Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-02-01 · Byla Nr. 2KT-17-790/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
2KT-17-790/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-17-790/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00083-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1502-965/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-1502-965/2023 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja I. G. pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, kuriame prašė pripažinti antstolį kaltu vykdant su organizuota grupe jos nurodytas nusikalstamas veikas; panaikinti suklastotų dokumentų pagrindu sudarytus sandorius ir išduotus vykdomuosius dokumentus; subsidiariai su kitais bendrininkais atlyginti pareiškėjai 1 000 000 Eur žalą. Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl galimo interesų konflikto jį prašo skundą su priedais perduoti nagrinėti ne Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam teismui.

Prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo nutartimi byla perduodama nagrinėti kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Pagal CPK 64 straipsnį, teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Todėl įstatyme yra nustatyta galimybė asmeniui, manančiam, kad konkretus teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti byla, negali objektyviai ir nešališkai jos išnagrinėti, pareikšti jam nušalinimą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui yra suteikta teisė pareikšti nušalinimą ir visam teismui tuo atveju, jeigu jam kyla abejonių dėl viso teismo nešališkumo. Vis dėlto vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti jo nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ir nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93); lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Todėl asmuo, siekiantis nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą, turi išdėstyti argumentus ir nurodyti objektyvius duomenis, kad konkrečiame teisme nėra galimybės teisingai išspręsti bylą.

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo dėl galimo interesų konflikto jos inicijuotą civilinę bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui, esančiam ne Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja nepasitiki visais Klaipėdos apylinkės teisme, kuriam yra teisminga ši byla, ir Klaipėdos apygardos teisme dirbančiais teisėjais. Tačiau pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ar Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra šališki ir negalėtų objektyviai išnagrinėti jos inicijuotos civilinės bylos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2YT-1502-965/2023 nagrinėjimo visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus ir perduoti šią bylą nagrinėti kito apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 64 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos I. G. prašymo perduoti civilinę bylą Nr. 2YT-1502-965/2023 nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras