Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1443-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2A-1443-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
P. M.
Atsakovas
D. S.
Civilinė byla Nr. 2A-1443-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Bučmienė;

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 44.5.2.16.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovui P. M., jo atstovei advokatei A. C., atsakovei D. S., jos atstovei advokatei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-559/2009 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei D. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. S. 150 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gegužės 12 d. 14 val. 30 min. Jonavoje, Vasario 16-sios g. pėsčiųjų perėjoje ties Senamiesčio gimnazija, važiuodamas dviračiu jis buvo partrenktas ir sužalotas automobilio BMV 525, valst. Nr. PK G640, vairuojamo atsakovės. Jam konstatuotas stuburo juosmeninės srities sumušimas kietu buku daiktu, ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau eismo įvykio metu jam taip pat buvo sumuštas kairys šonas, kairė koja, kuri kraujavo, buvo sudaužytas jo dviratis, kurį vertina 150 Lt. Be to, krentant jam dar buvo sutrenkta galva, trumpam neteko sąmonės, po eismo įvykio skaudėjo galvą. Labai išsigando, patyrė dvasinį stresą ir pergyveno, kad dėl atsakovės veiksmų galėjo prarasti gyvybę. Šiuo metu jaučia sveikatos pablogėjimą: skauda galvą, pablogėjo atmintis. Fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, t. y. padarytą neturtinę žalą, vertina 15 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S. su ieškovo reikalavimu nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodyto autoįvykio kaltininkas yra pats ieškovas. Avarija įvyko dėl to, kad jai apvažiuojant dviračiu važiuojantį ieškovą, likus maždaug 10 m iki pėsčiųjų perėjos, šis staiga pakeitė važiavimo kryptį – pasuko į kairę. Ieškovas, kuris ant dviračio vairo kairės pusės buvo pasikabinęs juodai raudonos spalvos krepšį, šiuo krepšiu kliudė automobilį, ant automobilio šono liko žymės. Ieškovas susižalojo pats. Aplinkybę, kad atsakovės kaltės dėl įvykio nėra, patvirtina tai, kad prieš ją dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nutarta administracinės bylos nagrinėjimo dėl jos nepradėti. Ieškovo nurodyti sužalojimai prieštarauja specialisto išvadoms. Medicininės apžiūros akte ieškovo nurodyti sužalojimai neužfiksuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės D. S. ieškovo P. M. naudai priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovės priteisė valstybei 64 Lt nesumokėtą žyminį mokestį ir 15,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 12 d. apie 14 val. 30 min., Jonavoje, Vasario 16-osios g., eismo įvykio metu automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovės, partrenkė dviratininką (ieškovą) P. M.. Prieš atsakovę pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant jos veikoje nusikaltimo požymių, nustatytų BK 281 str., konstatavus, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsakovės kaltė nenustatyta taip pat ir pradėtoje administracinėje byloje. Šalys skirtingai nurodė eismo įvykio aplinkybes. Teismas laikė, kad labiau tikėtinas yra administracinėje byloje atlikto autotechninio tyrimo 2008-08-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodytas eismo įvykio kilimo mechanizmas. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilis BMW 525, vairuojamas atsakovės, važiavo Vasario 16-osios g. nuo miesto centro pusės pačios vairuotojos nurodytu 40 km/h greičiu. Tuo pat metu važiuojamosios dalies dešine puse ta pačia kryptimi važiavo dviratininkas P. M.. Neprivažiavęs pėsčiųjų perėjos dviratininkas kaire puse vairo pusėje kabančiu juodai raudonu krepšiu kontaktavo su automobilio BMW 525 dešiniu šonu (priekiniu dešiniu sparnu, abejomis durelėmis bei kairiuoju galiniu sparnu), kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas. Po kontakto dviratininkas P. M. nukrito ant važiuojamosios dalies, o automobilis nuvažiavo. Teismo nuomone, darytina išvada, kad šiuo atveju labiau tikėtinos yra atsakovės D. S. nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kad ieškovas P. M., važiuodamas važiuojamąja dalimi, suko į kairę ir nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio ir jį apvažiuojančio atsakovės vairuojamo automobilio ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 105 ir 145 punktų reikalavimus.

Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė atsirado ir nesant jos kaltės. Šalys neginčijo aplinkybės, kad būtent dėl atsakovės vairuojamo automobilio sąveikos su ieškovo vairuojamu dviračiu ieškovas nukrito ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatavo, kad pagrindinė ir tiesioginė sąlyga autoįvykiui kilti buvo paties nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmai, nes jis važiuodamas dviračiu suko į kairę ir nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio ir jį apvažiuojančio atsakovės vairuojamo automobilio, ir taip pažeidė KET reikalavimus. Tačiau dalis kaltės dėl autoįvykio, nors ir žymiai mažesnė, taip pat tenka ir atsakovei kaip transporto priemonės vairuotojai, kuri privalėjo važiuoti taip, kad kiekvienu metu atsiradus kliūčiai, galėtų sustabdyti transporto priemonę.

Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti galvos skausmai ir pablogėjusi atmintis negali būti siejami su eismo įvykio pasekmėmis, nes nei vienoje medicinos specialistų išvadoje ar medicininės apžiūros akte galvos sutrenkimo faktas nėra užfiksuotas, o įrodymų, kad po patirtos stuburo traumos pablogėjo sveikata, ieškovas teismui nepateikė. Teismas laikė, kad po patirtos nors ir nesunkios traumos ieškovas patyrė tam tikrų dvasinių išgyvenimų, stresą bei tam tikrą fizinį skausmą, todėl neturtinė žala šiuo atveju ieškovui turi būti atlyginta. Teismas konstatavo, kad eismo įvykis buvo sąlygotas didelio nukentėjusiojo neatsargumo ir to, kad veikė didesnio pavojaus šaltinis – judanti transporto priemonė, kuri dėl jai būdingų savybių negali būti visiškai suvaldyta ir veikti taip, kad nepadarytų žalos. Teismas nurodė, kad įvertinus aptartų kriterijų visumą ir tai, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs didesnių pasekmių, kad eismo įvykis buvo sąlygotas ieškovo didelio neatsargumo, taip pat atsižvelgiant į jo patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovui priteisiama neturtinė žala turi būti mažinam iki 500 Lt (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo už sugadintą (ar prarastą) dviratį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių daikto praradimo (sugadinimo) faktą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. S. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

teismo sprendimas yra prieštaringas, priimtas neišanalizavus ir neįvertinus bylos aplinkybių; teismo teiginys, kad negalima konstatuoti, kurios šalies aplinkybių versija yra tiksli, remiantis tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, vertintinas kritiškai. Ikiteisminio tyrimo trūkumai buvo pašalinti, Kauno apygardos teismo 2008-02-06 nutartyje nurodyti veiksmai atlikti, prieštaravimai pašalinti, akistatos atliktos, iškelta administracinė byla; neginčijamai nustatyta, jog ieškovo eismo įvykio kilimo versija nepasitvirtino, eismo įvykis kilo dėl jo paties kaltės ir neatsakingų veiksmų, pažeidus KET 53, 105, 145 p. reikalavimus. Ieškovas susižalojo pats. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovui turi būti sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas, nors atsakovės veiksmuose kaltės ar neatsargumo nėra nustatyta;

Šalies argumentai

4) teismas neįvertino tai, jog ieškovas keitė parodymus, buvo nenuoseklus, ieškinyje ir teismo posėdžio metu aiškino aplinkybes, kurias paneigtas specialisto išvada, ir visiškai neatitinka faktinių aplinkybių;

5) teismas, nustatęs, kad atsakovės kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra, o pagrindinė ir tiesioginė sąlyga autoįvykiui kilti buvo paties nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmai, kuriais jis pažeidė ir ignoravo KET reikalavimus, pats elgėsi neatsargiai, priteisė įvykio kaltininkui neturtinės žalos atlyginimą. Taip yra pažeidžiamos atsakovės teisės, teisėti interesai, teisėtų lūkesčių į teisingą teismo sprendimą principas;

6) nesuprantama, kaip gali atsirasti atsakomybė už patį žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinės pareigos pažeidimu ir žalą padariusio asmens kalte. Šis teiginys prieštarauja elementariausiai logikai, jis neparemtas jokia įstatymine norma;

7) toks teismo sprendimas sudaro sąlygas ne tik kaltam asmeniui likti nebaudžiamam, tačiau ir nepagrįstai pasipelnyti nekalto asmens sąskaita. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovas klaidino teismą nurodydamas nesančius ir nenustatytus sužalojimus, neegzistuojantį turto sugadinimą, siekdamas išskirtinai naudos sau;

8) aplinkybė, jog nelaimingas atsitikimas kelyje objektyviai buvo sąlygotas didelio nukentėjusio neatsargumo iš vienos pusės ir to, kad veikė didesnio pavojaus šaltinis iš kitos pusės, negali būti pagrindinė sąlyga neturtinei žalai atsirasti ir priteisti;

9) teismas negalėjo taikyti CK 1.5 str. ir CK 6.250 str. 2 d. nuostatų.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje (b. l. 12-14, b. l. 16-18), taip pat ir nepradėto administracinės bylos nagrinėjimo 2008-09-04 nutarime nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad autoįvykiui įtakos turėjo atsakovės D. S. veiksmai. Priešingai –neginčijamai nustatyta, kad ieškovo eismo įvykio kilimo versija nesutampa su surinktais byloje įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios keitė parodymus, buvo nenuoseklus. Ieškovo paaiškinimai, kad jis dviračiu privažiavęs sankryžą su Gėlių gatve prie pėsčiųjų perėjos ties Senamiesčio gimnazija, nulipo nuo dviračio, vesdamas dviratį ėjo per pažymėtą pėsčiųjų perėją ir šioje perėjoje buvo parblokštas iš kairės pusės ieškovės vairuojamo automobilio, paneigta ieškovės paaiškinimu ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Tai taip pat nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kuris skundžiamame sprendime nurodė, kad automobilis BMW 525, vairuojamas atsakovės, važiavo Vasario 16-osios g. nuo miesto centro pačios vairuotojos nurodytu 40 km/h greičiu. Tuo pat metu važiuojamosios dalies dešine puse ta pačia kryptimi važiavo dviratininkas P. M.. Neprivažiavęs pėsčiųjų perėjos dviratininkas kairėje vairo pusėje kabančiu juodai raudonu krepšiu kontaktavo su automobilio BMW 525 dešiniu šonu (priekiniu dešiniu sparnu, abejomis durelėmis bei kairiuoju galiniu sparnu), kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas. Po kontakto dviratininkas P. M. nukrito ant važiuojamosios dalies, o automobilis nuvažiavo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, kad šiuo atveju labiau tikėtinos yra atsakovės D. S. nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kad ieškovas P. M., važiuodamas važiuojamąja dalimi, suko į kairę ir nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio ir jį apvažiuojančio atsakovės vairuojamo automobilio, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 105 ir 145 punktų reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Šioje byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų ieškovo teiginiams dėl atsakovės D. S. neatsargių veiksmų – nepasirinkto saugaus greičio, neatliktų veiksmų, leidžiančių išvengti susidūrimo su ieškovo dviračiu – pagrįsti. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nustačius, kad bylos nagrinėjimo procese ieškovo eismo įvykio kilimo versija nepasitvirtino, eismo įvykis kilo dėl ieškovo paties kaltės ir neatsakingų veiksmų važiuojant dviračiu, kuris taip pat priskirtinas prie transporto priemonių, pažeidus KET 53, 105, 145 p. reikalavimus. Ieškovas susižalojo pats. Yra pagrindas apeliantę nuo žalos atlyginimo atleisti visiškai CK 6.270 str. 1 d. nurodytu pagrindu, o ieškovo reikalavimus dėl žalos priteisimo atmesti.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti (CPK 330 str.) – skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje priteisto ieškovui 500,00 Lt. neturinės žalos atlyginimo, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dalyje neturtinės žalos priteisimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nusprendžia:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti dalyje priteisto ieškovui 500,00 Lt. neturinės žalos atlyginimo, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dalyje neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArūnas Rudzinskas