja susisiekė po trijų savaičių. Pati į juos nesikreipė, nes nesuprato, kad tai ji pati apgadino kitą transporto priemonę.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. R. paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo į Trakų vokės „Maxima“. Po 18 val. išėjusi iš parduotuvės pastebėjo subraižytą savo automobilį – buvo apgadintas priekinis, vairuotojo pusės bamperis ir žibintas. Apgadinimus nufotografavo. Pažymėjo, jog iki įvykio jos automobilis buvo be apgadinimų. Tuo metu prie jos automobilio jau stovėjo pilkos spalvos krovininis lengvasis automobilis, bet jis stovėjo toliau. Paskambino vyrui, po to – policijai. Atvykęs pareigūnas peržiūrėjo parduotuvės vaizdo medžiagą ir išsiaiškino, kas apgadino jos automobilį. Pas draudėjus nuvyko antrą dieną po įvykio, draudimas paskaičiavo, kad padaryta 200 Eur žala. Patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu jos automobilį administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. sutvarkę (suremontavo), jokių pretenzijų jai neturi.

Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog apgadintas automobilis, o jį apgadinęs kitas automobilis pasišalino. Atvykę į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiąja. Ant pastato buvo vaizdo kameros, aikštelė buvo filmuojama. Pagal vaizdo medžiagą matėsi, kaip automobilis Opel Vectra stovėjo, paskui išvažiuodamas dešiniu galiniu sparnu kliudė nukentėjusiosios automobilį, žymiai apgadindamas bamperį – tai matėsi gerai, po tokių apgadinimų bamperį reikėtų dažyti. Nuo kontakto nukentėjusiosios stovintis automobilis sujudėjo, todėl tas, kas kliudė, tą pajusti tikrai galėjo. Automobilis Opel Vectra nuvažiavo į gretimą aikštelę, sustojo, o iš jo išlipusi vairuotoja apžiūrėjo savo automobilį, t. y. apžiūrėjo tą automobilio vietą, kuria kliudė kitą automobilį, ir po to sėdusi išvažiavo. Automobilį vairavo nejauno amžiaus moteris. Kad asmuo būtų grįžęs į įvykio vietą apžiūrėti nukentėjusiosios automobilį, nematė. Vaizdo įraše matė patį įvykio faktą – kaip automobilis sustoja, moteris jį apžiūri ir išvažiuoja iš aikštelės į gatvę. Pareigūnai įvykio vietoje darė nuotraukas.

Tyrimo metu V. S. 2016 m. balandžio 20 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.30 val. vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš prekybos centro „Maxima“, esančio J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, aikštelės stovėjimo vietos. Važiuodama į priekį lyg kažką ir pajuto (šnipštelėjimą). Tuomet nuvažiavo į kitą, šalia esančią aikštelę ir išlipo apžiūrėti savo automobilio, tačiau nieko nepastebėjo. Tada nuėjo atgal, į tą vietą, kur prieš tai stovėjo jos automobilis, ir pažiūrėjo iš tolo, arti priėjusi nebuvo. Nieko nepastebėjusi, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Tyrimo metu nukentėjusioji N. R. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.20 val., automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, esantį J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje. Šalia pastebėjo stovintį Opel markės automobilį, kuriame buvo garbaus amžiaus moteris. Moteris buvo stamboka, kalbėjosi telefonu, buvo viena. Apie 18.40 val., jai išėjus iš parduotuvės, minėto automobilio nebebuvo, bet jos automobilis buvo apgadintas išvažiuojant šalia stovėjusiam Opel markės automobiliui.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. 2016 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 19.44 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“ stovi apgadintas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko automobilio vairuotoja N. R., kuri paaiškino, kad apie 18.20 val. atvažiavo į prekybos centrą ir, sustojusi aikštelėje, nuėjo į parduotuvę. Apie 18.40 val. atėjusi prie savo automobilio, rado jį apgadintą. Prieš eidama į parduotuvę pastebėjo šalia jos automobilio stovintį automobilį Opel, kai grįžo, to automobilio jau nebebuvo, o jos automobilio buvo apgadinta ta pusė, kur stovėjo tas automobilis. Įvykio vieta filmuojama. Nuėjus į apsaugos postą ir peržiūrėjus vaizdo įrašą matėsi, kaip iš stovėjimo vietos išvažiuoja automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešina galine puse kliudo stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuoja. Per kitą vaizdo kamerą matosi, kaip Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja į kitą aikštelės pusę ir sustoja, iš automobilio išlipusi stambaus sudėjimo vairuotoja apžiūri savo automobilio apgadinimus ir, sėdusi į automobilį, išvažiuoja. Įvykio metu 30-55 cm aukštyje apgadinta Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairė pusė.

Iš 2016 m. balandžio 5 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat jų apgadinimai.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti automobilių Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Vaizdo medžiagoje užfiksuotos įvykio aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei V. S. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S., nukentėjusiojo N. R. ir liudytojo D. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jų tyrimo metu duotais paaiškinimais, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, vaizdo medžiaga, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad V. S. 2016 m. balandžio 5 d., apie 18.33 val., J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad V. S. suvokė (turėjo suvokti) ne tik tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Byloje nustatyta, jog pati V. S. pripažįsta, kad išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės metu ji išgirdo neaiškų, tylų garsą, lyg švilpimą, „šnipštelėjimą“. Iš karto nesustojusi įvykio vietoje dėl to, kad tokiu atveju būtų užtvėrusi (sutrukdžiusi) kitiems automobiliams pravažiavimą, ji nuvažiavo iki kitos, prie tos pačios parduotuvės esančios aikštelės ir sustojusi apžiūrėjo savo automobilį, nieko nepastebėjusi, nuvažiavo toliau. Teismo vertinimu, iš byloje esančių automobilių foto nuotraukų, tarp jų – V. S. automobilio Opel Vectra nuotraukų, akivaizdžiai matyti, jog įvykio metu buvo apgadintos galinės durelės ir sparnas iš dešinės pusės bei plastmasinė apdaila. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog apgadinimų nepastebėjo, žiūrėjo į ratus, automobilis buvo apdulkėjęs, pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojos kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadinti automobiliai, V. S. privalėjo likti įvykio vietoje ir iš karto atidžiai apžiūrėti tiek savo, tiek šalia buvusius automobilius. Juolab kad pravažiuojamojoje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje buvo pakankamai vietos sustoti, iš esmės neužkertant kelio automobiliams pravažiuoti. Pastebėtina, jog V. S. elgesys po eismo įvykio, užfiksuotas tiek jos paaiškinimuose, tiek ir vaizdo medžiagoje, patvirtina, jog ji suprato, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės galėjo būti apgadinti automobiliai. Vien tai, kad V. S. nurodo nepastebėjusi apgadinimo, nes jos automobilis buvo apdulkėjęs, kad galvojo, jog kažkas nutiko ratui, kad neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015). Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. S., pasitraukusi iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (po įvykio, pavažiavusi toliau – į greta esančią automobilių stovėjimo aikštelę, apžiūrėjo savo automobilį, byloje nepaneigta, kad po to buvo grįžusi iki automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje įvyko įvykis, tačiau nebegalėjo prisiminti, kur tiksliai ir prie kokių automobilių buvo pastatytas jos automobilis iki įvykio ir jų atidžiai apžiūrėti), į tai, kad V. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, nukentėjusioji pretenzijų neturi, V. S. pašalino savo veiksmais padarytą žalą – suremontavo nukentėjusiosios automobilį, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į tai, kad nustatytos V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi, pergyvena dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), savo noru pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiama ir į pažeidėjos asmenybę – nors vairuotojo pažymėjimą turi jau nuo 1995 metų, nuolat vairuoja į darbą, tačiau iki šiol nėra niekada bausta administracine tvarka, brandaus amžiaus, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti, turi šeimą.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju V. S. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgęs į V. S. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei V. S. teismo posėdžio nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, sprendžia, kad yra pagrindo V. S. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 250 Eur (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti V. S. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti V. S. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. S. paskirti galutinę 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų, iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16057143634 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė