Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Astai Chraminai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2013 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 parų arešto bausme;

3. 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 parų arešto bausme;

4. 2020 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5. 2020 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 29 parų arešto bausme;

6. 2020 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais bei nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – 90 parų areštas. 2021 m. sausio 29 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atlikus arešto bausmę;

7. 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos) - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

8. 2022 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 72-2 straipsniu, V. T. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 9 mėnesius;

9. 2023 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 34 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skiriant galutinę bausmę – 70 parų arešto;

10. 2023 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. 14.30 val. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. 12.44 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

11. 2023 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė– 50 parų arešto.

12. 2023 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą 65 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Arešto bausmę atlikęs (paleistas 2024 m. kovo 5 d.),

13. 2024 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto (neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. T. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. 00 min. bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka, paėmė D. B. už dešinės rankos nykščio ir jį lenkė atgal, tokiu būdu padarė D. B. dešinės plaštakos pirmo piršto delninio sąnario raiščių trauminį plyšimą ir taip D. B. nesunkiai sužalojo.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad bute, (duomenys neskelbtini), jis su sugyventine, jos dukra D. B. gėrė alkoholį dvi dienas iš eilės, matė beprasidedantį konfliktą, todėl norėjo išeiti, tačiau įvyko susistumdymas su D.B. ir jis užlaužė D. B. rankos nykštį. Kitą dieną su ja susitaikė. Alkoholis išprovokavo konfliktą, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Su civiliniu ieškiniu sutinka, sumokės gavęs pašalpą liepos 12 dieną. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, kaltinamasis, neturintis gynėjo, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 metais, kovo mėnesį, tikslios datos bei laiko neatsimena, pas ją namuose (duomenys neskelbtini), svečiuose buvo mama I. D. ir šios sugyventinis V. T.. Jie visi kartu vartojo alkoholį, gėrė brendį, išgėrė 2 butelius 0,7l. Tuomet tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas, dėl kokių aplinkybių ji nežino. Tuomet tarp jos ir V. įvyko susistumdymas, V. jai pagriebė rankomis už plaukų, juos tempė, tuo metu pajuto momentinį skausmą, taip pat išpešė plaukų sruogą. Tuomet susistumdymo metu jai V. suėmė už dešinės rankos, kuria šis tiksliai ranka suėmė ji neatsimena, dėl ko pastarasis suėmė jai už rankos, ji nežino, ji bandė ištraukti savo ranką, kad ją paleistų, tačiau toliau laikė, ko pasėkoje jai išsuko dešinės rankos nykštį. Ji jautė skausmą dešinės rankos plaštakoje, tačiau kad jai skauda V. nesakė. Kol tarp jos ir V. vyko susistumdymas mama I. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai ją nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo nustatyta, jog jai delninio piršto sąnario ir savojo pirštų trauminio raiščių plyšimas. Po įvykio jautė apie 7 dienas skausmą plaštakoje, jokio gydymo nebuvo. Tačiau ėjo į darbą, nedarbingumo neturėjo. Šiai dienai ji su V. yra susitaikiusi, šiam jokių pretenzijų neturi, taip pat civilinį ieškinį atsisako reikšti (1 t., b.l. 42-45).

5. Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 metais kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena V. T.. Ji su šiuo kartu gyvena apie 8 metus. Tuomet įvykio dieną, po pietų, galėjo būti apie 15-16 valandą, į svečius atvažiavo jos dukra D. B.. Tuomet jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. visi kartu išgėrė 0,5 l. degtinės bei 3-4 butelius 0,5 l. alaus. Būnant namuose, nusprendė važiuoti pas D. į namus, kokiu tikslu ir kelintą valandą ji neatsimena. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pekeliui nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurios adreso nežino, kurioje nusipirko brendžio bei kokakolos. Nusipirkę alkoholio nuvažiavo taksi pas D.. Nuvykus pas D. daugiau jokių asmenų nebuvo, tik jie trys. Atvykus jie vartojo atsivežtą brendį. Tuomet bevartojant alkoholį tarp D. ir V. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių ji nepamena, kadangi buvo neblaivi. Žodinis konfliktas peraugo į susistumdymą, kuris pirmas pradėjo konfliktą bei susistumdymą ji neatsimena. Taip pat įvykio aplinkybių tikslių nepamena, kadangi buvo neblaivi. Kas iškvietė policijos pareigūnus ji neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo ir ji paskambinti policijos pareigūnams. Kas vyko toliau ji taip pat neatsimena. Taip pat kas kokius smūgius sudavė ji neatsimena. V. su D. sutaria gerai, nekonfliktuoja, tai buvo pirmas šių nesutarimas. Šiai dienai pastarieji yra susitaikę. Konfliktas įvyko jos nuomone, kadangi buvo visi neblaivūs ir įvyko nesusikalbėjimas, daugiau nieko papildyti neturi. (1 t., b.l. 60-63).

6. BPC skambučio data 2024-03-23, laikas 18:29:52 val., trukmė 00:44 min. Pranešėja teiraujasi, kiek čia būtų galima laukt į (duomenys neskelbtini)? Nurodo, kad mergica visa sudaužyta. (1 t., b.l. 64-66).

7. 2024-03-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023-03-23 apie 18:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), V. T., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.21 prom. neblaivumas, kilus konfliktui išgertuvių metu, buto kambaryje tyčia sugriebė savo sugyventinės dukrai už rankų ir vieną kartą užlaužė dešinės rankos nykštį, šiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinės dukrai D. B., kuriai nustatytas 2.86 prom. neblaivumas, fizinį skausmą. Taip pat nenustatytą kiekį kartų, tyčia V. T. tempė savo sugyventinės dukrai D. B. už plaukų ir šitaip sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio GMP brigada išsivežė D. B. į gydymo įstaigą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. į skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur jai buvo nustatytas: delninio piršto sąnario raiščių trauminis plušimas (1 t., b.l. 6-11).

8. 2024-03-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patrulės G. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko I. D., kuri nurodė, jog šiuo metu 2024-03-23 18 val. 31 min., jos sugyventinis V. T. smurtauja prieš jos dukterį D. B.. Paklausus I. D. kas nutiko, ši nurodė, jog išgertuvių metu įvyko konfliktas, kurio metu V. T. tyčia, panaudodamas fizinę jėgą griebė su ranka D. B. už plaukų ir juos pradėjo pešti. Su kuria ranka V. T. pešė plaukus I. D. nurodyti negalėjo. Daugiau aplinkybių I. D. apie įvyki nurodyti negalėjo. Taip pat I. D. buvo akivaizdžiai neblaivi, blaivumą tikrintis atsisakė, todėl atsižvelgiant į tai, procesinių veiksmų su I. D. galimybės atlikti nebuvo. Paklausus D. B. apie įvykį, ši nurodė, jog tarp jos ir mamos I. D. sugyventinio V. T. įvyko konfliktas, kurio metu V. T. tyčia, panaudodamas fizinę jėgą griebė su ranka D. B. už plaukų ir juos pradėjo pešti, ko pasėkoje D. B. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat D. B. nurodė, jog V. T. tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, su ranka paėmė jai dešinės rankos nykštį ir norėdamas jį išlaužti jį lenkė atgal, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. D. B. nurodė, jog nuolatos jaučia rankos skausmą. Dėl didelio susijaudinimo ir savo neblaivumo D. B. daugiau aplinkybių apie įvykį nurodyti negalėjo. Paklausus V. T. kas nutiko, šis jokių aplinkybių apie įvykį nenurodė. Į įvykio vietą atvykę GMP bei apžiūrėję D. B. ranką, nusprendė D. B. pristatyti į gydymo įstaigą adresu (duomenys neskelbtini) Traumatologijos punktą, apžiūrai. (1 t., b.l. 73-74).

9. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b.l. 16-23).

10. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta BPC skambučio stenograma. BPC skambučio data 2024-03-23, laikas 18:15:56 val., trukmė 01:21 min. Protokole užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja teiraujasi kur ekipažas į (duomenys neskelbtini), kiek jų galima laukti, kad žmogų prismaugė. Teigia, kad jai greičiau reikalinga pagalba, pusantros valandos laukia.

11. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytas vaizdo įrašas. Protokole užfiksuota, kad laiptinėje matoma moteris - I. D., kuri kalba mobilaus ryšio telefonu. Pareigūnui pasiteiravus kas čia buvo, I. D. nurodo, kad čia gyvena jos dukra. Ji atvažiavo pas dukrą į svečius, jie išgėrė ir prasidėjo. 00:45 min. įėjus pro buto duris matomas vaizdas, kai grumiasi du žmonės. Matoma pusnuogė moteris - D. B., kurią dešine ranka laiko vyras - V. T.. Pareigūnui pasiteiravus kas vyksta, V. T. kalba nerišliai, nurodo, kad jis nepsichuoja, vyksta girtuokliavimas. Įrašo 02:45 min. D. B. kaire ranka susiima už dešinės rankos plaštakos, nurodo, kad yra toks dalykas, kad čia krito užvakar (rodo dešinės rankos plaštaką ir nykštį) ir va matot jis visiškai laužė pirštą. I. D. nurodo, kad už plaukų griebė. Pareigūnui pasiteiravus kaip čia įvyko tas konfliktas, I. D. nurodo, kad jie normaliai pabuvo tiesiog ir jam užeina, kad nežino dėl ko konfliktas įvyko. Pareigūnui pasiteiravus ar skauda pirštą, D. B. atsako, kad jo, taip pat nurodo, kad V. T. ją smaugė ir plaukus traukė. Įrašo 07:38 min. D. B. nustatomas 2.86 promilių girtumo laipsnis. V. T. nurodo, kad abi girtuoklės yra, nei vienos nespardė. Pareigūnas nurodo V. T., kad jam yra orderis išduotas ir jam negalima prie jos artintis, kad gali jį nuvežti tik į nakvynės namus. Įrašo 17:10 min. pareigūnai išsiveda V. T. iš buto ir kalbasi. 17:40 min. atvyksta paramedikai. Įrašo 22:12 min. paramedikas pasako, kad D. B. bus vežama į traumpunktą. (1 t., b.l. 67-70).

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. B. nustatytas dešinės plaštakos pirmo piršto delninio sąnario raiščių trauminis plyšimas. Toks sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b.l. 86-87).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

13. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

14. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. T., padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikalstamo įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotą nesunkų nusikaltimą patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

15. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, rašytiniais įrodymais –vaizdo įrašų, BPC garso įrašo apžiūros protokolais, nukentėjusios ir liudytojos apklausos protokolais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. 00 min. bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka, paėmė D. B. už dešinės rankos nykščio ir jį lenkė atgal, tokiu būdu padarė D. B. dešinės plaštakos pirmo piršto delninio sąnario raiščių trauminį plyšimą ir taip D. B. nesunkiai sužalojo. Tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina specialisto išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

16. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusios D.B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, vaizdo įrašų, BPC garso įrašo apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V.T. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis inkriminuotus veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl sužalojimų aplinkybių byloje nėra, jis šią veiką įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

18. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis V. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

19. Psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas. Gydėsi Respublikinėje priklausomybių ligų centre Kauno filiale nuo (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 171), tačiau 2024-06-05 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. T. byloje nagrinėjamų įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b.l. 175). Jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi.

20. V.T. įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas viso 12 kartų, dar vienas jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, daugiausiai teistas už smurtines nusikalstamas veikas, inkriminuotą veiką padarė netrukus po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra teisiamas keturioliktą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (areštas, laisvės atėmimas) jam pakankamos įtakos neturėjo.

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, piktnaudžiauja alkoholiu, kuris įtakoja jo nusikalstamą elgesį, švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, netikslinga ir neatitinka veikos pavojingumo bei kaltinamojo neigiamos charakteristikos, tokia bausme, įvertinus ankstesnius teistumus, skirtų bausmių efektyvumą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius kaltinamojo teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę ir dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti vieną iš griežčiausių pagal savo pobūdį rūšies bausmę - areštą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarinius, į nukentėjusios sveikatos sužalojimo laipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltinamasis nuo pat pradžių pripažino veiką, gailėjosi, į nustatytą kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis darbingo amžiaus, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, bei tai, kad skirtina viena griežčiausių savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant teisme, kaltinamajam prisipažinus inkriminuotą veiką, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės dydis mažinamas vienu trečdaliu.

22. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, asmuo daug kartų teistas už smurtinius nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Juolab bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamajam ne pirmą kartą nuteisiamam arešto bausme, apskritai pagal įstatymą negalimas.

IV. Dėl civilinio ieškinio

23. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

24. Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 78,11 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 52-54). Kaltinamasis su jam pareikštu Kauno teritorinė ligonių kasos civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Byloje surinkti duomenys, civilinio ieškovo pateikti dokumentai patvirtina ieškinio žalos sumas. Civiliniame ieškinyje detalizuojama kokiu pagrindu jis pareikštas, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

25. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos kaltinamajam bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

27. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nėra.

28. Proceso išlaidų nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. T. galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos V. T. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vienos paros laiką nuo 2024 m. kovo 23 d. 19:00 val. iki 2024 m. kovo 24 d. 16:10 val.

Priteisti iš V. T. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 78,11 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 11 ct) turtinės žalos atlyginimo.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.