Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-17 · Administracinė byla Nr. A-2137-520/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-17
Bylos Nr.
A-2137-520/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08237-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“
Kategorijos
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2137-520/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08237-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 13.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lit-invest“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)2D-18501 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą patikrinti pareiškėjui priklausančios degalinės su plovykla ir kitų statinių, įskaitant suskystintų dujų rezervuaro, atliktus remonto darbus ir, nustačius, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, panaikinti Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101206-00085 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) bei Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Reikalavimas); 3) įpareigoti atsakovą užregistruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą dėl pastato – degalinės su plovykla, įskaitant suskystintų dujų rezervuarą.

Pareiškėjas nurodė, kad teisėtai pagal išduotą statybos leidimą pastatė degalinę ir nuo 2006 metų ją eksploatavo, o Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkų statybų padarinius buvo surašytas tik už būtinus degalinės dujų rezervuaro remonto darbus, tačiau po remonto darbų degalinė atitinka projektinę dokumentaciją ir savavališkų statybų (remonto) padariniai yra pašalinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad degalinės darbuotojai 2010 m. spalio 21 d. informavo, jog šalia dujų rezervuaro jaučiamas dujų kvapas, todėl buvo sustabdytas šio dujų rezervuaro darbas. Dujų rezervuaro antžeminėje dalyje dujų nutekėjimo nebuvo nustatyta, kiti įrenginiai degalinės teritorijoje dirbo normaliu režimu. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybei 2010 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą Nr. 155 vykdyti avarinius atkasimo darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentas 2010 m. lapkričio 11 d. atsakovui išdavė leidimą Nr. 1834/42/2010 dėl kasimo ir avarijos likvidavimo. Atkasus dujų rezervuarą buvo nustatyta, jog eksploatacijos metu dujų rezervuaro pado plokštumoje susidarė nukrypimas, dėl kurio dujų rezervuaro sujungimo vamzdžiuose galėjo atsirasti nehermetiškumas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, tokia situacija yra įvardijama kaip statinio avarija, todėl pareiškėjas privalėjo imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių. Pareiškėjas paaiškino, jog nedelsiant ėmėsi priemonių lokalizuoti avariją pašalinant dujų rezervuaro pado nuokrypį, kuris sukėlė dujų nuotėkį, bei kurias atsakovas Savavališkos statybos akte įvardijo kaip dujų rezervuaro rekonstrukciją ir nurodė pašalinti šių darbų padarinius, t. y. remonto darbus kvalifikavo kaip savavališką statybą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Inspekcija, remdamasi Savavališkos statybos aktu bei Reikalavimu, priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-00-110224-00001, kuriuo nusprendė skirti 3 500 Lt baudą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarimu panaikino atsakovo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatuodamas, jog buvo atliekami dujų rezervuaro, kuris yra laikytinas įrenginiu, o ne statiniu, remonto darbai ir projektas ar kitas leidimas tokiems darbams nėra reikalingas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmetė atsakovo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad po dujų rezervuaru esanti gelžbetoninė plokštė yra būtina dujų rezervuaro įrenginio sudedamoji dalis, kuri lokalizuojant avarijos padarinius buvo atstatyta į pradinę padėtį pašalinant nuokrypį ir taip siekiant išvengti dujų nuotėkio ateityje, atstačius plokštę į pradinę padėtį, nebeliko jokių savavališkos statybos padarinių, kadangi atstačius padą, degalinės komplekso statybos visiškai atitinka projektinę dokumentaciją. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Savavališkos statybos akto 6.1.2.1 punkte konstatuota, jog nėra statybą leidžiančio dokumento, tačiau atsakovas, surašęs aktą, neatsižvelgė ir skundžiamame akte nenurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2003 m. balandžio 16 d. buvo išdavusi statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS statyti degalinę su plovykla bei dujų rezervuarą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, po Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo surašymo, pareiškėjas siekė įvykdyti atsakovo reikalavimą, tačiau kai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl dujų rezervuaro statybos darbus leidžiančio dokumento išdavimo, buvo informuotas, jog atlikti darbai nėra priskirtini rekonstrukcijos darbams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamentas 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. A51-5629-(2.15.2.47- MP6) patvirtino, jog pritarimas tokiam projektui nėra privalomas, t. y. pagal įstatymus atliktiems dujų rezervuaro avarijos likvidavimo darbams leidimas nėra reikalingas, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendime.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad vyriausiasis specialistas, atlikęs faktinių aplinkybių patikrinimą Ukmergės g. 130, Vilniuje, nustatė, jog ginčo teritorijoje vykdyti savavališkos statybos darbai, t. y. atliktas suskystintų dujų rezervuaro pamato įrengimas be statybą leidžiančio dokumento, todėl buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas 2012 m. liepos 19 d. prašymu, kreipdamasis į Inspekciją ir informuodamas, kad įvykdė Reikalavimą, pateikė tik jau civilinėje byloje teiktą 2003 metų statybos leidimą ir atsakovo reikalavimą Nr. RE-542, nenurodydamas jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų inspekcijos reikalavimo įvykdymo faktą. Atsakovas, išnagrinėjęs teiktą prašymą, 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (23.2)2D-13264 paprašė pateikti pareiškėjo teiginius patvirtinančius argumentus.

Atsakovas teigė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti jos saugomą 2003 m. balandžio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. 429/03-0355/NS versiją. Taip pat, tikrinant, ar nebuvo pašalinti savavališkos statybos padariniai įteisinant vykdytus statybos darbus, 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. (23.18)-2D- 15424 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą prašant informacijos, ar 2011 metais – 2012 metais buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vykdyti statybos ar remonto darbus degalinėje Ukmergės g. 130, Vilniuje, tačiau 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-75624 (2.5.1.15-MP8) buvo paaiškinta kad naujas statybą leidžiantis dokumentas, be jau išduoto 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimo, statybos darbams vykdyti nebuvo išduotas.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į atsakovo 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymą pateikti papildomus dokumentus, atsakė tik 2013 m. sausio 24 d. raštu, prie kurio pridėjo 2010 m. lapkričio mėnesio topografinio plano nuorašą, t. y. ne prašytą kontrolinę geodezinę nuotrauką, o jau civilinėje byloje dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, nagrinėtas ir teismų konstatuotas aplinkybes patvirtinantį dokumentą.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4175-608/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ ieškinį dėl degalinėje Ukmergės g. 130, Vilniuje, esančių statinių nugriovimo. Vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui prašymą, nagrinėjant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintą galimybę teismui leisti įteisinti statinius.

Trečiasis suinteresuotas UAB „Paribys“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

UAB „Paribys“, remdamasi 2010 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatyti statybos pažeidimai taip pat tapo aktualūs, o jų nepašalinus, nėra pagrindo atsakovui priimti pareiškėjo prašymo ir / ar išduoti statybos užbaigimo akto. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įstatymų nustatyta tvarka sprendęs klausimą dėl degalinės apsaugos zonų nustatymo už savo sklypo ribų.

Taip pat uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“ akcentavo, jog 2009 m. balandžio 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centras parengė „Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktą dėl statinių komplekso, esančio Ukmergės g. 130, Vilniaus m., valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. 0101- 0031-0119; kadastrinis Nr. 0101/0031:119 Vilniaus m. kv.), galimo gaisro poveikio aplinkiniams statiniams tyrimo“ Nr. 35-10 (EA), kuriame padaryta išvada, kad degalinė įrengta nesilaikant minimalių nustatytų saugos atstumų iki anksčiau kaimyninėse žemės sklypuose pastatytų pastatų ir neįvertintas galimas ekstremalios situacijos pavojus šalia esantiems pastatams bei pačiai degalinei.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad statybos užbaigimo procedūra yra užbaigiama prašymo išduoti statybos užbaigimo akto įregistravimu. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą grindžia ta aplinkybe, kad yra įvykdęs atsakovo 2010 m. gruodžio 7 d. akte Nr. RE-542 nustatytus reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas pažymėjo, kad teisinė situacija po pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymo atsakovui pateikimo ir skundžiamo atsakovo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo pasikeitė, nes atsakovas 2014 m. gruodžio 12 d. surašė naują savavališkos statybos aktą bei įsakymą, kurio pagrindu šis aktas buvo priimtas, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo pateiktą skundą dėl 2014 m. gruodžio 12 d. savavališko statybos akto panaikinimo bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. IV-186 2.4 punkto panaikinimo. Dėl to teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl statybos darbų užbaigimo negali būti registruojamas, ir pažymėjo, jog dėl to kitų teismui pateiktame skunde bei atsiliepimuose nurodytų motyvų bei argumentų vertinimas sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingas. Teismas sprendė, jog atsakovo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi net panaikinus šį sprendimą, prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą negalėtų būti tenkinamas.

III.

Pareiškėjas UAB „Lit-invest“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Šios administracinės bylos nebuvo negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitose bylose (civilinėje byloje Nr. e2-5395-433/2015 bei administracinėje byloje Nr. 1-5916-815/2015) nebus nustatyti faktai ir aplinkybės, susiję su naujo savavališkos statybos akto teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjo prašymą privalėjo sustabdyti šią administracinę bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p.).

2. Surašęs naują savavališkos statybos aktą atsakovas sukūrė naujas kliūtis, kurių nebuvo priimant sprendimą sudaryti komisiją degalinės statybos užbaigimo aktui išduoti, todėl pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius bei interesus, kadangi naujame savavališkos statybos akte atsakovas savavališką statybą grindžia jau ne dėl dujų rezervuaro pado nuokrypiui pašalinti atliktų darbų, o dėl laikinai įrengtos gelžbetoninės plokštės, t. y. tuo, kad pareiškėjas kitoje vietoje įrengė pamatą dujų rezervuarui ir ant pamato sumontavo 10 m³ talpos kuro cisterną.

3. Teismas skundžiamame sprendime, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą atvykti apžiūrėti ir patikrinti atliktus statybos darbus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas šį skundo reikalavimą yra iš esmės įvykdęs, kadangi atsakovas 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-186 pirminį Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą panaikino, todėl bylą nagrinėjantis teismas turėjo šį reikalavimą pripažinti faktiškai įvykdytu, o ne jį atmesti.

4. Kartu su reikalavimu turi būti įteiktas kvietimas dalyvauti statybos patikrinime, kurio metu turi būti nustatyta, ar įvykdyti reikalavime nurodyti veiksmai, tačiau naujame savavališkos statybos akte nenurodyta jokių savavališkos statybos padarinių, kuriuos šiuo atveju reikėtų pašalinti, o atsakovas iki šiol nėra surašęs reikalavimo šalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013, pažymi, kad statybos užbaigimo akto išdavimo klausimas negalėjo būti svarstomas, atsakovas negalėjo registruoti pareiškėjo prašymo dėl statybos užbaigimo akto išdavimo arba turėjo prašymo registravimą paskelbti negaliojančiu. Atsakovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo priimtas 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 1V-186, kurio 1 punktu buvo panaikintas Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad to paties įsakymo 2.4 punktu vyriausiasis specialistas buvo įpareigotas surašyti pareiškėjui naują savavališkos statybos aktą, kadangi savavališkos statybos faktas nėra išnykęs.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas pripažintų naujai surašytą savavališkos statybos aktą neteisėtu, tai nereikštų, kad pareiškėjo kreipimosi į atsakovą su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą momentu, esant galiojantiems savavališkos statybos faktą konstatuojantiems dokumentams, pareiškėjas tokią kreipimosi galimybę turėjo ir tinkamai ją įgyvendino, ir, atitinkamai, nereiškia, kad atsakovas esant savavališkos statybos aktui, turėjo pareigą registruoti pateiktą prašymą, kadangi kitoje nagrinėjamoje byloje teismo priimtas sprendimas negalėtų daryti įtakos šioje byloje priimamam sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Įvertinus šioje byloje išnagrinėto skundo reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas skundas, darytina išvada, kad iš esmės byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo atsisakyti registruoti pareiškėjui UAB „Lit-invest“ degalinės su plovykla statybos užbaigimo aktą pagal pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą bei atsakovo įpareigojimo užregistruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą dėl pastato – degalinės su plovykla, įskaitant ir suskystintų dujų rezervuarą.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia statybos darbų, vykdytų Ukmergės g. 130, Vilniuje, įteisinimo, ir šį skundo reikalavimą traktavo kaip pagrindinį, bei šio reikalavimo netenkino, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisinę situaciją, kuri susiklostė po to, kai buvo paduotas pareiškėjo skundas teismui, t. y. tai, kad atsakovas pareiškėjui 2014 m. gruodžio 12 d. surašė naują savavališkos statybos aktą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo 2013 m. lapkričio 15 d. atsisakymo registruoti statybos užbaigimo aktą pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą, nurodė, kad šio atsakovo sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, nes net jį panaikinus, nebus tenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą, atsižvelgiant į tai, kad yra galiojantis 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos aktas. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis išvadomis ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimą, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, jog būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 str. 20 p.), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012).

Taip pat pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. paduotame skunde apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, į kurias atsižvelgiant ir nagrinėjami apeliacinio skundo argumentai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 6 d. atsakovas pareiškėjui surašė Savavališkos statybos aktą dėl dujų rezervuaro įrengimo (I t., b. l. 66–69) bei 2010 m. gruodžio 7 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (I t., b. l. 70–71). Pareiškėjas šiuos atsakovo aktus ginčijo teismine tvarka, tačiau 2012 m. liepos 12 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimai panaikinti šiuos aktus nebuvo tenkinti, konstatuojant, kad aktai yra teisėti, nes pareiškėjas, norėdamas atlikti darbus, kuriais pastatytas naujas pamatas dujų rezervuarui bei rezervuaras perkeltas ant jo, turėjo gauti leidimą statiniui rekonstruoti, o statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.).

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti degalinės su plovykla ir kitų statinių (stoginės, degalinės technologinės įrangos, kiemo aikštelės, suskystintų dujų modulio) statybos užbaigimo aktą (I t., b. l. 11–12). Atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo ir aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė Sprendimą atsisakyti registruoti šį prašymą. Atsakovas atsisakymą grindė tuo, kad pagal minėtas teisės aktų nuostatas jis negali registruoti šio prašymo, nes yra surašyti Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas, kurie tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo sprendimais nebuvo panaikinti (I t., b. l. 17). Pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu prašė Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą registruoti minėtą 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą. Pareiškėjas skundo reikalavimus iš esmės grindė tuo, kad jis yra atstatęs gelžbetoninę plokštę į pradinę padėtį, todėl nebelikę jokių savavališkos statybos padarinių, degalinės komplekso statybos atitinka projektinę dokumentaciją, o atsakovas pagal pareiškėjo prašymą neatvyksta patikrinti degalinės bei nesiima jokių veiksmų panaikinti Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą (I t., b. l. 1– 9).

Nagrinėjant bylą teisme buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktą ir 2010 m. gruodžio 7 d. Reikalavimą ir nusprendė pareiškėjui surašyti naują savavališkos statybos aktą (II t., b. l. 133). Atsakovas 2014 m. gruodžio 12 d. surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą (II t., b. l. 136–138). Teisėjų kolegija, įvertinusi šių dokumentų turinį, nustatė, kad 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktas ir 2010 m. gruodžio 7 d. Reikalavimas buvo panaikinti ne dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. kad jis yra pašalinęs savavališkos statybos padarinius, ar remiantis pareiškėjo akcentuojamomis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teismo pažeidimo byloje nurodytomis aplinkybėmis. Kaip nurodo atsakovas, naujas savavališkos statybos aktas surašytas dėl tų pačių pareiškėjo vykdytų savavališkos statybos darbų, tik juos kvalifikuojant ne statinio rekonstravimu (kaip nurodyta 2010 m. gruodžio 6 d. akte), o nurodant kitą statinio statybos rūšį – „naujo statinio statyba“ (III t., b. l. 29–30). Ši atsakovo nurodyta aplinkybė nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šios susidariusios situacijos turėjo būti tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas patikrinti pareiškėjui priklausančios degalinės su plovykla ir kitų statinių, įskaitant suskystintų dujų rezervuaro, atliktus remonto darbus ir, nustačius, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, panaikinti Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą.

Statybos įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą (24 str.). Prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą neregistruojamas, jei prašyme nurodytas (-i) statinys (-iai) pastatytas (-i) ar statomas (-i) savavališkai ir yra nustatyta tvarka surašytas (-i) savavališkos statybos aktas (-ai); jei prašyme nurodytas statytojas neturi teisės būti statytoju (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 15 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d.).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjo prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi Sprendimo priėmimo metu (2013 m. lapkričio 15 d.) galiojo 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktas ir 2010 m. gruodžio 7 d. Reikalavimas, t. y. atsakovas neturėjo teisės registruoti pareiškėjo prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamoje byloje negalėjo būti tenkinamas. Nustačius, jog šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą užregistruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Be to, byloje nustatyta, kad galioja atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. surašytas pareiškėjui savavališkos statybos aktas (II t., b. l. 136–138), kuriuo rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos akto panaikinimas nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog šis aktas nebuvo galiojantis Sprendimo priėmimo metu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos padarė proceso teisės pažeidimą, kuris pasireiškia netinkamu ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto, reglamentuojančio privalomą bylos sustabdymą, taikymu, nes šios administracinės bylos nebuvo negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitose bylose (civilinėje byloje Nr. e2-5395-433/2015 bei administracinėje byloje Nr. 1-5916-815/2015) nebus nustatyti faktai ir aplinkybės, susijusios su 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto teisėtumu ir pagrįstumu. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi (II t., b. l. 187–189) netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, padaręs išvadą, kad tarp šios bylos ir pareiškėjo nurodomų bylų nėra prejudicinio ryšio. Ši išvada grindžiama tuo, kad pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių (faktų), kurios bus nustatinėjamos jo inicijuotose ir civiline bei administracine tvarka nagrinėjamose bylose ir kurios turės tiesioginės įtakos šiai administracinei bylai; kad atsakovo Sprendimas yra grindžiamas 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktu, o ne vėliau priimtu 2014 m. gruodžio 12 d. aktu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo yra keliamas ginčas kitose bylose. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjo paduoto skundo pagrindą ir dalyką, jo nurodomų bylų procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, minėtas teisės aktų nuostatas, nustatančias aplinkybes, kurioms esant neregistruojamas prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir nekonstatuoja ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad byla gali būti sustabdoma, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-5395-433/2015 yra nagrinėjamas 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto teisėtumas ir pagrįstumas, o administracinėje byloje Nr. eI-5916-815/2015 yra nagrinėjamas atsakovo 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 1V-186 dalies (2.4. punkto), kuria nuspręsta surašyti pareiškėjui naują savavališkos statybos aktą, pagrįstumas ir teisėtumas. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)2D-18501, kuris buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui 2010 m. gruodžio 6 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir įvykdyti iš to kylančius išvestinius reikalavimus, t. y. šios bylos esminis klausimas, ar tuo metu, kai buvo priimamas Sprendimas, atsakovas turėjo teisę atsisakyti registruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, o minėtose bylose sprendžiami klausimai dėl vėliau atsakovo priimto įsakymo ir surašyto savavališko statybos akto. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, įrodinėdamas nepagrįstą atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatas, o tuo atveju, jei kitoje byloje būtų pripažintas naujai surašytas aktas (2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos aktas) neteisėtu, tai nereikštų, kad pareiškėjo kreipimosi į atsakovą momentu atsakovas turėjo praeigą registruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. pateiktą prašymą.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skiriasi pareiškėjo nurodytų teismuose nagrinėjamų bylų dalykai ir bylose nustatinėjamos skirtingos aplinkybės (faktai), kurios neturi esminės reikšmės šiai bylai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRičardas PiličiauskasDalia Višinskienė