- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- ATP-345-193/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Dainius Strautininkas Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-345-193/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. rugpjūčio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauko M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2013-03-28 nutarimu M. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2d., 124¹ str. 7d. numatytų pažeidimų padarymą skirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių. M. S. nubaustas už tai, kad jis 2013-03-13 d., apie 18.25 val., Biržų m., Vytauto gatvėje, vairuodamas automobilį, vežė keleivį ant automobilio stogo, taip sukeldamas pavojų keleivio sveikatai ir gyvybei bei kitų eismo dalyvių saugumui, taip pat automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. S. jį apskundė Biržų rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 124² str. 2d., administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.
S. B. rajono apylinkės teismo 2013-06-10 nutartimi atmestas M. S. skundas ir paliktas galioti Institucijos 2013-03-28 nutarimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. prašo skundžiamą teismo nutartį ir Institucijos 2013-03-28 nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 124² str. 2d. panaikinti, administracinę bylą nutraukti. Teigia, kad vairuodamas automobilį jokio asmens ant automobilio stogo nevežė. Tai patvirtino su juo kartu važiavę T. C., T. S.. Tuo tarpu policijos pareigūno T. A. parodymai, apie tai, jog jis matė ant automobilio stogo sėdintį asmenį, atsižvelgus į tai, jog jo kolega J. G. šio fakto nematė, teismo turėjo būti įvertinti kaip nepatikimi ir keliantis abejones. Pažymi, kad išskyrus policijos pareigūno T. A. parodymus daugiau jo kaltės įrodymų nėra. Nurodo, kad apylinkės teismas atmetė jo skundą neįsigilindamas į visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.
Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga norint nuvykti į mokymo įstaigą (gyvena Buginių km., o nuo 2013-09-01 mokysis (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokymo centre), įsidarbinti (UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo vairuotojo darbą) bei rūpintis artimaisiais (gyvena su seneliais, kuriuos reikia vežioti į gydymo įstaigas bei padėti ūkio darbuose). Mano, kad jo atžvilgiu yra galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei paskirtą piniginę baudą. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, nedirba, neturi nekilnojamojo turto, t.y. materialinė padėtis nėra gera.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskr. VPK Biržų rajono PK prašo M. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus į visas reikšmingas byloje aplinkybes ir jas įvertinus. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia M. S. kaltę padarius ATPK 124² str. 2d. numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė M. S. skundą ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 28 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-12-857/2013.
Apeliaciniame skunde deklaratyviai išsakyti teiginiai, jog apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neobjektyviai, paviršutiniškai, nesigilindamas į visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas M. S. skundą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, t. y. rėmėsi ne tik byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet ir betarpiškai apklausė asmenis, kurių parodymai yra esminiai ir turintys didelę reikšmę bylos teisingam išsprendimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesdamas apelianto skundą.
Apeliaciniu skundu M. S. kelia kaltės, o kartu ir įrodymų vertinimo klausimą dėl ATPK 124² str. 2d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, jog vairuodamas automobilį jokio asmens ant stogo nevežė. Tačiau tokia apelianto versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir pagrįstai laikytina tik gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad apeliantas padarė minėtą pažeidimą, be byloje surinktų rašytinių įrodymų, patvirtina liudytojų T. A. ir J. G. parodymai. Nors pastarasis tiesiogiai nematė, kad ant M. S. vairuojamo automobilio stogo būtų sėdėjęs asmuo, tačiau patvirtino, kad M. S. automobilis buvo sustabdytas gavus iš budėtojo pranešimą, kad Vytauto g. važiuoja automobilis su asmeniu sėdinčiu ant stogo (b.l. 23). Tuo tarpu liudytojas T. A. nuosekliai parodė, kad matė kaip ant M. S. vairuojamo automobilio stogo sėdėjo asmuo, t.y. priekinis keleivis, kuris pamatęs atvažiuojančią policijos pareigūnų mašiną, įlindo į vidų (b.l. 25). Šie liudytojų parodymai vertinant juos tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga patvirtina M. S. padaryto pažeidimo faktą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų nurodytos pažeidimo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė tapačias aplinkybės, tarp jų parodymų esminių prieštaravimų nenustatyta. Byloje nėra nustatytas policijos pareigūnų suinteresuotumas, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog policijos pareigūnai pažįsta apeliantą, siekia jį melagingai apkalbėti. Aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą melagingu apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tokiu būdu netikėti nuosekliai, patikimais ir objektyviais policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Tuo tarpu pažeidėjo M. S. parodymai (b.l. 22-23) apie tai, jog jis aptariamo pažeidimo nepadarė, pagrįstai atmesti, kadangi jie yra prieštaringi nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Kitų liudytojų T. C. ir T. S. parodymai (b.l. 23-24), atsižvelgus į tai, kad juos su pažeidėju sieja draugiški santykiai, T. C. yra draugas, o T. S. – pusbrolis, bei, kad jie įvykio metu važiavo kartu su pažeidėju ir vienas iš jų sėdėjo ant automobilio stogo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmesti pagrįstai, nes šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų M. S. išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, apylinkės teismas konstatuodamas M. S. kaltę padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, taip pat teisingai nustatė kurie įrodymų šaltiniai yra patikimi, o kurie kelia pagrįstas abejones.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. S. kaltės daryti. Taip pat pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių organų (pareigūnų) prerogatyva, todėl vien tai, jog apeliantui nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
M. S. apeliaciniu skundu taipogi kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo jam paskirti švelnesnę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija skirdama administracinę nuobaudą ATPK normų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, nepažeidė, M. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, yra adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei bei tinkama realizuoti administracinės nuobaudos tikslus. Pagrindo, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir apeliantui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, nėra. Pažymėtina, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti į mokymo įstaigą, siekiant įsidarbinti bei rūpintis artimaisiais, negali būti pripažintos ypatingomis ar išskirtinėmis. Taigi apelianto gyvenime kilę neigiami padariniai, nelaikytini išimtine aplinkybe, leidžiančia jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, skiriant M. S. administracinę nuobaudą, buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o pagal teismų praktiką – sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.