- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-29
- Bylos Nr.
- 1-106-128/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Bražiūnienė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Aldonai Sakaitienei, prokurorui Renaldui Žaliui, gynėjui advokatui Ž.Rutkauskui, nukentėjusiam A. K., nukentėjusio atstovui pagal įgaliojimą T. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškis, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, ūkininkas, gyv. Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyven. vieta (duomenys neskelbtini)., Rokiškio r. ,teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 184 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. K. laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012-01-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Rokiškyje, (duomenys neskelbtini) Rokiškio metalo supirkimo aikštelėje pardavė kaip metalo laužą A. K. priklausantį barstytuvą Rou-6, perdarytą į priekabą malkoms vežti (su transporteriu, paaukštintais bortais, uždaromą iš galo, iškraunamą panaudojant darbinį veleną), 15000 Lt vertės, kurį A. K. 2007 m. birželio mėn. 2-3 mėnesiams jam buvo davęs laikinai naudotis žodine panaudos sutartimi, tokiais savo veiksmais išvaistė jam patikėtą svetimą, A. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 15000 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su A. K. pradėjo partnerystę žemės ūkyje 2007m , nes jis iš valstybės išsinuomojo apie 300 ha žemės, bet neturėjo jai padirbti technikos, kurią turėjo A. K.. Taip jie vienas kitam padėjo dirbti žemę : jis- darbu, o A. K. -technika. Pripažįsta, kad 2007m vasarą skambino A. K., norėdamas pasiskolinti traktorinę priekabą dviejų ašių su paaukštintais bortais, kuri buvo reikalinga vežti susmulkintą medieną kurui, nes turėjo lentpjūvę. A. K. paimti priekabą leido, bet jis po to skambučio persigalvojo, nes A. K. pasakė, jog priekaba esanti apgedusi. Jis yra lankęsis pas A. K. sodyboje, nes padėdavo ūkio darbuose ir tą priekabą matė, žinojo jos techninius duomenis. Pamanęs, jog nėra reikalo investuoti į svetimą turtą, jis priekabą pasiskolino iš R. Neigia ėmęs priekabą iš A. K. sodybos ir ją pardavęs, bet pripažįsta, kad A. K. žmona, pastarojo kabinete ,prašė jį gražinti priekabą. Taip pat teigia, jog savo darbuotojams yra sakęs, kad lentpjūvės kieme stovinti priekaba esanti A. K., nes norėjo, kad darbininkai labiau saugotų techniką- žinojo, kad darbininkai bijo A. K.. Teigia, jog jokios priekabos į metalo supirktuvę(duomenys neskelbtini) nėra pridavęs. Nurodo, kad apie 2008m buvo pridavęs skardos. Taip pat yra mainęs metalą į krosnis, kurias iki šiol naudoja šiltnamiams apšildyti. Prašo išteisinti .
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusio A. K. parodymais, kuris teigia ,kad 2007m birželio mėn. jam paskambino kaltinamasis ir paprašė paskolinti 2-3 mėnesiams traktorinę priekabą. Pastaroji buvo jo pirkta kaip barstytuvas, kurį jis perdarė į priekabą malkoms vežti . Priekaba buvo su transporteriu, paaukštintais bortais uždaroma iš galo, iškraunama, panaudojant darbinį veleną. V. K. jo priekabos prašė paskolinti, nes jam reikėjo vežti smulkintą medieną. Jis telefonu V. K. priekabą paimti leido ir vakare ,parvažiavęs į sodybą (duomenys neskelbtini), Rokiškio r ,priekabos neberado. Suprato, kad ją pasiėmė V. K.. Tais pačiais metais V. K. paprašė, kad jis grąžintų priekabą, nes pasibaigė susitarimo terminas, bet pastarasis paaiškino, jog sugedo priekabos transporteris. Gražins, kai sutvarkys. Tuomet jis gal 2009m.,o gal 2010m. pats nuvyko pas V. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prie lentpjūvės rado savo priekabą, kartu su V. K. ją apžiūrėjo. Darbininkas, kuris dirbo pas V. K. ir tvarkė priekabą, jam paaiškino, jog jau vieną transporterio pusę sutvarkė ir dar liko sutvarkyti kita transporterio pusė. Laukia iki bus atsiųsta kažkokia detalė. V. K. pasižadėjo, kad sutvarkytą priekabą parveš į (duomenys neskelbtini) km. Nesulaukęs savo priekabos, jis Rokiškio turguje sutikęs V. K. motiną, paprašė jos, kad sūnui primintų, jog pastarasis negražina priekabos. V. K. motina patvirtino, kad jo priekaba yra pas ją sodyboje ir kad jo prašymą, ji perduos sūnui. Po to, jis buvo nuvykęs pas V. K. į motinos sodybą, bet V. K. motina jo nebeįsileido ir su juo kalbėtis nebesutiko. V. K. į telefoninius skambučius neatsiliepdavo. Jo žmona G. K. irgi ne kartą prašė V. K. gražinti priekabą, bet kaltinamasis to nedarė, o vėliau žmonai paskambino G. R. ir pasakė, jog priekaba randasi metalo supirktuvėje. Savo priekabą vertina 25000 Lt ir reiškia kaltinamajam civilinį ieškinį.
Liudytojo G. R. parodymais ,kuris teigia, jog jam yra žinoma, kad V. K. ir A. K. kartu ūkininkavo. V. K. buvo išsinuomojęs daug žemės- o technikos jam trūko. Po to, kai V. K. nustojo bendradarbiauti su A. K., jis pats nuo 2010 metų pavasario padėjo ūkininkauti V. K., padengė jo skolas. Liudytojas teigia, jog žino, kad V. K. turėjo ir lentpjūvę. V. K. buvo jį nusivežęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., aprodė savo ūkį, laukus ,turimą techniką. Tada jis ir matė V. K. motinos sodyboje prie tvenkinio metalinę priekabą , su paaukštintais bortais ir transporteriu. V. K. jam sakė, kad ta priekaba priklauso A. K., kad tą priekabą jis remontavo. 2011m pavasarį tiksliau datos neprisimena jo darbuotojas L. R. jam pasakė, kad metalo supirktuvėje matęs priekabą. Tuo metu V. K. stipriai išgėrinėjo, todėl jam kilo mintis, ar tik ne A. K. priekabą kaltinamasis išvežė į metalo laužą. Paskambino Metalo supirktuvės darbuotojui R. B., jo užklausė ar jis nupirko priekabą iš V. K.. Pastarasis patvirtino , kad ją nupirko kaip metalo laužą ir dar nesupjaustė. Jis dar R. B. klausė , ar nebūtų galima perpirkti priekabos, bet B. paaiškino, kad tą priekabą jau pardavė kažkam iš Kupiškio. Apie priekabos pardavimą, jis informavo G. K., nes pastaroji esanti jo gydytoja.
Liudytojo L. R. parodymais, kuris paaiškino, kad apie 2010m. pas V. K. yra matęs priekabą su paaukštintais bortais, rausvos spalvos, pritaikytą smulkintai medienai vežti. Ji buvo nenaudojama, apaugusi žolėmis. Ar joje buvo transporteris- jis nežiūrėjo, arti priėjęs nebuvo . Jis tą priekabą matė pas V. K. motiną netoli tvenkinio. Kartą važiuodamas pro šalį pamatė, kad ta pati priekaba pastatyta metalo supirktuvėje (duomenys neskelbtini). Priekabą buvo tokia pat , kaip matė pas V. K. motinos sodyboje. Irgi paaukštintais bortais, rausvos spalvos, dviašė. Apie tai pasakė G. R., nes pagalvojo, jog tos išmestos priekabos detalės gali tikti G. R. technikai remontuoti.
Liudytojo A. K. parodymais, kuris teigia, kad jis dirbo pas V.K. S. lentpjūvėje. Lentpjūvėje jie smulkino malkas ir jas pardavinėjo . Malkas vežiojo su paprastomis 4-turtonėmis priekabomis ir tos priekabos priklausė V. K.. Jis perdirbtą priekabą su paaukštintais bortais rusvos spalvos, su transporteriu matė pas V. K. sodyboje (duomenys neskelbtini) km. Jam V. K. sakė, kad priekabą pasiskolinęs iš A. K.. V. K. jam pasakojo, kad iš Baltarusijos nupirks grandines, pertvarkys transporterį ir jau su ta priekaba vežios smulkintą medieną, nes įjungus transporterį smulkinta mediena iš priekabos bus iškraunama. Priekaba stovėjo šalia tvenkinio, neprižiūrima, paskendusi žolėse. Kuriuo metu ta priekaba iš V. K. sodybos dingo ir kur jis ją padėjo - nežino . V. K. į A. K. ūkį važiuodavo gan dažnai, atlikdavo ūkio darbus.
Liud. V. S. parodymais, kuris teigia, kad yra dirbęs lentpjūvėje, kai ten vadovavo V. K.. V. K. buvo atvaręs priekabą su transporteriu , aprūdijusią, dviejų ašių, su paaukštintais bortais. Su ja nieko nedirbo. Kalbėjo, kad ją remontuos ir pritaikys pjuvenoms vežti. Ta priekaba prie lentpjūvės stovėjo apie metus laiko, po to, kažkur dingo. Visko gerai nebepamena, bet tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jų metu liudytojas teigė, kad V. K. buvo atvaręs priekabą su transporteriu, paaukštintais bortais, bet tas transporteris neveikė, nes, darbininkai buvo pradėję ją ardyti, kiek suprato, tai ruošėsi tvarkyti tą transporterį, remontuoti, nes su ta priekaba norėjo vežti iš lentpjūvės pjuvenas. Iš pradžių ėjo kalba apie remontą, po to kalbėjo, kad pirks naują transporterį, galiausiai tos priekabos nesutvarkę , nuvarė truputį toliau nuo lentpjūvės, kad ji nesimaišytų. Po kurio laiko nuo tos priekabos su transporteriu nuėmė ratus, nes priekaboms, su kuriomis veždavo pjuvenas, susidėvėdavo ratai. Dar kurį laiką ta priekaba stovėjo jau be ratų , kol galiausiai ji dingo. Kas ir kada tą priekabą išvarė ir kur padėjo, jis tikrai nežino, tik girdėjo lentpjūvės darbininkų kalbas, kad techniką pervarė pas V. K. motiną, nes apie 2010m. ta lentpjūvė nustojo dirbti. (b.l. 49 )
Liudytojo R. S. parodymais, kuris paaiškino, jog apie 2009m A. K. kreipėsi pas jį, kad parvežtų malkas. Kai jis A. K. paklausė , kur jo paties priekaba, tai A. K. jam atsakė, jog priekabą paskolino V. K., kuris priekabos negražina. Jis pasiskolino priekabą iš kito žmogaus ir A. K. malkas parvežė.
Liudytojos G. K. parodymais, kuri teigia, kad apie 2007m V. K. pasiskolino iš jos vyro A. K. laikinam pasinaudojimui priekabą. Ta priekaba buvo perdaryta iš barstytuvo ir pritaikyta malkoms vežti, su transporteriu, paaukštintais bortais, iškraunama panaudojant darbinį veleną. Kadangi ilgai negražino, tai V. K. susitikusi, ji reikalaudavo gražinti priekabą. Kaltinamasis niekada neneigė, jog priekabos nesiskolino, bet vis žadėdavo grąžinti. Sakė, jog kažkas priekaboje sugedę- lyg tai transporteris neveikia- ir kai tik suremontuos, tai ir gražins. Apie 2011m jai paskambino G. R. ir pasakė, jog priekaba randasi pas V. K. motiną. Vėliau ji girdėjusi kalbas, kad priekabą V. K. pardavė, pridavęs į metalo supirktuvę. Gali būti, kad tą jai pasakė G. R., bet dabar nebepamenanti.
Nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame A. K. nurodo vietą (duomenys neskelbtini) k., prie buvusios lentpjūvės pastato, kur jis matė savo priekabą ir V. K. jam aiškino, kad priekabai reikia suremontuoti transporterį, nes jis sugedęs.(b.l.22-24)
Liudytojo G. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame G. R. nurodo vietą (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r., kur 2010m pavasary, matė A. K. priklausančią priekabą V. K. motinos sodyboje. Priekaba su transporteriu stovėjo prie tvenkinio(b.l.33-36
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012-01-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Rokiškyje, (duomenys neskelbtini) Rokiškio metalo supirkimo aikštelėje pardavė kaip metalo laužą A. K. priklausantį barstytuvą Rou-6, perdarytą į priekabą malkoms vežti (su transporteriu, paaukštintais bortais, uždaromą iš galo, iškraunamą panaudojant darbinį veleną), 15000 Lt vertės, kurį A. K. 2007 m. birželio mėn. 2-3 mėnesiams jam buvo davęs laikinai naudotis žodine panaudos sutartimi, tokiais savo veiksmais išvaistė jam patikėtą svetimą A. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 15000 Lt turtinę žalą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 184 str.1d.Teismas koreguoja kaltinime nurodytą veikos padarymo laikotarpį ne nuo 2007m, o nuo 2009m , nes iki 2009 m priekaba pagal nukentėjusio parodymus dar buvo kaltinamojo žinioje ir pastarasis A. K. aiškino galimus remontus. Padarytą turtinę žalą taip pat mažina iki 15000 Lt.
Kaltinamojo gynėjo teiginį, jog nukentėjęs žalą gali išsireikalauti civilinio proceso tvarka, o baudžiamoji atsakomybė iš vis negalima ir todėl prašo kaltinamąjį išteisinti, teismas atmeta šiais motyvais: nors kaltinamasis neigia pasiskolinęs iš nukentėjusio priekabą, tai įrodyta aukščiau išvardintų liudytojų ir nukentėjusio parodymais. Priekaba buvo kaltinamojo valdyme pagal žodinį kaltinamojo ir nukentėjusio susitarimą. Nukentėjęs patikėjo kaltinamajam savo turtą ir jo nebeatgavo. Objektyviai turto išvaistymas – tai neteisėtas kaltinamajam patikėto ar buvusio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims , pažeidžiant turto patikėjimo sąlygas. Turto išvaistymo atveju kaltinamasis jam patikėtu turtu disponuoja savo nuožiūra , pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Būtinasis turto išvaistymo požymis yra turtinės žalos padarymas. Sudarant bet kokią sutartį dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Kaltinamasis V. K. sąmoningais veiksmais sumenkino nukentėjusiam galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jis neigia paėmęs priekabą, nors liudytojai G. R., L. R., A. K., V. S. ir pats nukentėjęs teigia, kad ta priekaba buvo V. K. vadovaujamoje lentpjūvės teritorijoje, po to V. K. ją pradėjo iškomplektuoti nuimdamas ir pakeisdamas ratus; vėliau ją pervežė pas motiną į pastarosios sodybą, o po tam tikro laiko , -ją realizavo, perleisdamas tretiesiems asmenims. Jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir transformavosi į baudžiamuosius santykius, nes kaltinamajam V. K., keičiant priekabos buvimo vietą, nesuteikiant nukentėjusiam informacijos ir atsisakant bendrauti net telefonu, nukentėjusio pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problematiškas dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų, o kaltinamajam neteisėtai , nesilaikant nustatytos tvarkos, perleidus jam patikėtą turtą tretiesiems asmenims, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai. Kaltinamasis neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu , ar veika padaryta dėl savanaudiškų ar dėl kitokių motyvų, todėl jų teismas nesiaiškina. Tai yra tyčinis nusikaltimas ir kaltinamojo kaltei yra būdinga tyčia. Negražindamas priekabos ir ją realizuodamas, kaltinamasis supranta, kad pažeidžia nukentėjusio interesus, daro jam materialinę žalą ir sąmoningai to nori, t.y. veikia tiesiogine tyčia. Jo veika atitinka BK 184 str.1d sudėtį. Gynėjo teiginys, kad nukentėjęs, būdamas patyręs teisininkas , be rašytinės sutarties patikėjo kaltinamajam brangią techniką, o tai kelia rimtų abejonių ar toks sandoris iš vis buvo sudarytas, yra paneigtas bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. R., L. R., A. K., V. S. parodymais, kurie tvirtina matę A. K. priekabą pas kaltinamąjį. Be to, abi pusės tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs pripažįsta, jog tarp jų buvo draugiški, dalykiški santykiai, abu bendromis jėgomis dirbo žemę, ką tvirtina ir kaltinamojo motina, teigdama, kad A. K. apgavo jos sūnų, nes paėmė iš jo visą užaugintą derlių ir pinigų nesumokėjo. Esant tokiam nukentėjusio pasitikėjimui kaltinamuoju, kada su technika apdirbdavo abiejų turimus žemės plotus, logiška, kad technika buvo naudojama nesudarant rašytinių sutarčių ar įsipareigojimų.
Liudytoja apklausta kaltinamojo motina V. A. teigia, kad ji apie jokią priekabą, priklausančią A. K. nieko nežino. Apie 2007-2008m sūnus pirko šieno rinktuvą, o priekabos metaliniais bortais neturėjo . V. K. padėdavo A. K. apdirbti žemes, bet jokio atlygio už tai negaudavo. Pripažįsta, kad pas ją į sodybą buvo atvažiavęs A. K. ir reikalavo, kad jos sūnus gražintų priekabą. Reikalavo, kad ji pasakytų, kur gyvena jos sūnus, bet ji išvarė A. K. iš kiemo .
Liudytojas R. B. teigia, kad iki 2011-12-31d jis dirbo metalo supirktuvėje (duomenys neskelbtini) aikštelės viršininku. Su G. R. yra geri draugai, bet pokalbio apie priekabą jis nepamenantis. Prisimena, kad kažkokia priekaba buvo atvaryta į metalo supirktuvę ir jos dar nesupjausčius ,žmogus iš Kupiškio ją pasiėmė, apsikeisdamas ant metalo -, atvežė reikiamą kiekį metalo ir pasiėmė priekabą. Buhalterijoje buvo užrašomi visi asmenys, kurie priduodavo metalą, bet jeigu asmuo neturėdavo dokumentų, tai galėjo būti priimamas metalas to asmens vardu , kuris turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Šių liudytojų parodymai nepaneigia to, kad kaltinamasis turėjo pasiskolinęs iš nukentėjusio traktorinę priekabą ir ją pridavė į metalo supirktuvę. Motina teiginys, kad sūnus ūkininkavo , dirbo žemę ir turėjo nusipirkęs šieno rinktuvą ir apie jokią priekabą paimtą iš nukentėjusio ji nežinanti, vertintina kaip parodymai suinteresuoto asmens, kuris siekia , kad sūnui būtų priimtas palankus nuosprendis. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog jis pripažino, kad neturėjo daugelio žemės apdirbimui reikalingos technikos ir buvo priverstas ją skolintis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pripažino, jog išsinuomojęs žemę, jis dirbo žemę kartu su A. K.: technika buvo A. K., o jo - dirbo jėga.
Byloje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) dokumentuose nėra duomenų, kad V. K. pridavė metalo laužą. Neatmetama , jog ne pats kaltinamasis atvarė į metalo supirktuvę priekabą. Tą galėjo padaryti jo paliepimu pas jį dirbę darbininkai. Kaip matyti, pats kaltinamasis tvirtina, jog buvo pridavęs į metalo supirktuvę skardų apie 2008m, bet jų pridavimas buhalterinėje apskaitoje nuo 2007-07-01 iki 2012-01-01 (b.l.114) taip pat neužfiksuotas.
Kaltinamojo teiginys, kad visiems jis sakęs, jog priekaba esanti A. K. tik todėl, kad darbininkai ją saugotų ir negadintų , yra nelogiškas, nes teismo posėdyje liudytojai tvirtina, kad jis tik vieną priekabą nurodė, esant A. K.. Kad kita technika yra A. K. -kalbos nebuvo.
Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo veikoje nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia, kad padarytas baigtas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, buvo teistas, bet teistumas išnykęs, charakterizuojamas teigiamai, dirba, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjęs A. K. prašo priteisti už negrąžintą ir išvaistytą turtą- priekabą- 25000 litų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.
Ieškinys tenkintinas dalinai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjęs davė išsamius ir aiškius parodymus apie priekabos įsigijimą, pateikė tą patvirtinančius dokumentus. Iš prekių gabenimo važtaraščio (b.l.15) matyti, kad barstytuvas Rou 6 buvo pirktas 1992m ir už jį mokėta 83762, 64 rublių. Pagal to meto piniginę vertę tai buvo pakankamai brangus pirkinys. Nukentėjęs paaiškino kad barstytuvą perdirbo į priekabą, padarydamas pakeitimus. Iš UAB“Laumetris“ pateikto dokumento matyti, kad traktorinės priekabos, kurios techniniai daviniai yra panašūs kaip ir nukentėjusio A. K. turėta priekaba, pardavimo kaina yra 25000 plius PVM, t.y. dar 5250 Lt. AB‘Lytagra“ nurodo, kad mėšlo kratytuvas Ursus , kurios važiuoklė yra dviašė su transporteriu, kas galimai yra artima nukentėjusio turėtai traktorinei priekabai, kainuoja 28000 Lt plius PVM, t.y. dar 5880 Lt. Tokią sumą nukentėjęs turėtų išleisti, norėdamas įsigyti priekabą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjęs, 2007m leisdamas V. K. pasinaudoti priekaba, ją jam perdavė jau 15 metų naudotą ir pastarosios vertė buvo kritusi, todėl negali reikalauti tokios sumos, už kurią galėtų įsigyti naują panašių techninių duomenų priekabą. Teismas mano, kad naudotos priekabos vertė yra 15000 lt ir tokia suma yra tinkama nukentėjusio patirtiems nuostoliams atlyginti.
Nukentėjęs prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą – atsirasti, todėl civilinis ieškovas, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintos sumos. Tačiau nukentėjusio A. K. reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo , nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, negali būti tenkinamas. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu. Jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius nuostolius, kuriuos kreditorius patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Šios nuostatos reiškia, kad prievolė visų pirma turi būti konstatuota ir pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl tik po to, kai ji neįvykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką ir išdėstytas aukščiau aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusio pareikštas civilinis ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas.
Nukentėjęs prašo priteisti 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir 64 Lt už notaro paslaugas.
Laikytina, kad nukentėjusio atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl prašoma priteisti suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiam.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str.1d ir jį nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą; per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros , globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais , nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) A. K. a.k(duomenys neskelbtini) penkiolika tūkstančių litų turtinei žalai atlyginti ir vieną tūkstantį penkis šimtus litų atstovavimo išlaidų bei šešiasdešimt keturis litus už notaro paslaugas.
Priteisti iš V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei penkiasdešimt septynis litus 80 centų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.