Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-01-11 · Civilinė byla Nr. 2-203-839/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-01-11
Bylos Nr.
2-203-839/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-203-839/2010Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 42.10.; 113.1.; 116.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 11 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ir trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. K., atsakovui A. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl mokymo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti 4008,06 Lt mokymo išlaidų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K..

Ieškovė nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieškovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė trišalę specialisto rengimo ir įdarbinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašydamas šią sutartį atsakovas (sutarties 2.7. p.) įsipareigojo, baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip trejus metus. Be to, sutarties 2.9.2. p. numatyta, kad kursantas privalo atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas, jei be pateisinamų priežasčių atsisakys tęsti mokslą, arba baigus jį – įsidarbinti ir dirbti sutarties 2.7. ir 2.8. punktuose nurodytomis sąlygomis. Sutarties 2.10. p. nurodyta, kad kursantas Užsakovui privalo atlyginti su jo mokymu ir išlaikymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. l p. (paties prašymu). Pagal Pasieniečių mokyklos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui per mokymosi laikotarpį Pasieniečių mokykloje išmokėta 4008,06 Lt stipendijos. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų, numatytų sutarties 2.7., 2.9.2. ir 2.10. p. neįvykdė, nes neišdirbo trejų metų po mokslų baigimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti mokymosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (18 b.l.), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovas taip pat nurodė, kad atsisakė dirbti ne be pateisinamų priežasčių, buvo didelis atstumas važinėti į darbą, vidutiniškai į tarnybos vietą tekdavo važiuoti ne mažiau 6 kartus. Važinėjimo išlaidų darbovietė neapmokėdavo, nebuvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, todėl tolimesnė tarnyba tapo nepakeliama finansine našta. Dirbdamas Pasieniečių policijoje gaudavo apie 900 Lt atlyginimą, o važinėdamas iš namų į tarnybos vietą ir atgal kurui išleisdavo apie 600 Lt. Be to, neakivaizdžiai studijavo Utenos kolegijoje, už studijas kiekvieną pusmetį turėjo mokėti po 750 Lt. Visos šios aplinkybės ir lėmė, kad turėjo palikti darbą. Nuo 2007-03-26 dirba vidaus tarnyboje, kurios sudėtyje yra ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, todėl valstybė investuodama į jo mokslą lėšų neprarado. Studijos mokykloje buvo įskaitytos, atstatant į Vidaus tarnybą, kaip asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Ne kartą buvo nuvykęs į Vilnių, prašė, kad perkeltų dirbti į kitą vietą, tačiau vis žadėdavo vėliau.

Tretysis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki teismo nustatyto termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) priimtas mokytis į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklą (iki 2007 m. spalio 31 d. buvęs pavadinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Visagino pasieniečių mokykla) (44 b.l.). Su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudaryta trišalė specialisto rengimo ir įdarbinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis, 5-7 b.l.), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui sudaryti sąlygas mokytis, garantuoti mokymo kokybę ir suteikti klausytojui atitinkamą išsilavinimą, po studijų siųsti jį įsidarbinti į Pasienio policijos departamento padalinį pagal Pasienio policijos departamento skirstymo komisijos nukreipimą, o atsakovas įsipareigojo mokytis ir baigęs mokslus dirbti pasienio policijoje nepertraukiamai ne mažiau kaip trejus metus, o jeigu neišdirbtų trejų metų - atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 2.7. p.).

Atsakovas (duomenys neskelbtini) baigė mokslus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje ir jam buvo suteikta pasieniečio kvalifikacija bei išduotas profesinio mokymo diplomas (45 b.l.). Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo priimtas dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu (53 b.l.). (duomenys neskelbtini) atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos pačiam prašant (8 b.l.).

Laikytina, kad sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.2, 6.154 straipsniai). CK 6.193 str. nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.

Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Visagino pasieniečių mokyklos nuostatų (galiojusių iki 2005 m. kovo 15 d.), patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.9 1 ir 12.1. p. Visagino pasieniečių mokykla buvo profesinė mokymo įstaiga, vykdanti pagrindinį profesinį mokymą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4-930 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos nuostatų 1 p. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla yra vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga, atliekanti teorinį bei praktinį pirminį profesinį ir neformalųjį suaugusiųjų mokymą. Pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas (redakcija galiojusi iki 2006-10-11) asmuo, besimokantis profesinio mokymo įstaigoje, turėjo teisę pirmą kartą įgydamas profesiją, nustatyta tvarka gauti stipendiją (LR profesinio mokymo įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., LR švietimo įstatymo redakcijos galiojusios iki 2003-06-28 16 str.).

Ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sudaro stipendija, išmokėta atsakovui nuo 2000 m. iki 2002 m. (9 b.l.).

Stipendija yra viena iš besimokančio asmens paramos formų. Pagal Sutarties 2.9. p. atsakovas įsipareigojo atlyginti mokymo ir išlaikymo išlaidas, tačiau Sutartyje bei teisės aktuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nedetalizuota, kas yra laikoma su pasieniečio mokymu tiesiogiai susiję išlaidos ir ar jos taip pat apima pasieniečio mokymo įstaigoje gautą stipendiją, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju stipendija, kaip viena paramos besimokančiam asmeniui formų, nepriskirtina prie mokymo ir išlaikymo išlaidų, tiesiogiai susijusių su pasieniečio mokymu, profesiniu parengimu, nes tokia parama mokymosi metu teikiama neatlygintinai (iki 2006-10-11 galiojusios LR profesinio mokymo įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., LR švietimo įstatymo redakcijos galiojusios iki 2003-06-28 16 str., LR švietimo įstatymo 71 str.). Įrodymų apie patirtas kitokias mokymo ir išlaikymo išlaidas ieškovė nepateikė.

Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas įvykdė dalį (duomenys neskelbtini) Sutarties 2.7 p., t. y. vietoj sutartų trejų metų, po mokslų baigimo pasienio policijos tarnyboje išdirbo 2 metus 9 mėn. 6 d. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, t.y. pagal Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 9 str. 2 d. 1 p. privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dirba vidaus tarnyboje (21 b.l., Vidaus tarnybos statuto 2 str. 2 d., 4 str.). Ieškovės atstovė patvirtino, kad Vidaus tarnybos statuto 9 str. įtakojo sutarties pasikeitimus dėl kursantui suteiktos galimybės keisti darbo vietą visoje vidaus reikalų ministerijoje, tačiau pasikeitė dirbimo terminas iki 5 m.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti lėšas, sumokėtas atsakovui kaip stipendiją, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gediminas Karpavičius