Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2015-07-21 · Byla Nr. A2.11.-1175-885/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-21
Bylos Nr.
A2.11.-1175-885/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00836-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Pažeidėjas
D. J.
Advokatai
Kristina Pugačienė
Kategorijos
  • 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-1175-885/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00836-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 50.21; 52.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J.,jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

išnagrinėjęs D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., dirbančio UAB „T.“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį, dėl to, kad būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus nurodydamas, kad 2014-08-01 apie 8 val. matė kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. vairuojamas automobilis „Terberg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo tėvų teritorijos tvorą ir ją apgadino.

D. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad vieną rytą A. B. važiavo su sunkvežimiu „Volvo Terberg“ ir neįsisuko, stūmėsi atbulas ir įvažiavo į tvorą. Viską matė, nes gėrė kavą ir matė pro langą, matė net kaip A. B. buvo apsirengęs. Pasitarė su tėvais ką daryti ir iškvietė policiją. Pareigūnai sakė atvažiuoti ir parašyti pareiškimą. Nuvykęs pareiškime jis nurodė neteisingą datą – mėnesiu vėliau. Viskas nufilmuota, nes įrengta kamera. Jis buvo atsisukęs ir žiūrėjo filmuotą medžiagą, bet po to išvažiavo į užsienį. Tėvai nuvažiavo į policijos komisariatą. Teisme buvo apklausti transporto policijos pareigūnai, bet jis tuomet nedalyvavo. Jie kalbėjo apie sunkvežimiuose įrengtas „šaibas“, bet jas galima atjungti. Tvora yra įlenkta du kartus. Pirmą kartą nematė kas įlenkė, bet antrą kartą tikrai žino kas. Jo duoti parodymai yra teisingi. Jis savo automobilį stato kieme arba gatvėje, kuria nuo 8-18 val. važinėja keturi automobiliai, kuriems turbūt trukdo jo automobilis, kurį yra ir anksčiau apmėtę kiaušiniais, nudažę, nulaužę veidrodėlį. Turi filmuotą medžiagą kaip dažo automobilį.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių skyriaus transporto policijoje, vyriausiuoju inspektoriumi. Teisme apklaustas buvo, bet nepamena aplinkybių. Pagarsinus 2014-11-06 teismo posėdžio, vykusio nagrinėjant bylą Nr. II-2-953/2015 pagal A. B. skundą, metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad tachografų lapuose gali būti netikslumų, jei netiksliai nustatytas laikrodis. Tachografų lapai gali būti suklastoti. Ankstesnio posėdžio metu jis paaiškino tik tai, kas buvo užfiksuota registracijos lapuose. Tachografus galima atjungti, tada nesisuka kilometrai. Viskas priklauso nuo tachografų. Pateikta informacija yra formali, tiksliai nustatyti važiavo ar stovėjo sunkvežimis, galima tik jį sustabdžius. Iš pateiktų tachografų lapų negalima. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarimo byloje Nr. II-2-953/2015 matyti, kad jis parodė, kad 2014-08-01 transporto priemonė pradėjo važiuoti 12.05 val. 2014-08-01 transporto priemonės vairuotojas su pertraukomis vairavo iki 15.30 val., per tą laikotarpį automobilis buvo sustojęs: pirmas sustojimas – 12.18 val., stovėjo iki 12.24 val. Antras sustojimas – 12.32 val., stovėjo iki 12.36 val. Trečias sustojimas – 12.46 val., stovėjo iki 13.06 val. Ketvirtas sustojimas – 14.06 val., stovėjo iki 14.20 val. Penktas sustojimas – 14.44 val., stovėjo iki 14.48 val. Šeštas sustojimas – 14.54 val. iki 15.04 val. Septintas sustojimas – 15.12 val. iki 15.14 val. Po to važiavo iki 15.30 val. ir sustojo, registracijos lapą iš tachografo išėmė 16.58 val. Registracijos lapas buvo įdėtas 11.40 val., pastovėjo ir pradėjo važiuoti 12.05 val. Transporto priemonė gali judėti ir be tachografo registracijos lapo, jokie prietaisai to nefiksuoja, nes adatos viską fiksuoja tik ant registracijos lapo. Vairuotojo pareiga, prieš pradedant darbą įdėti registracijos lapą ir važiuoti tik su įdėtu registracijos lapu, aišku įmonėje turi būti atsakingas žmogus, kuris kontroliuotų, ar vairuotojas tą daro. Ar atitinka 2014-07-31 ir 2014-08-01 duomenys apskaitos lentelės įdėjimo – išėmimo, tai yra kilometražą, tai 2014-07-31 išėmęs registracijos lapą, baigėsi kilometražas: 595 487 km. 2014-07-31 vairuotojas registracijos lapą išėmė iš tachografo 17.32 val. 2014-08-01 transporto priemonė pradėjo judėti nuo 595 487 km., buvo įdėtas 11.40 val. Pažiūrėjus į nuvažiuotų kilometrų kreivę, matoma, kad liepos 31 dieną kreivė baigėsi per vidurį, kur registruojami nuvažiuoti kilometrai, o rugpjūčio 1 d. prasideda irgi toje pačioje vietoje, taip, kad mašina pagal tuos du registracijos lapus, automobilis nevažiavo be įdėto registracijos lapo. Gali būti truktelėjimas, bet šiaip jeigu ilgiau nei 1 minutę, tai jau pasikeičia padėtis tos kreivės, šiuo atveju – identiškai. Liepos 31 d. 17.32 val. automobilis nuo to laikotarpio buvo sustojęs ir stovėjo, pradėjo judėti tik rugpjūčio 1 d. ir judėti pradėjo 12.05 val. Pagal pateiktą išvadą automobilis be apskaitos lapo nenuvažiavo nei kilometro, nes nuvažiuoti atstumo kreivė sutampa su išėmimo ir įdėjimo dienomis.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tachografų lapai gali būti suklastoti. Būna ranka nubraižo ar aparato pagalba. Sunkvežimyje gali būti du tachografai. Vienas dirba, kitas ilsisi. Suklastoti tachografų lapus galima, bet tai sunku padaryti. Jis dirba „Traksmaster“ vadovu ir atlieka tachografų patikras, tikrina sunkvežimius. Pateikus jam apžiūrėti tachografų lapus dėl galimo suklastojimo, jis parodė, kad tachografų lapuose ne tachografų nubrėžimų nemato. Nemato, kad ranka būtų nubraižyta. Vertinti, kad šie tachografų lapai suklastoti negali, nes yra tikimybė „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“. Galėjo sunkvežimyje būti du tachografai, galėjo būti panaudoti magnetai. Vairuotojai išradingi, jis yra radęs kištuką, kuris viską reguliavo. Sunkvežimį reikia tikrinti tik sustabdžius ir po įvykio.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną sūnus buvo namuose, o jis darbe. Įlenkė tvorą ir sūnus paskambinęs klausę ką daryti, o jis pasakė kviesti policiją. Vėliau jis pradėjo filmuoti, kai sunkvežimiai po darbo grįžo į garažą. Policijos pareigūnai pas juos nebuvo. Sunkvežimių vairuotojai grįžo ir laukė policijos pareigūnų. Jie iškvietė, nes trukdė pravažiuoti stovėjęs lengvasis automobilis. Sunkvežimiai važiavo, o tachografų lapuose nurodyta, kad stovėjo. Tachografų lapai išimti 17.00 val., o pravažiavo 19.10 val. Rytą išvažiuoja 5.00 val., kad važiuoja rodo daug vėliau. Sodų bendrijoje gyvena 10 metų. Kartą grįžęs sūnus pastatė automobilį gatvelėje, o rytą rado automobilį nutepliotą dažais. Dideli sunkvežimiai neišvažiuoja posūkio, stumia atgal ir tada kliudo tvorą. Grįžę po atostogų rado nulenktą stulpą. Dėl to nieko nesakė, nes nematė kas tai padarė. Skambino dėl tvoros ir pareigūnai liepė atvykti parašyti pareiškimą, o vėliau siūlė taikytis. Po savaitės jis nuvažiavo į policijos komisariatą, kur rado sūnaus rašytą pareiškimą, bet neregistruotą, nes neatitiko data. Vaizdo kamera būtų nufilmavus įvykį, bet nusukta į kitą pusę. Jis turi tik telefonu filmuotą įrašą.

Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykę į įvykio vietą pažeidimo nenustatė. Suprato, kad juos kvietė dėl sunkvežimio, kuris trukdė pravažiuoti. Su vairuotoju nesiaiškino, gavo iškvietimą ir išvyko į autoįvykį. Kas kvietė, nežino. Atvykimo laikas į įvykio vietą gali būti netikslus. Nuvykę į įvykio vietą praneša, kad atvyko. Būna paklaidos ir trijų minučių paklaida galėjo būti.

D. J. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį dėl to, kad galimai davė melagingus parodymus dėl tvoros sugadinimo ir kad tvorą sugadino A. B., vairuodamas krovininį automobilį „Terberg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu nutraukta (1-11 b. l.).

V. K. įmonė „Ch.“ pateikė transporto priemonių tachografų lapus, iš kurių matyti, kad 2014-08-01 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) baigė važiuoti 16.20 val.; 2014-08-01 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) baigė važiuoti 17 val.; 2014-08-01 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) baigė važiuoti 15.30 val.; 2014-08-11 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti 6.55 val. (vokas prie bylos).

Iš kompaktiniame diske užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad užfiksuota kaip pravažiuoja automobiliai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (38 , 41 b. l.). Užfiksuota, kad 2014-08-01 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja 18:58:41 val.; 2014-08-01 transporto priemonė nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja 19:00:25 val.; 2014-08-01 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja 19:17:36 val.; 2014-08-11 transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja 05:44:54 val. (38-41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187² straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

D. J. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad davė melagingus parodymus apie tai, kas sugadino tvorą. Lemiamas įrodymas nagrinėjamu atveju yra V. K. įmonės „Ch.“ pateiktas tachografo lapas ir jame užfiksuoti duomenys, kad įvykio metu (2014-08-01 apie 8 val.) transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo. Tačiau, palyginus to paties automobilio ir kitų automobilių tachografų lapuose užfiksuotus duomenis ir vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad krovininių automobilių važiavimo laikas nesutampa su V. K. įmonės „Ch.“ pateiktuose tachografų lapuose užfiksuotu važiavimo laiku. Kad filmavimo laikas atitinka vaizdo įrašuose nurodytą laiką patvirtina 2014-08-01 19 val. užfiksuotas policijos ekipažo atvykimas, kuris taip pat buvo užfiksuotas Šiaulių apskrities VPK registruojamų įvykių registre (dėl autmobilio, trukdančio pravažiuoti), bei liudytojo T. B. parodymai, kad tokiu metu jie buvo atvykę, o laikas gali turėti kelių minučių paklaidą. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas krovininių automobilių važiavimo laikas nesutampa su V. K. įmonės „Ch.“ pateiktuose tachografų lapuose užfiksuotu važiavimo laiku, teismas negali remtis tachografo lapuose užfiksuota informacija ir laikyti ja patikima vertinant, ar įvykio dieną – 2014-08-01 apie 8 val., A. B. vairuojamas krovininis automobilis vistik nevažiavo, kaip tai užfiksuota pateiktuose tachografų lapuose. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojais apklausti specialistai negalėjo patvirtinti, kad tachografų lapuose užfiksuota informacija yra teisinga ar neteisinga, liudytojas E. V. nurodė, kad pasitaiko atvejų, kada tachografų lapai būna klastojami. Įvertinus tai, kad jokių kitų duomenų apie tai, jog D. J. būtų galėjęs duoti melagingus parodymus apie įvykį, byloje nėra, o asmuo negali baudžiamas remiantis prielaidomis, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. J. padarė ATPK 187² straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl vadovaujantis pamatiniu teisės principu - in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3024 straipsniu, teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą D. J. atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus