Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1797-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
2A-1797-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08453-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Kolegija
Civilinė byla Nr. 2A-1797-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08453-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 30; 121.14; 121.18; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant V. Kamašinienei

dalyvaujant apelianto atstovui A. A.

ieškovės atstovei T. R.

trečiojo asmens atstovei L. M.

viešame teismo posėdyje apeliacine išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nustatė :

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (jos teisių ir pareigų perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymo (toliau – ir Įsakymas) pagrindu suformuoto 415 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintas nurodyto žemės sklypo planas ir plotas – 415 kv. m bei pasiūlyta žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo. 2008 m. spalio 2 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pateikdama reikiamus dokumentus, tačiau ši sutarties nesudarė. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos yra nustatytos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame plane. Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esantį planą ieškovė turi teisę naudotis 382 kv. m. ploto žemės sklypu, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 buvo suformuotas 415 kv. m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kadangi parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka faktiškai naudojamo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio plano, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Taisyklėmis turėjo būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Kadangi toks planas neparengtas, atsakovas teigė, kad Įsakymu žemės sklypas suformuotas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, todėl negali būti parduodamas.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad formuojant sklypo ribas teisės aktuose nėra nurodyta, kad formuojamos sklypo ribos griežtai turi atitikti sklypo inventorinės bylos brėžinį. 1972 m. sklypo inventorinis brėžinys prieštarautų nekilnojamojo turto nuostatoms, kadangi kirstų statinius ir greta esančią SB „Šilelis“ ribą. Sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į sklypo (duomenys neskelbtini) faktinį naudojimą, t. y. atitinka nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsitraukia į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tik kai sklypas yra mieste ir kai Žemėtvarkos skyrius kreipiasi su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymas Nr. 30-1878 yra galiojantis, nenuginčytas, priimtas administracijos direktoriaus kompetencijos ribose.

II. Teismų priimtų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove V. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 suformuoto 415 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį; priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės V. S. naudai 2499,50 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę lengvatinėmis sąlygomis pirkti valstybinę žemę, reikalingą jos namų valdai (CPK 5 str. 1 d.) ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Įvertinęs atsakovo poziciją ir pateiktus argumentus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.) atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir vykdydamas savo atsiliepime nurodytus motyvus, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad minėti administraciniai aktai būtų pakeisti ar panaikinti. Šiuo metu naikinti ginčo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nėra pagrindo. Pažymėjo, jog kiti atsakovo argumentai – dėl galimų trečiųjų asmenų teisių pažeidimų dėl sklype esančių neįregistruotų statinių atmetami CK 4.253 str. pagrindu, kadangi neįregistruoti statiniai stovi valstybinėje žemėje, duomenimis, kam suteikta teisė naudotis neįregistruotais statiniais, privalo disponuoti atsakovas, kuriam patikėta administruoti valstybinės žemės klausimus, todėl neesant statinių įregistravimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti apie teisėtą šių statinių naudojimą. Be to, tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų statinių buvimas sudarytų pagrindą peržiūrėti ieškovei 2008-09-23 ginčo įsakymu nustatyto žemės sklypo ribas. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta situacija pažeidžia ieškovės teises (CPK 5 str.), todėl nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimą tenkino.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kolegija nutartyje konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti yra reikšminga aplinkybė, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-1878 ginčo žemės sklypo duomenys buvo nustatyti ir jo planas parengtas laikantis teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, o nustačius aplinkybę, kad nuo teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo buvo nukrypta, ji įvertintina kitų asmenų materialiųjų teisių pažeidimo bei sukeliamų teisinių padarinių aspektais. Tokiu atveju fakto dėl kitų asmenų materialiųjų teisių pažeidimo įrodinėjimo pareiga tenka šia aplinkybe besiremiančiai šaliai. Pažymėjo, kad byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 3 straipsniu, sprendė, kad vertinant 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 30-1878 atitiktį teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui turi būti vadovaujamasi ne šio priėmimo metu galiojusia Taisyklių redakcija, bet teisės normomis, galiojusiomis nagrinėjant civilinę bylą teisme, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai pritaikius CPK 3 straipsnį ir prieštarauja bendrajam teisės principui, jog įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Konstatavo, kad vertinant 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr.30-1878 atitiktį teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui turėjo būti vadovaujamasi šio priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimo netenkinti. Nurodo, kad valstybinės žemės pardavimas yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ priėmimo metu (nuo 2008-09-19 iki 2008-10-17 galiojusi redakcija) galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 3 punkte buvo numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 15 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą turėjo parengti vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taigi, parduodant miestuose valstybinės žemės sklypus prie nuosavybės teise priklausančių statinių, žemės sklypai formuojami remiantis arba detaliuoju planu, arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tuo atveju, jei ribos pasikeitusios, turėjo būti rengiamas detalusis planas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad detalusis planas, į kurį patektų (duomenys neskelbtini), teritorija nėra parengtas, todėl darytina išvada, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 priėmimo metu galiojusių Taisyklių nuostatas, valstybinės žemės sklypas turėjo būti formuojamas, remiantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu planu. Nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka 2008-04-23 parengto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų žemės sklypo ribų, skiriasi ne tik plotas, bet iš esmės skiriasi visa sklypo konfigūracija. Tod4l darytina išvada, kad 2008-04-23 žemės sklypo planas buvo parengtas nesivadovaujant Taisyklių 15 punktu. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymas Nr. 30-1878 priimtas pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2011-10-03 sprendime nurodė, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 ir pripažinti jį pažeidžiančiu teisės aktus. Pažymėjo, kad sprendimas prieštarauja tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 priėmimo metu galiojusiai Tvarkai, tiek šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės sklypo formavimą ir pardavimą prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimo patenkinimo atveju, priteistina suma už advokato padėjėjo paslaugas, turėjo sudaryti ne 2367,50 Lt, o 199,68 Lt. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio normas, reglamentuojančias proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ieškovė V. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ginčo žemės sklypą ji naudoja 30 metų, nuo 1970 metų, už naudojimąsi žeme sąžiningai mokėjo valstybės nustatytą mokestį. Taigi ji turi teisę išpirkti 30 metų faktiškai naudojamą valstybės žemės sklypą (namų valdą), reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, išsamiai išnagrinėjo ieškinio faktines aplinkybes, nešališkai apsvarstė kiekvienos šalies pateiktus ir su byla susijusius argumentus ir dėl jų pareiškė nuomonę kartu nurodydamas, su kuriais argumentais jis nesutinka, ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialiąsias ir civilinio proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priimti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymi, jog formuojant sklypo ribas teisės aktuose nėra nurodyta, kad formuojamos sklypo ribos griežtai turi atitikti sklypo inventorinės bylos brėžinį. 1972 m. sklypo inventorinis brėžinys prieštarautų nekilnojamojo turto nuostatoms, nes kirstų statinius ir greta esančią SB „Šilelis“ ribą. Sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į sklypo (duomenys neskelbtini) faktinį naudojimą, t. y. atitinka nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2008-09-23 įsakymą Nr. 30-1878, atliko visus teisės aktų nurodytus reikalavimus ir nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymas Nr. 30-1878 yra galiojantis, nenuginčytas, priimtas administracijos direktoriaus kompetencijos ribose, todėl atsakovo (apelianto) teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti administracinio akto, t. y. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878, kuriuo buvo suformuotas 415 kv. m valstybinės žemės sklypas, teisėtumo ir atitikimo materialinės teisės normoms klausimą yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilęs ginčas dėl ieškovės teisės ne aukciono tvarka pirkti prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų atitinkamą valstybinės žemės sklypą, šio žemės sklypo suformavimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia, kad jai priklausantiems statiniams eksploatuoti faktiškai yra naudojamas ir reikalingas žemės sklypas, kurio ribos buvo nustatytos galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-1878. Minėtu įsakymu yra nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenys: plotas 415 kv. m, ribos ir kt.; pasiūlyta žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (t.1, b.l. 6-9). Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad žemės sklypas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-1878 suformuotas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas neatitinka faktiškai naudojamo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio plano, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Taisyklėmis turėjo būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas.

Kasacinio teismo byloje yra konstatuota, kad vertinant 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 30-1878 atitiktį teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui turi būti vadovaujamasi šio priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis. Pažymėta, kad vykdydamas pareigą aiškinti teisės normų turinį teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ priėmimo metu (nuo 2008-09-19 iki 2008-10-17 galiojusi nutarimo redakcija) galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 3 punkte buvo numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 15 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą (16 punktas). Taigi, parduodant miestuose valstybinės žemės sklypus prie nuosavybės teise priklausančių statinių, žemės sklypai formuojami remiantis arba detaliuoju planu, arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Esminė nurodyto teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006). Taigi, formuojant žemės sklypo ribas teisės aktuose nėra nurodyta, kad formuojamos sklypo ribos griežtai turi atitikti inventorinės bylos brėžinį. Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 d., Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Ieškovė V. S. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1972 m. techninės apskaitos byloje esantį planą, ieškovės namų valdos plotas nurodytas 382 kv.m., kuris neatitinka faktiškai nuo 1970 m. naudojamo žemės sklypo ribų, nes šios ribos buvo nubraižytos netiksliai, formuojant sklypą pagal 1972 m. inventorinę bylą, dalis ieškovės valdomų statinių nepatektų į namų valdos ribas. To neneigia ir apeliantas (CPK 178 str.). Iš trečiojo asmens pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad 1972 m. sklypo inventorinis brėžinys prieštarautų įstatymo nuostatoms, nes kirstų sodų bendrijos „Šilelis“ žemę. 2008 m. UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus ir suformavo 415 kv. metrų ploto namų valdą, kurios atitinka faktinį naudojimą. Ieškovės pateiktas 415 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas yra būtinas ieškovės įregistruotiems statiniams eksploatuoti, į suformuoto sklypo ribas patenka visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir išlaikomi nustatyti atstumai nuo pastatų sienų iki žemės sklypo ribos. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktinį naudojimą, t.y. atitinka nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimo reikalavimus. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad pagal planą formuojamas žemės sklypas nesiderintų su gretimais žemės sklypais bei pažeistų kitų asmenų interesus. Iš trečiojo asmens pateiktų įrodymų nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymas nepažeidžia viešo intereso, nes šio žemės sklypo ribos nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją (kraštinė pažymėta skaičiais 1,2,3), taip pat nekerta dviračių tako, esančio lygiagrečiai su kraštine, pažymėta skaičiais 8,7,6,5 bei įvažiavimų į kaimyninius sklypus ar vietinės reikšmės kelių (t.1, b.l. 172-177). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, kolegija laiko nustatytu, kad apeliantas neįrodė, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, ginčo sklypas negali būti paduodamas ieškovei, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei teismo priteistų išlaidų už advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai priteistų 2367,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą dydis atitinka bylos sudėtingumą, ieškovės procesinių dokumentų apimtį ir kiekį, teismo posėdžių skaičių, todėl išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo (CPK 98 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 1100 Lt (t.1, b.l. 226, 65-66). Apeliacinis skundas atmestas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 1 100 Lt už advokato pagalbą (CPK 98 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės V. S. naudai 1 100 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski