- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1324-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02058-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
- 3.1.2.2.5Sutartinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7638-341/2019 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ‚Gelvora“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 175,70 EUR dydžio skolą, 43,32 EUR dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindžia tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. OM 772299. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 10.6. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami teisme pagal ieškovės buveinės registracijos vietą, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ieškinį pateikia pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį A. C. (A. C.) dėl skolos priteisimo kaip neteismingą šiam apylinkės teismui.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimus ieškovė kildina iš 2008-03-19 pirminio kreditoriaus „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) sutarties Nr. OM 736274, kur pagal šios sutarties 10.6. punktą, numatyta, kad visi ginčai nagrinėjami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Ieškovė UAB „Gelvora“ iš pirminio kreditoriaus „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) reikalavimo teises perėmęs į atsakovą šių juridinių asmenų 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi. VĮ Registrų centras duomenimis „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“)) buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Gelvora“ “ - (duomenys neskelbtini). Dėl to vadovaujantis nurodytomis teismingumo taisyklėmis, ieškinio pareiškimas turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Gelvora“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:
6.1. Su atsakovu buvo sudaryta viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuri yra vartojimo sutartis. Vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisės ir interesai turi būti apsaugoti. Be to sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma contra proferentem taisyklė, kuri reiškia, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Šalies argumentai
6.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, būdamas vartotojas bei silpnesniąja šalimi, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį sudarė prisijungimo būdu ir dėl sutarties nuostatų derėtis galimybės neturėjo. Minimos sutarties 10.6 punktas, nustatantis sutartinio teismingumo taisykles, vertintinas kaip nesąžiningas ir iškreipiantis interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Todėl ieškovo ieškinį, pareikštą laikantis CPK 29 str. (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), atsisakyta priimti nepagrįstai.
6.3. Apeliantės vertinimu, nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos sąjungos teisei ir Europos teisingumo teismo praktikai, pagal kurią nacionalinis teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar pardavėjo arba tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje nustatyta išimtinę teritorinę jurisdikciją suteikianti sąlyga, kuri yra jame nagrinėjamo ginčo dalykas, nėra nesąžininga vartotojo atžvilgiu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Civilinio proceso kodekso normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodo, jog Europos Sąjungos Teisingumo teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar pardavėjo arba tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje nustatyta išimtinę teritorinę jurisdikciją suteikianti sąlyga, kuri yra jame nagrinėjamo ginčo dalykas, nėra nesąžininga vartotojo atžvilgiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. B. V.B. g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje P. GSM Zrt. prieš E. S.G.; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje VB P. L. Z.. prieš F. S., C-137/08). Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas turi jos netaikyti, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą tikrindamas savo teritorinę jurisdikciją (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje P. GSM Zrt. prieš E. S. G., C-243/08, 35 punktas).
13. Tačiau kita vertus, ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai ir negali įvertinti, nes šioje stadijoje dar nežinomos aptariamos sąlygos sąžiningumo klausimui išspręsti reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.
14. Pažymėtina, jog tiek registruotos, tiek gyvenamosios vietos fizinio asmens adresai gali keistis sutarties vykdymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl minėta aplinkybė ieškinio priėmimo stadijoje, neturint paties vartotojo nuomonės šiuo klausimu, savaime negali nulemti sutarties sąlygos dėl teismingumo nesąžiningumą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju kreipimasis į Vilniaus regiono apylinkės teismą, motyvuojant atsakovo, kaip vartotojo, geresne padėtimi, kadangi kreipiamasi pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra formalus. Civilinių bylų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, nagrinėjimo pagal ieškovo pasirinkimą, pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11 p.), tikslas yra tas, kad vartotojui, kaip silpnesnei šaliai, būtų patogu dalyvauti teismo posėdžiuose ir būtų užtikrintas greitas ir ekonomiškas procesas vartotojo atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai šalių sudarytoje sutartyje yra sąlyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str.) ir tik paties vartotojo pageidavimu galima būtų spręsti priešingai.
16. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovės, kuri nėra vartotoja, interesus, teismas neturi pagrindo vertinti, kad šalių susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo ne vartotojo gyvenamosios vietos teisme, a priori yra nesąžiningas ir negaliojantis. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.