- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 1-2473-1039/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kaltinamasis
- A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, išnagrinėjusi prokurorės Rasos Miltinytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. apgaulingai tvarkė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-02-28, o būtent: nuo 2003-11-03 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus pareigas ir pagal jas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei bei priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydamas šią įmonę bei vadovaudamas jos veiklai, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas Vilniaus mieste laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio, sudarydamas bei įgyvendindamas tariamas (realiai neįvykusias) ūkines-finansines operacijas pagal automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorius tarp jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriais remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus du automobilius tariamai įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)‘ bei tariamai perpardavė jos Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šios ūkinės-finansinės operacijos neatitinka tikrovės, t.y., kad jų metu jokie automobiliai realiai per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra perkami ir parduodami, suvokdamas savo tolimesnių neteisėtų veiksmų padarinius, t.y., kad dėl tokių tikrovę neatitinkančių ūkinių-finansinių operacijų įforminimo ir jų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą bus iškraipyti duomenys apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. 3 d. nuostatas, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. 1 d. nuostatą, kad “PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui”, 64 str. 1 d. nuostatą, kad “Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus...” ir 78 str. 1 d. nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iš pradžių pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų jam pateiktus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įformintus tikrovę neatitinkančius dokumentus: 2009-10-14 automobilių pardavimo sutartį Nr.28/10/09 tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” dėl automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), tariamo pardavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“, 2009-10-14 automobilių pardavimo sutartį Nr.100109 tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir Estijos įmonės “ (duomenys neskelbtini)” dėl tų pačių automobilių tariamo pardavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, patvirtindamas juose nurodytus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad nurodytus automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva parduoda UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji juos neva perparduoda Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, 2009-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras GRA Nr. 0001 ir GRA Nr. 0002 dėl minėtų automobilių tariamo pardavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ už 216200 Eur, patvirtindamas juose nurodytus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis neva pats priėmė minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduotus automobilius, tuo pačiu, remiantis minėtų jo pasirašytų tikrovę neatitinkančių dokumentų duomenimis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų papildomai jam pateiktais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įformintais 2010-01-14, 2010-02-03, 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)‘ kasos pajamų orderiais GRA Nr. 1, GRA Nr. 2, GRA Nr. 3 dėl 189213,44 Lt (kas atitinka 54800 Eur) ir 3000 Eur tariamo sumokėjimo grynais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą už neva pastarosios parduotus automobilius ir neva suteiktas transporto paslaugas per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nieko nežinančią UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę organizavo papildomų minėtas tariamas ūkines-finansines operacijas patvirtinančių dokumentų, t.y., 2009-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų NEK Nr. 05544 ir NEK Nr. 05546 dėl tų pačių automobilių tariamo perpardavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)‘ Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 62100 Lt (kas atitinka 179593,37 Eur), bei 2010-01-14, 2010-02-03, 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)‘ kasos išlaidų orderių Nr. 145, 138, 139 dėl 199571,84 Lt (kas atitinka 57800 Eur) panaudojimo, tariamai atsiskaitant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už neva pastarosios UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduotus minėtus automobilius ir transportavimo paslaugas, įforminimą, bei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)‘ vadovas, pasirašė minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, patvirtindamas juose nurodytus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis neva už minėtus automobilius per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių sumokėjo į šios įmonės kasą grynais 199571,84 Lt (kas atitinka 57800 Eur), po ko, per tą pačią apie vykdomą nusikalstamą veiklą nieko nežinančią UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę organizavo visų nurodytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ įformintų tikrovę neatitinkančių dokumentų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą, įrašant duomenis apie minėtas tariamas UAB „(duomenys neskelbtini)‘ ūkines-finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)‘ ir Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų operacijų ir pardavimo faktūrų žurnalus bei gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus, dėl ko buvo iškreipti duomenys apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-02-28. Šiais savo veiksmais A. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma.
Apklaustas kaltinamasis A. J. parodė, jog savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta ir parodė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tikrovės neatitinkančių dokumentų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įforminimu ir jų panaudojimu UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Parodė, kad automobilių pirkimo-pardavimo sandorių iniciatoriumi buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas Estijos pilietis S. J., kuris, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas vieną dieną 2009 m. rugsėjo mėn. paskambinęs jam telefonu iš Estijos nurodė sudaryti jam nežinomų automobilių perpardavimo per UAB „(duomenys neskelbtini)" sandorius, už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tarpininkė, galės užsidirbti sau kažkiek pinigų. Jam pasiteiravus pastarojo, kodėl reikia sudaryti tokius sandorius ir su kokiomis konkrečiai įmonėmis, S. J. jam nieko nepaaiškino, tik pakartojo savo nurodymą, paklausdamas, ar jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nereikia, kad jo vadovaujama įmonė užsidirbtų papildomų pinigų. Tiksliai neprisimena, ar tuo pačiu momentu, ar vėliau, iš S. J. sužinojo, kad pagal tokius sandorius per UAB „(duomenys neskelbtini)" automobiliai realiai parduodami nebus, nors automobiliai realiai egzistuoja, o bus tik įforminti pirkimo-pardavimo dokumentai. Nors suprato, kad tokie S. J. pasiūlyti automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai bus tariami, tačiau žinodamas, kad, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas yra visiškai priklausomas nuo S. J., kaip įmonės akcininko, ir kad su pastaruoju, kaip su akcininku, ginčytis beviltiška, jis sutiko, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įforminti tokius sandorius ir įtraukti juos į UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą. Sutiko, nes bijojo, kad, jam nesutikus, S. J. galės jį atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas per automobiliai turėjo būti įforminami per pirkimo-pardavimo sandorius, S. J. neminėjo. Apie jų modelius jam tapo žinoma tik iš vėliau įformintų tikrovę neatitinkančių tų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų. Paskui per 2009 m. rugsėjo mėn. jam teko su S. J. dar kelis kartus kalbėtis telefonu. Tuomet, pastarasis paaiškino jam, už kokią kainą automobiliai bus parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės juos parduoti. Vėliau tokios kainos ir buvo įrašytos į automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus. Pagal tokias S. J. nurodytas kainas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tarpininko, uždarbis buvo apie kelis tūkstančius litų. Tų pačių pokalbių metu S. J. nurodė, kad dėl dokumentų įforminimo pas jį į Lietuvą atvažiuos ir automobilio pardavėjo, kaip vėliau sužinojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir automobilių pirkėjo, kaip vėliau sužinojo, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atstovai. Tokie atstovai netrukus tą patį 2009 m. rugsėjo mėn. buvo atvažiavę pas jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kuris tuomet buvo (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje. Tai buvo du jam iki tol visiškai nematyti nepažįstami vyrai, vienas iš kurių buvo prisistatęs N., o kitas R. Pastarųjų jokių asmens dokumentų jis nematė, todėl pasakyti, kokie buvo tikrieji šių asmenų vardai, negali. Tačiau jis šiais asmenimis patikėjo, nes pasitikėjo S. J., nuo kurio jie ir atvažiavo. N. ir R. kalbėjo rusiškai. N. prisistatė iki tol jam nežinomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir net parodė šios įmonės registracijos liudijimą bei spaudą, o Roman prisistatė taip pat jam nežinomos Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kuris, kiek prisimena, jokių įmonės dokumentų nerodė. Minėti du vyrai nieko konkrečiai apie savo atstovaujamas įmones, taip pat, apie savo ryšius ir santykius su S. J. neaiškino. Apie per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perparduodamus automobilius pastarieji taip pat nieko neminėjo. Dėl sandorių įforminimo su pastaraisiais buvo susitarta, kad visus su sandoriais susijusius dokumentus jie jam pateiks vėliau. Dėl atsiskaitymų su minėtais asmenimis buvo sutarta, kad pinigai bus mokami pavedimais per banką, tačiau, pasak N. ir R., gali būti, kad teks mokėti kokią nors pinigų dalį ir grynais. Kodėl gali būti atsiskaitoma grynais, pastarieji neaiškino. Šio pokalbio metu be jo, N. ir R., jokie kiti asmenys nedalyvavo. Su R. tai buvo jo pirmas ir paskutinis susitikimas, su N. gi teko dar susitikti ne vieną kartą kelių mėnesių laikotarpyje. Kituose jo ir N. susitikimuose jokie kiti asmenys, išskyrus jį ir N., nedalyvavo. Po minėto jo, N. ir R. pokalbio, toliau vyko automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, nepasirašytas šios kompanijos vadovo ar kito atsakingo asmens, bei pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytas jam nežinomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. M. ir nežinomos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. B. pilnai įformintas jam buvo atvežęs ir UAB „(duomenys neskelbtini)" tame pačiame ofise, (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, jam tiesiogiai pateikęs tas pats N.. Minėtų asmenų vardu D. M. ir A. B. jis nepažįsta ir su tokiais asmenimis jam niekada bendrauti neteko. Kas jie tokie ir ar realiai dirbo minėtose įmonėse, nežino. Faktiškai, matydamas praktiškai identiško turinio ne N. ir ne R. vardu, bet visai kitų jam nežinomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų vardais pasirašytus automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus (sutartis), jis dar labiau įsitikino, kad per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminami automobilių pirkimo-pardavimo dokumentai neatitinka tikrovės. Tačiau kada tai tiksliai buvo, ar 2009 m. rugsėjo ar 2009 m. spalio mėn., nepamena. Prisimena, kad iki šių dokumentų originalų pateikimo jam ar tie patys dokumentai, ar kokie duomenys dėl jų jam buvo atsiųsti el. paštu. Tai, kad N. pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros nebuvo pasirašytos šios įmonės atsakingo asmens, jam jokių įtarimų nesukėlė. Tokios PVM sąskaitos-faktūros ir tada, ir dabar būna neretai, ypač, jeigu jos yra persiunčiamos el. paštu. Pasirašydamas ant šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl jo net nematytų 2 automobilių priėmimo, jis suprato, kad pasirašo tikrovę neatitinkančius dokumentus, bet vėl gi, elgėsi taip dėl to, kad jam liepė akcininkas S. J.. Faktiškai tokiais savo parašais jis patvirtino netikrus duomenis apie automobilių priėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Forminant tikrovę neatitinkančius automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus su S. J. jis nuolat kontaktuodavo telefonu ir derindavo tų sandorių įforminimą. Iš N. gautus dokumentus jis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterei D. J., kuri jo nurodymu įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad realiai jokie automobiliai per UAB „(duomenys neskelbtini)‘ nėra parduodami ir, kad D. J. perduodami su tokiais sandoriais susiję dokumentai neatitinka tikrovės, jis pastarajai nesakė. Kiek žino, S. J. su ja pats nebendravo, todėl pastaroji apie automobilių pirkimo-pardavimo sandorių per UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrumą nežinojo. Buhalterei kilus abejonių dėl to, kaip tinkamai reikia įforminti su automobilių perpardavimu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus, t.y. įtraukti automobilius į apskaitą kaip ilgalaikį turtą, ar kaip perkamą ir parduodamą prekę, dėl to buhalterė kreipėsi į VMI. Pasak D. J., VMI nurodė jai įforminti automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, kaip įprastą perkamą ir parduodamą prekę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras dėl automobilių pardavimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ įformino D. J., kuri dažniausia ir formindavo ir pasirašydavo tokius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi jokie automobiliai į Lietuvą taip ir nebuvo atvažiavę, D. J. jokių automobilių ir nematė. Tačiau jis pastarąją patikino, kad automobiliai yra. Todėl pastaroji pasitikėdama juo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras dėl automobilių pardavimo Estijos įmonei. Minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, skirtas Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, jis jokiems šios Estijos kompanijos atsakingiems asmenims perdavęs nebuvo. Šias PVM sąskaitas-faktūras jis atidavė tam pačiam N., kuris pažadėjo juos perduoti įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau atsiskaitymas pagal įformintus automobilių pirkimo-pardavimo sandorius vyko iš pradžių pavedimais per banką, o vėliau, minėto N. prašymu, ir grynais. Atsiskaitant per banką, iš pradžių pinigus UAB - ei „(duomenys neskelbtini)‘ pervesdavo Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ir jau paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pervesdavo UAB - ei „(duomenys neskelbtini)“. Kur paskui tuos pinigus pervesdavo ir kaip panaudodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nežinoma. Kai gi N. prašymu buvo atsiskaitoma grynais, tai iš UAB „(duomenys neskelbtini)‘ kasos paimtus pinigus jis pats grynais perduodavo tiesiogiai tam pačiam N.. Pinigų perdavimas vyko kelis kartus, tačiau kiek tiksliai nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini) g, Vilniuje, kur dėl pinigų atvykdavo minėtas N.. Jokie kiti asmenys, išskyrus jį ir N. tose pinigų perdavimuose nedalyvaudavo. Pinigai buvo sumokami pagal N. atvežtus ir jam tiesiogiai perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kurie jau būdavo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jam nežinomo D. M. bei patvirtinti šios įmonės spaudu. Kiek prisimena, atsiskaityta buvo pilna apimtimi. Minėti automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai buhalterės, kaip ir reikalauja teisės aktai, buvo pilnai įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą. Tai jo nurodymu padarė buhalterė D. J.. Jis gi, nors ir žinodamas, kad minėti sandoriai neatitinka tikrovės, pastarajai nurodė, nes jam atitinkamai buvo nurodęs tai padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas S. J.. Tai, kad dėl tokių sandorių įtraukimo gali pasikeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei mokėtinų mokesčių suma, suvokė, tačiau, kadangi nėra buhalteris, tiksliai nežinojo ir nesuprato, kokiu būtent būdu ir kokiu mastu jie gali pasikeisti. Bet svarbiausia, kad jokio tikslo minėtų sandorių pagalba apgauti valstybę ir nemokėti jai mokesčių, jis neturėjo. Dėl tokių savo neteisėtų veiksmų jis nuoširdžiai gailisi.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. J. UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcininku ir vadovu registruotą D. M. neatpažino. (9 tomas, 17-18, 29-32 lapai)
Apklaustas liudytoju D. M. parodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kurios akcininku ir direktoriumi yra registruotas, jis niekada nedirbo ir apie tokią įmonę jam iš viso nieko nežinoma. Kokiu būdu, kas ir kaip įregistravo jį UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininku ir vadovu, jis nežino ir to paaiškinti negali. Apie UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarytus automobilių pirkimo-pardavimo sandorius su UAB “(duomenys neskelbtini)” ir SIA “ (duomenys neskelbtini)” jam taip pat nieko nežinoma. Jokių UAB “ (duomenys neskelbtini)” dokumentų, tame tarpe, susijusių su minėtais sandoriais, jis nepasirašinėjo. Įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir SIA “ (duomenys neskelbtini)”, kaip ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, jam nežinomos. Jo manymu, jo anketinius duomenis kažkas panaudojo, įforminant visus minėtus dokumentus. Vienu metu jam siūlė važiuoti dirbti Anglijoje ir jis savo anketinius duomenis buvo pateikęs pažįstamam vardu A.. Greičiausia, pastarasis jais ir pasinaudojo.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. M. UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. J. neatpažino. (8 tomas, 4-10 lapai)
Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad pažįstamo vardu N. pasiūlymu už 100 latų atlygį ji buvo įsteigusi savo vardu Estijos įmonę “ (duomenys neskelbtini)”. Dėl to buvo 3 kartus nuvykusi į Estiją, kur vyko šios bendrovės perrašymas ir pinigų Estijos banke nukėlimas. Apie minėtą įmonę ir jos vykdomą veiklą jai nieko nežinoma, šios įmonės dokumentų ji niekada neturėjo. Tik po kurio laiko jai buvo pasakyta, kad įmonė “ (duomenys neskelbtini)” likviduota. UAB “ (duomenys neskelbtini)” jai nežinoma, jokių dokumentų nematė. Kokius dokumentus įmonės “ (duomenys neskelbtini)” vardu ji buvo pasirašiusi, nepamena. (7 tomas, 153-159 lapai)
Apklausta liudytoja D. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad vykstant automobilių pirkimo-pardavimo sandoriams tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, buvo įsitikinusi, kad šie sandoriai yra visiškai realus ir pagal juos yra tikrai perkami ir parduodami du automobiliai. Jokio susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis dėl tokių sandorių apiforminimo bei dėka to atsiradusios galimybės UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ grobstyti PVM, nebuvo. Jeigu taip ir buvo, jai apie tai nieko nežinoma. UAB “ (duomenys neskelbtini)” ji dirbo maždaug nuo 2003 m. (tikslios datos nepamena) iki 2010 m. vidurio. Dirbo buhalterės pareigose. Per visą šį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo A. J.. Pastarąjį pažinojo dar iki jai pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su pastaruoju iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kartu kitoje įmonėje, kurios pavadinimo nepamena. Todėl, kai buvo įkurta nauja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. tapo jos direktoriumi, pastarasis pakvietė ją dirbti šios įmonės buhaltere. Visai įmonės veiklai visą laiką realiai vadovavo pats A. J.. Ji, kaip buhalterė, buvo atsakinga už pirminių dokumentų sutvarkymą ir jų suvedimą į apskaitą, registrų ir žurnalų vedimą, ataskaitų, mokestinių deklaracijų sudarymą ir jų pateikimą mokesčių inspekcijai, piniginių lėšų pervedimus per įmonės banko sąskaitą, kuri buvo AB “Swedbank“. Visą minėtą laikotarpį pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba akmens anglimi. Tam, kad vykdyti šią prekybą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi sandėlių patalpas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat, turėjo prekybos aikšteles visoje Lietuvoje. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėju, jai nežinoma, tačiau žino, kad visą laiką vieninteliu jos akcininku buvo Estijos pilietis S. J., kuris neretai atvažiuodavo į Lietuvą ir bendraudavo su A. J. bei su ja. Pastarasis nuolat domėjosi įmonės veikla ir jos rezultatais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ofiso patalpos buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visa įmonės buhalterija buvo laikoma įmonės ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmais veiklos metais UAB “ (duomenys neskelbtini)” vykdomas verslas iš esmės vystėsi gan sėkmingai. Įmonė dirbo pelningai, mokesčius visą laiką mokėdavo laiku ir jokių problemų su VMI neturėjo. Tačiau paskutiniais veiklos metais prekybos apimtis sumažėjo, atsirado įsiskolinimai, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, tačiau dėl kokių konkrečiai priežasčių taip įvyko, jai nežinoma, kadangi visais įmonės sandoriais užsiminėjo ir už tai buvo atsakingas direktorius A. J.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji išėjo praktiškai kartu su direktoriumi A. J., nes įmonės veikla, susijusi su prekyba akmens anglimi praktiškai nebevyko, tačiau kodėl, nežino, nes tuo rūpinosi direktorius bei akcininkas. Kelis paskutinius mėnesius jie jau dirbome be atlyginimo, nes tam nebuvo pinigų. Jai ir A. J. išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi įmonės dokumentai liko įmonės ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur yra ir kitos A. J. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso patalpos. Kadangi naujų įmonės direktoriaus ir buhalterio paskirta nebuvo, įmonės dokumentai taip ir nebuvo niekam perduoti. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimą joks konkretus šios įmonės darbuotojas paskirtas nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su kuriomis UAB “ (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, jai nėra žinomos, todėl apie jas nieko pasakyti negali. Jokių šių dviejų įmonių atsakingų asmenų nepažįsta ir su pastaraisiais jai ne karto neteko bendrauti. Ar pavardės A. B. ir D. M. jai girdėtos, nepamena. Tokias pavardes galėjo matyti ant dokumentų, tačiau asmeniškai asmenų su tokiais vardais nepažįsta ir su jais nėra bendravusi. Apie automobilių pirkimo-pardavimo sandorius tarp minėtų trijų įmonių ją informavo A. J.. Vieną dieną 2009 m. rudenį pastarasis pasakė, kad per UAB „(duomenys neskelbtini)‘ jis planuoja perparduoti du kažkokius automobilius. Koks tokių operacijų tikslas, pastarasis jai neaiškino. Iki tol per UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo perparduodama tik akmens anglis. Jokiomis kitomis prekėmis UAB „(duomenys neskelbtini)‘ iki tol neprekiavo. Kas per automobiliai bus perparduodami per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kam jie priklauso, ji nežinojo, A. J. neaiškino. Pastarasis tik atnešė jai dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. GRA 0001 ir GRA 0002, kuriose buvo nurodyta, kad jai nežinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ du jai nežinomus automobilius „Mercedes Benz“ už 254 126 Lt ir 492 369 Lt. Kodėl šiose PVM sąskaitose-faktūrose nėra jokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens pavardės ir parašo, jai nežinoma. Ji tuomet nepasidomėjo, pagalvojusi, kad tai kompiuterinis šių dokumentų variantas, kuris galėjo būti persiųstas, pvz., elektroniniu būdu, kadangi tokie atvejai jos darbe pasitaikydavo ir ankščiau. Kadangi A. J. parašas tuose dokumentuose buvo, ji minėtas dvi PVM sąskaitas-faktūras, kaip ir kitus pirkimus patvirtinančius dokumentus, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą. Dėl šių pirkinių įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą ji net skambino ir teiravosi VMI. Kadangi, anot A. J., nupirktus automobilius buvo planuojama parduoti, tai VMI darbuotojai jai paaiškino, kad tokiu atveju automobiliai turi būti užpajamuoti ne kaip ilgalaikis turtas, bet kaip prekės, skirtos perpardavimui. Apie automobilius ji nieko neklausinėjo ir jų tikrinti ar apžiūrėti nebandė, kadangi A. J. patikino ją, kad tie automobiliai tikrai yra, ką patvirtino pastarojo parašas ant nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų. Ar A. J. buvo jai pateikęs automobilių pirkimo-pardavimo sutartį, nepamena. Bent jau tiksliai gali pasakyti, kad ji tokio dokumento neruošė. Praėjus kuriam laikui A. J. informavo ją, kad automobilių pirkėjas yra ir paprašė jos apiforminti tų pačių automobilių pardavimo dokumentus. Pagal pastarojo pateiktus duomenis ji ranka surašė dvi UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas-faktūras NEK Nr. 05544 ir NEK Nr.05546, kuriose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda jai nežinomai Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ tuos pačius ankščiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktus automobilius su 0 PVM tarifu, ir šias faktūras pasirašė, kaip buhalterė. Apie tai, kad tokiu būdu parduodant automobilius kitai Europos Sąjungos valstybei turi būti 0 PVM tarifas, ji sužinojo iš VMI, vėl gi pasikonsultavusi su VMI darbuotojais. Kitos automobilių pirkimo-pardavimo sutarties, kaip ir pirmos, ji neruošė. Ar buvo jai tokią sutartį pateikęs A. J., nepamena. Tokį darbą, kaip PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas bei jų pasirašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ji ir ankščiau darė dažnokai, todėl toks eilinis dviejų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas šį kartą dėl automobilių, jai nieko nesiskyrė nuo kitų atvejų. A. J., kaip tik, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, labai retai pats išrašydavo ir pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Kadangi ir ankščiau išrašydama bei pasirašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras A. J. prašymu, ji pastoviai tikėdavo jo pateiktais duomenimis dėl parduodamų prekių ir jų tikrumu, šį kartą pasirašydama minėtas dvi PVM sąskaitas-faktūras dėl automobilių pardavimo jai nežinomai Estijos įmonei, taip pat, tikėjo ir buvo įsitikinusi, kad į tas PVM sąskaitas-faktūras įrašyti automobiliai tikrai egzistuoja, tuo labiau, kad prieš tai ji matė dokumentus dėl jų pirkimo, pasirašytus paties A. J.. Todėl, nors pati ir nematė jokių automobilių, jai jokių įtarimų dėl to, kad jų galėjo nebūti, nekilo. Aukščiau minėtas dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas PVM sąskaitas-faktūras ji atidavė A. J. ir kaip jau pastarasis jas pateikė Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, nežino. Abi minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą su 0 PVM tarifu. Vėliau visus duomenis dėl aukščiau nurodyto automobilių perpardavimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įtraukė į PVM atskaitas, dėka ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo teisę į grąžintiną apie 120 000 Lt PVM, kuris, kiek prisimena, tiesiogiai sugrąžintas UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o ši įmonė šio grąžintino PVM sąskaita užskaitė kitus valstybei mokėtinus mokesčius. Ar toks mokesčių susigrąžinimas ir buvo minėtų automobilių perpardavimo sandorių tikslas, jai nežinoma, nes jai nei A. J., nei kas kitas nieko apie tai nesakė. Ar turėjo kokios asmeninės naudos iš tokių sandorių A. J., nežino. Ji asmeniškai jokios naudos iš tokių sandorių neturėjo. Pagal minėtus automobilių pirkimo-pardavimo sandorius atsiskaityta buvo pilna apimtimi. Visus atsiskaitymus per įmonės banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, tame tarpe ir susijusius su automobilių perpardavimu prižiūrėdavo ir atlikdavo ji, bet prieš tai viską suderinus su A. J.. Kiek prisimena, Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė mokėjimais per banką. UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo ruožtu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė iš dalies per banką, iš dalies (apie 200 000 lt), grynais pagal kasos pajamų orderius. Jeigu mokėjimus per banką, suderinusi su A. J., darė ji elektroniniu būdu, tai grynais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo pats A. J., tačiau, kada, kur, kaip ir kam jis atidavė tuos pinigus, jai nežinoma, nes ji tame nedalyvavo. Pinigai (kažkur apie 200 000 lt) per kelis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal kasos išlaidų orderius buvo išduoti A. J.. Vėliau A. J. pateikė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kuriuos ji įtraukė į įmonės apskaitą. Kodėl dalis pinigų UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta grynais, jai nežinoma, tai sprendė A. J.. (8 tomas, 134-136 lapai)
Apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jis dalyvavo parduodant Lietuvos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nepažįstamam Latvijos piliečiui D. M.. Minėtą įmonę pagal įgaliojimą pardavinėjo jo pažįstamas L. K., kuris tuo metu užsiminėjo įvairių įmonių pirkimu-pardavimu. Pasak L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kažkokio jo pažįstamo įmonė, kuri, kiek suprato, jokios veiklos nevykdė. Daugiau apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko nežinoma ir su jos pirmuoju savininku ir vadovu T. S. jis nėra bendravęs. Šio asmens jis nepažįsta. L. K. pageidavo parduoti minėtą įmonę maždaug už 10 000 Lt. Kas pirmas atsirado, ar L. K. su prašymu patarpininkauti parduodant UAB “ (duomenys neskelbtini)“, ar šios įmonės pirkėjas, jam nepažįstamas D. M., jis nepamena, tačiau faktas tas, kad D. M. įsigijo minėtą įmonę. Su prašymu įsigyti kokią nors Lietuvos įmonę į jį kreipėsi ne D. M., o vyras vardu „K.“, kuris paskambino telefonu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuomet dirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo įmonių steigimu bei jų pardavimu, taip pat, teikė buhalterines paslaugas, apie ką yra skelbiama įmonės internetiniame puslapyje. Matomai minėtas „K.“ taip ir susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis pageidavo pirkti bet kokią Lietuvos įmonę, svarbiausia, kad ji neturėtų skolų. Anot L. K., jo parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų neturėjo. Jam pasiūlius „K.“ šią įmonę už 10 000 Lt, pastarasis sutiko ją pirkti ir jis su pastaruoju susitarė dėl susitikimo ir pirkimo-pardavimo dokumentų apiforminimo. „K.“ sakė, jog jis pats iš Estijos, nors jokių kitų savo duomenų, t.y. nei savo pavardės, nei gyvenamosios ar darbo vietos neminėjo. Tačiau, pasak „K.“ įmonės pirkėju bus Latvijos pilietis, kurį jis, važiuodamas į Lietuva, paims pakeliui ir kartu su juo atvažiuos. Prieš važiuodamas „K.“ iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)buvo atsiuntęs Latvijos piliečio D. M. duomenis, kurie vėliau buvo įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kiek prisimena, L. K. prašymu šią sutartį paruošė jis. Tai buvo tipinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat, kiek prisimena, L. K. su įmonės pirkėjais susitikęs nebuvo, tačiau dėl kokių priežasčių, nepamena. Pastarasis buvo iš anksto pasirašęs akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kaip įgaliotas atstovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės ir palikęs ją jam. Kai „K.“ ir D. M. atvažiavo į Vilnių, su jais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo bendravo tik jis. Būtent, tada jis pastaruosius pamatė pirmą kartą ir su jais susipažino. D. M. pasą jis matė, nes sutikrino pastarojo duomenis su sutartyje nurodytais duomenimis. „K.“ jokių dokumentų pateikęs nebuvo. Minėtus asmenis jis supažindino su sutartimi ir išvertė jiems ją į rusų kalbą, kadangi nei vienas, nei kitas lietuviškai nekalbėjo. Pastarieji kalbėjo rusiškai. Susipažinęs su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, D. M. jo akivaizdoje ją pasirašė. Šis jų susitikimas vyko 2009 m. rugsėjo mėn. viduryje (tačiau dienos nepamena) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometiniame ofise, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Abu vyrai atrodė tvarkingai, su juo bendravo dviese. Pasak D. M. ir „K.“ lietuvišką įmonę jie pirko dėl to, kad norėjo užsiimti automobilių prekyba per Lietuvą. Daugiau nieko neaiškino. Jam bendraujant su šiais vyrais, jokių įtarimų pastarieji jam nesukėlė. Kiek prisimena, pastarieji buvo atvažiavę su 600 modeliu MERCEDES BENZ, tačiau numerių nepamena. Iškart po sutarties pasirašymo, kaip ir buvo numatyta sutartyje, buvo atsiskaityta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. Pinigus (10 000 Lt grynais) jam perdavė „K.“. Vėliau šiuos pinigus jis atidavė L. K., o kaip jau pastarasis atsiskaitė su pirmuoju įmonės savininku, jam nepažįstamu T. S., nežino. Už tarpininkavimą parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis jokių pinigų negavo, jų ir neprašiau, nes tiesiog, kaip pažįstamas, suteikė L. K. pagalbą parduodant tą įmonę. Tuo pačiu, galvojo, kad galbūt nauji UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai norės pasirašyti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, iš ko jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ vėliau galės turėti naudos. Apie tai jis kalbėjosi su D. M. ir „K.“. Pastarieji lyg ir turėjo tokį norą, tačiau taip jokios sutarties ir nepasirašė. Pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, minėtiems vyrams jis perdavė L. K. jam paliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei antspaudą. Kiek prisimena, dokumentų buvo labai mažai, nes įmonė iki tol jokios veiklos nevykdė. Faktiškai tai buvo su įmonės registravimu susiję dokumentai. Ar dėl dokumentų perdavimo buvo apiformintas perdavimo-priėmimo aktas, nepamena. Kadangi dokumentų beveik nebuvo, šis aktas galėjo būti ir nesurašytas. Tą pačią dieną iškart po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jis palydėjo D. M. ir „K.“ iki Registrų centro, kur pastarieji, jam padedant, apiformino dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko ir vadovo pasikeitimo. Daugiau į jokias įstaigas jis su šiais asmenimis nevažiavo. Po to jie išsiskyrė ir daugiau nei su D. M., nei su „K.“ jis susitikęs ir bendravęs nebuvo. Gal „K.“ dar ir skambino telefonu, tačiau kokiu klausimu, ir ar iš viso skambino, nepamena. Kokia toliau veikla buvo vykdoma ir kokie sandoriai buvo sudaromi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kas ir kaip tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, jam nežinoma.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu registruotą D. M. neatpažino. (3 tomas, 186-191 lapai)
Apklaustas liudytoju L. K. parodė, kad apie 2009 m. rugsėjo mėnesį į jį kreipėsi jo geras pažįstamas T. S., prašydamas padėti parduoti pastarojo valdomą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis mano, kad pastarasis kreipėsi į jį, pirmiausia, dėl to, kad jis tuo metu dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkaudavo perkant-parduodant įvairias įmones, antra, dėl to, kad pastarasis jį gerai pažinojo. Jis sutiko padėti patarpininkauti parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokio atlygio. Iki T. S. kreipimosi jis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko girdėjęs nebuvo. Anot T. S., jis turėjo tą įmonę, nes planavo su ja užsiimti statybomis, tačiau dėl kažkokių priežasčių to verslo taip ir nepradėjo, todėl nutarė įmonę parduoti. Kaip jis sužinojo, T. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas bei vadovas. Tam, kad galėtų tvarkyti visus su įmonės pardavimu susijusius reikalus, T. S. išrašė jam atitinkamą įgaliojimą. Taip pat, iš T. S. jis gavo įmonės dokumentus bei antspaudą. Dokumentų buvo labai mažai, nes įmonė jokios veiklos nevykdė. Faktiškai tai buvo įmonės steigimo bei banko dokumentai. Su T. S. susitarė dėl apytikslės įmonės pardavimo kainos, t.y. apie 10 000 Lt. Veikdamas pagal tą įgaliojimą per visus pažįstamus bei įvairius verslo partnerius jis pradėjo ieškoti galimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjus. 2009 m. rugsėjo mėnesį vienas iš asmenų, užsiimančių tarpininkavimu perkant-parduodant įmones, per kuriuos jis ieškojo pirkėjų, o būtent, A. M., tuo metu dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešė, kad surado pirkėją, apie kurį nieko konkretaus neaiškino, t.y. kas jis toks, iš kur atsirado ir kokiems tikslams nori įsigyti įmonę ir panašiai. Jis tuo pirkėju nesidomėjo, nes jam buvo svarbu parduoti įmonę. Su A. M. sutarė, kad pastarasis pats organizuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą paties surastam pirkėjui. A. M. pats pasirūpino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties apiforminimu ir dokumentų perdavimu. Jis tik tą sutartį pasirašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo pusės, kaip įgaliotas asmuo. Šio dokumento pasirašymo aplinkybių jis neatsimena, todėl negali tiksliai pasakyti, ar jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas tą sutartį pasirašė kartu, ar jis tą sutartį pasirašė atskirai be pirkėjo su juo nesusitikdamas. Tokiu būdu, jis visai neprisimena, ar jis iš viso buvo susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėju, jam nežinomu, sutartyje nurodytu D. M.. Jeigu jį ir matė, tai labai trumpai, nieko konkretaus su juo neaptarinėdamas. Kaip įmonės pirkėjui buvo perduoti įmonės dokumentai, tiksliai neatsimena. Galėjo būti, kad juos jis pats tiesiogiai perdavė pirkėjui D. M., arba tiesiog paliko juos A. M., kuris be jo šiuos dokumentus atidavė minėtam pirkėjui. Ar buvo surašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, jis neatsimena, greičiausia, kad ne, nes dokumentų praktiškai nebuvo. Už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo perduota 10 000 Lt grynais, kaip ir nurodyta sutartyje, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir iš ko būtent, t.y. iš paties pirkėjo, ar iš A. M. jis gavo šiuos pinigus, neatsimena. Tačiau faktas tas, kad pinigus gavo ir juos visus netrukus perdavė T. S.. Kaip po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo jam nepažįstamam D. M. vyko šios įmonės perregistravimas Registrų centre, taip pat, kas toliau buvo daroma su šia įmone ir kokioje veikloje bei kokiose sandoriuose ji buvo naudojama, jam nežinoma. (3 tomas, 182-185 lapai)
Apklaustas liudytoju J. J. parodė, kad 2009 m. liepos mėn. jis ieškojo sau automobilio. Vienu momentu su juo susisiekė du rusų kalba kalbantys nepažįstami vyrai ir viena moteris, kurie pasiūlė jam pirkti du automobilius: MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak minėtų asmenų, automobiliai yra Vokietijoje ir bus pristatyti iš gamyklos Štutgarte. Jo prašymu tuos automobilius vėliau Estijoje užregistravo tie patys juos pardavinėję asmenys. Prieš registraciją jis apžiūrėjo tuos automobilius. Pastarieji atrodė kaip nauji, t.y. sėdynės buvo uždengtos plėvele, padangos buvo naujos, rida maždaug 3500 km. Minėtus automobilius jis nusipirko pagal sudarytą 2009-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį už 218600 eurų. Apmokėjimas vyko grynais. (4 tomas, 71-76 lapai)
Apklaustas liudytoju A. P. apie automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimus iš įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko konkretaus neparodė ir nenurodė jokių konkrečių šio sandorio sudarymo bei automobilių perdavimo aplinkybių. Pastarasis tik nurodė, kad minėti automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduoti, ir kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos iš SIA „(duomenys neskelbtini).“ dalyvaujant tik jam, jo partneriui A. K. tame nedalyvaujant. Pagal minėtas sutartis buvo atsiskaityta pilnai. Kas atstovavo pirkėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nenurodė. (8 tomas, 123-126 lapai)
Apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimu iš įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiminėjo jo partneris A. P.. Jis tame procese nedalyvavo, o tik pasitikėdamas A. P., iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo pasirašęs automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus. Atsiskaitoma už automobilius buvo per banką. Apie pirkėją – UAB „(duomenys neskelbtini)" ir jos atstovą D. M. jis nieko nežino ir su pastaruoju nebendravo. (8 tomas, 115-118 lapai)
Pagal 2012-03-30 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir Vilniaus apskrities valstybės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą Nr. 5-1/54 atlikus UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos tyrimą, nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo – spalio mėn. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)‘, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintos realiai neįvykusios automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo operacijos, t.y. išrašytos ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (pirkimų operacijų ir pardavimo faktūrų žurnalus bei gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus) įtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-28 PVM sąskaitos-faktūros GRA Nr. 0001 ir GRA Nr. 0002, bendrai 746495,36 Lt (kas atitinka 216200 Eur), tame tarpe, 129557 Lt (kas atitinka 37522,30 Eur) PVM, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-01 PVM sąskaitos-faktūros NEK Nr. 05544 ir NEK Nr. 05546, bendrai 620100 Lt (kas atitinka 179593,37 Eur), tame tarpe 0 Lt PVM. Pagal šias operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)‘ sumokėjo UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 746495,36 Lt (kas atitinka 216200 Eur), iš jų, 557281,92 Lt (kas atitinka 161399,79 Eur) sumokant pavedimais per banką, ir 189213,44 lt (kas atitinka 54800 Eur) sumokant grynais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-14, 2010-02-03, 2010-02-04 kasos pajamų orderius GRA Nr. 1, GRA Nr. 2, GRA Nr. 3. Minėti duomenys apie automobilių pirkimus ir pardavimus buvo įrašyti į atitinkamas UAB „(duomenys neskelbtini)‘ PVM deklaracijas už 2009 m. rugsėjo ir spalio mėn., dėl ko buvo neteisingai atskaitytas 129557 Lt (kas atitinka 37522,30 Eur) dydžio pirkimo PVM. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvo pažeistos šios teisės aktų nuostatos: 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 13 str. 3 d. nuostatas, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. 1 d. nuostatą, kad “PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui”, 64 str. 1 d. nuostatą, kad “Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus...”. Dėl nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-02-28. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas bei pagal 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d. nuostatą už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu buvo A. J. (nuo 2003-11-03). (3 tomas, 74-112 lapai)
Su automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimu-pardavimu per UAB “ (duomenys neskelbtini)” susiję dokumentai: 2009-10-14 automobilių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 28/10/09 tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, pasirašyta UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovo D. M. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovo A. J. vardais, 2009-10-14 automobilių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 100109 tarp UAB “ (duomenys neskelbtini) ir Estijos įmonės “ (duomenys neskelbtini)”, pasirašyta UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovo A. J. ir įmonės “ (duomenys neskelbtini)” atstovės A. B. vardais, 2009-09-28 UAB “(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitos-faktūros GRA Nr. 00 1 ir GRA Nr. 0002, pasirašytos UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo A. J., 2009-10-01 UAB “(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros NEK Nr. 05544 ir NEK Nr. 05546, pasirašytos UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovės D. J., UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai 2010-01-14 Nr. 14, 2010-02-03 Nr. 03, 2010-02-04 Nr. 4, pasirašyti UAB “(duomenys neskelbtini) atstovo A. J. vardu, UAB “ (duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderiai 2010-01-14 GRA Nr. 1, 2010-02-03 GRA Nr. 2, 2010-02-04 GRA Nr. 3, pasirašyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovo D. M. vardu, kuriuose įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” tariamai sudarytus minėtų dviejų automobilių pirkimo-pardavimo sandorius su UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir Estijos įmonės “(duomenys neskelbtini)”.
Su automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimu-pardavimu per UAB “ (duomenys neskelbtini)” susiję dokumentai: 2009-10-13 automobilių pirkimo-pardavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Latvijos įmonės SIA “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)”, 2009-10-13 SIA “(duomenys neskelbtini)” važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-10-13 perdavimo-priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyti SIA “ (duomenys neskelbtini)” atstovų A. K. ir A. P. bei UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovo D. M. vardais, kuriuose įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” tariamai sudarytus minėtų dviejų automobilių pirkimo-pardavimo sandorius su SIA “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini), kurie akivaizdžiai prieštaraujantys duomenims, nurodytiems dokumentuose dėl nurodytų automobilių pardavimo iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” UAB – ei “(duomenys neskelbtini)” ir iš UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonei “ (duomenys neskelbtini)” (pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” išrašytus dokumentus minėti du automobiliai iš UAB “(duomenys neskelbtini)” UAB – ei “(duomenys neskelbtini)" ir toliau iš UAB “(duomenys neskelbtini)" Estijos įmonei “ (duomenys neskelbtini)” buvo parduoti (perduoti) anksčiau (nuo 2009-09-28 iki 2010-10-01), negu juos iš Latvijos įmonės SIA “(duomenys neskelbtini)” nusipirko ir gavo UAB “(duomenys neskelbtini)” (2009-10-13)).
2009-09-16 UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta pardavėjo įgalioto atstovo L. K. ir pirkėjo D. M. vardais, bei 2009-09-16 UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininko sprendimas, pasirašytas D. M. vardu, kuriuose įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimą D. M. ir pastarojo paskyrimą šios įmonės direktoriumi.
UAB “(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijos už 2009 m. rugsėjo ir spalio mėn., kuriose įtraukti duomenys apie realiai neįvykusius dviejų automobilių pirkimo-pardavimo sandorius tarp UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir Estijos įmonės “(duomenys neskelbtini)”. (3 tomas, 44-54, 61-64, 108-109, 146, 181 lapai, 6 tomas, 109-131 lapai)
2011-02-08 pažymoje (LR SODROS duomenys) užfiksuoti duomenys apie UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, pagal kurią nustatyta, kad Latvijos pilietis D. M. niekada nebuvo registruotas SODROS duomenų bazėje kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojas.
Pagal 2011-02-08 Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos pranešimą nustatyta, kad Latvijos pilietis D. M. 2009-2010 metais dirbo Latvijos įmonėse “ (duomenys neskelbtini)“ ir “(duomenys neskelbtini)”, tuo pačiu, pastarasis buvo aštuonių Latvijoje registruotų fiktyvių įmonių atsakingu asmeniu. (2 tomas, 4 lapas, 4 tomas, 14-15 lapai)
Pagal 2013-12-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1830(13), atlikus D. M. ir A. B. parašų ir rašysenos, esančių tarp UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sudarytuose automobilių pirkimo-pardavimo dokumentuose, tyrimą, kategoriškai nustatyti, ar 2009-10-14 automobilių MERCEDES BENZ E-350 COUPE, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ S-5004MATIC, vin Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ bei 2010-01-14, 2010-02-03, 2010-02-04 UAB “ (duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderiuose iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” pusės yra pasirašęs būtent D. M., o 2009-10-14 dėl tų pačių automobilių pirkimo-pardavimo tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir įmonės “ (duomenys neskelbtini)” iš įmonės “(duomenys neskelbtini)” pusės yra pasirašiusi būtent A. B., nepavyko. (3 tomas, 152-156 lapai)
Pagal LR BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
A. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir nurodė esmines jų padarymo aplinkybes. Be paties A. J. parodymų, jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina liudytojų parodymai, FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir Vilniaus apskrities valstybės mokesčių inspekcijos specialisto išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų-faktūrų, kasos išlaidų orderių, perdavimo-priėmimo aktų, važtaraščių, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, PVM deklaracijų duomenys. Kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. J. sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio tvarka ir pasekmės jam išaiškintos. (11 t., b. l.191-192)
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka 2010-2015 metais baustas tris kartus, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (8t., b. l. 160-164 ).
Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, daro išvadą, kad A. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. J. nuo 2011-02-18 08.35 val. iki 2011-02-18 16.00 val. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
A. J. 2011-02-18 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB "(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl sandorių su UAB "(duomenys neskelbtini)" ir Estijos įmone "(duomenys neskelbtini)", taip pat, UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pridėti prie bylos, paliktini saugoti per visą jos saugojimo laikotarpį.
Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi civilinį ieškinį šioje byloje, tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir 220 str. priimtas nutarimas nepripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniu ieškovu. (t. 11, b.l. 175-190)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir paskirti 39 MGL (1468,74 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 26 MGL (979,16 Eur) dydžio baudą.
A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-18 08.35 val. iki 2011-02-18 16.00 val. įskaityti į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę- 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB "(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl sandorių su UAB "(duomenys neskelbtini)" ir Estijos įmone "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, dokumentų originalus (2009-10-14 automobilių pardavimo sutatis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros GRA Nr.0001 ir GRA Nr.002 bei 2010-01-14, 2010-02-03,2010-02-04 kasos pajamų orderiai GRA Nr.1, GRA Nr.2, GRA Nr.3,;UAB "(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-01 PVM sąskaitos-faktūros NEK Nr.05544 ir NEK Nr.05546 bei 2010-01-14, 2010-02-03, 2010-02-04 kasos išlaidų orderiai Nr.145, 138, 139; 2009-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), skaitmenines laikmenas su duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, 3 vienetus, pridėtus prie bylos, palikti saugoti per visą jos saugojimo laikotarpį.
1.Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, t.y.: 903,84 Eur, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nurodytą terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.