Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims A. S. ir P. J. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo P. J. nuomonės nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš mirties liudijimo (21 b. l.) matyti, kad B. J. mirė 2012 m. birželio 19 d. Testamentu (24 b. l.) B. J. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko vaikaičiui, atsakovui A. S. Atsakovas nors ir nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, bet pripažino, kad jis palikimą priėmė. Iš gimimo ir santuokos liudijimų (22, 23 b. l.) matyti, kad ieškovė yra palikėjos B. J. dukra.

Byloje kilo ginčas tarp paveldėtojo, atsakovo A. S., kuris neprisidėjo savo lėšomis prie palikėjos laidojimo išlaidų, ir palikėjos dukters, ieškovės R. A., kuri organizavo ir laidojo palikėją savo lėšomis, - ar paveldėtojas turi pareigą šias išlaidas atlyginti jas turėjusiam asmeniui, kuris nepaveldėjo palikėjos turto, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų atlyginimo į paveldėtoją, kuris savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjos laidojimo išlaidų.

Atsakovo ir jo atstovės prašymas taikyti ieškinio senatį vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsniu nepagrįstas ir atmestinas, atsakovo atstovė šį straipsnį aiškino netinkamai. Nurodyta teisės norma reglamentuoja palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, o šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra ne palikėjo kreditoriaus reikalavimas, ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinio kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjos laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Tokio reikalavimo pareiškimo bei tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnis nereglamentuoja ir jam netaikytinas. Šioje byloje CK 5.63 straipsnio nuostatos netaikytinos, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas.

Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Dėl to šalių ginčas šioje byloje spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, spręstina, kad jeigu ne įpėdinis, o kitas artimas palikėjui asmuo palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinio, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas (skolininkas prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos turėtas palikėjos B. J. laidojimo išlaidas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (CPK 178 str., 180 str., 185 str.).

Teismas sprendime laidojimo išlaidas vertina jų susidarymo metu galiojusiais piniginiais vienetais – litais, priteistiną sumą nurodo teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiais piniginiais vienetais – eurais.

Atsakovas, sužinojęs, kad mirė jo močiutė B. J., žinodamas, kad jis po palikėjos B. J. mirties testamentu paveldi visą jos turtą, kad jis yra testamentinis įpėdinis, turėjo visas galimybes nepritarti ieškovės veiksmams dėl palikėjos laidotuvių organizavimo, informuoti įstatyminius įpėdinius apie testamentą ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pats, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas pareiškė tokius prieštaravimus, nėra. Taigi, tokiu būdu atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą, kad tiek velionės šarvojimą, tiek laidotuves, tiek gedulingų pietų organizavimą atliktų kiti asmenys – nagrinėjamu atveju mirusios B. J. dukra, ieškovė. Lietuvos Respublikos CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius. Nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, šiuo metu tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Ieškovės turėtos laidojimo išlaidos atitinka laidojimo išlaidų paskirtį ir iš dalies yra įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtintos liudytojų parodymais.

Iš pinigų priėmimo kvito (25 b. l.), PVM sąskaitos-faktūros (27 b. l.) ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvito (26 b. l.), sutarties dėl mirusiojo kūno nuprausimo, sušukavimo, nugrimavimo (30 b. l.) matyti, kad ieškovė už šarvojimo salės nuomą sumokėjo 240 Lt, už karstą, mirusiojo rūbus, autokatafalko nuomą, duobės iškasimą – 1702,60 Lt, už mirusios motinos paruošimą šarvojimui – 282 Lt. Šių išlaidų, patvirtinančių rašytiniais įrodymais, neginčija ir atsakovas. Ieškovė pateikė kasos kvitą (32 b. l.), iš kurio matyti, kad ji Šiauliuose esančioje individualioje įmonėje sumokėjo 65 Lt. Ieškovė paaiškino, kad tai gėlių – rožių Šiaulių miesto turgavietėje pirkimo kvitas, šias gėles ji panaudojusi šarvojimo salės papuošimui. Be to, už gėlių puokštes, kurios buvo padėtos šarvojimo salėje aplink karstą, ji sumokėjusi 90 Lt. Atsakovas pripažino, kad rožėmis ir puokštėmis buvo papuošta šarvojimo salė, velionės močiutės karstas, pripažino šias išlaidas būtinomis laidojimo išlaidomis. Tokiu būdu, atsakovas pripažino ieškovės turėtas laidojimo išlaidas 2379,60 Lt sumoje. Rašytiniais įrodymais patvirtintos ir abiejų šalių pripažintos laidojimo išlaidos teismui abejonių nekelia.

Iš ieškovės pateikto UAB „Norfos mažmena“ kvito (28 b. l.) matyti, kad ji 2012 m. birželio 19 d. parduotuvėje „Norfa“ įsigijo įvairių maisto produktų už 117,09 Lt. Ieškovė paaiškino, kad maisto produktus ji pirko pavaišinti į mamos šermenis atvykusius gimines, pažįstamus, kaimynus. Juos sumuštiniais, kava, arbata vaišino poilsio kambaryje, esančiame prie šarvojimo salės, kurioje buvo pašarvota velionė. Raštiška pažyma (29 b. l.) R. L., dirbantis pagal verslo liudijimą, patvirtino, kad 2012 m. birželio 21 d. R. A. užsakymu buvo surengti 70 žmonių gedulingi pietūs, už kuriuos ji sumokėjo 1750 Lt. Tai, kad verslininko laisva forma išduota pažyma nėra PVM sąskaita faktūra, nereiškia, jog ieškovė tokių išlaidų nepatyrė, ji nėra atsakinga už tinkamą verslininko buhalterinės apskaitos vedimą.

Liudytojos V. Š., B. S. parodė, kad jos dalyvavo bendradarbės R. A. motinos laidotuvėse, patvirtino, kad atvykę į laidotuves žmonės buvo vaišinami sumuštiniais ir įvairiais gėrimais, po laidotuvių (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje buvo surengti gedulingi pietūs. Liudytojas R. A., ieškovės sutuoktinis, patvirtino, kad jis pats asmeniškai atsiskaitė su R. L., sumokėdamas jam už gedulingus pietus 1750 Lt. Atsakovas, jo mama, tretysis asmuo A. S. pripažino, kad gedulingi pietūs buvo surengti, kuriuose jie taip pat dalyvavo, už gedulingus pietus atsiskaitė ieškovė, atsakovas patvirtino, kad kavinė, kurioje buvo surengti gedulingi pietūs po jo močiutės laidotuvių, priklauso būtent tam verslininkui – R. L., kuris išdavė pažymą apie gedulingų pietų kainą. Atsakovas nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti suma už gedulingus pietus yra per didelė, tačiau įrodymų, kiek vidutiniškai ir gal būt pigiau galėjo kainuoti minėta paslauga, įrodymų nepateikė.

Gedulingi pietūs, atvykusių į šermenis giminių, artimųjų, kaimynų, pažįstamų vaišinimas sumuštiniais ir gėrimais neprieštarauja moralės normoms, atitinka vyraujančias tradicijas. Ieškovės nurodytos ir rašytiniais įrodymais (parduotuvės kvitu ir pažyma) patvirtintos išlaidos yra realios, faktiškai patirtos, todėl turi būti priteistos ieškovei.

Ieškovės nurodytų maisto produktų - vaisių už 60 Lt, mėsos gaminių už 128 Lt, kavos už 17 Lt, mineralinio vandens už 14 Lt, duonos gaminių už 20 Lt - ir žvakių už 60 Lt įsigijimas Kelmės miesto centrinėje turgavietėje nepatvirtintas jokiais įrodymais - nei kvitais, nei įsigytų prekių vieneto kainomis, nei kiekiais, todėl šios ieškovės nurodytos 299 Lt išlaidos laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

Pagal krikščioniškąsias tradicijas laidotuvių metu rengiamos liturginės apeigos – mišios bažnyčioje, šventų giesmių giedojimas prie karsto ir laidotuvių metu. Tokias išlaidas neįmanoma patvirtinti rašytiniais įrodymais, tačiau pagal susiklosčiusias tradicijas, papročius laidojimo metu aukojami pinigai bažnyčiai, pinigais atsiskaitoma už paslaugas bažnyčios tarnams ir laidotuvių giesmių giedoriams.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis asmeniškai tarėsi su Liolių parapijos klebonu dėl mišių Liolių bažnyčioje, kuriai paaukojo 200 Lt, klebono paragintas 100 Lt paaukojo liturginių apeigų pagalbininkams – vargonininkui ir zakristijonui. Už giesmių giedojimą dvi dienas prie karsto ir laidotuvių metu trims moterims jis sumokėjo 400 Lt (po 100 Lt kiekvienai) ir 100 Lt jų kelionės išlaidoms padengti. B. J. laidotuvių metu Kelmėje nepavyko susirasti asmenų, kurie galėtų giedoti giesmes mirusiajam, todėl teko samdyti Tytuvėnuose gyvenančias moteris ir joms kompensuoti kelionės išlaidas.

Liudytojos V. Š. ir B. S. parodė, kad jų bendradarbė, gyvenanti Tytuvėnuose, padėjo surasti moteris, giedančias giesmes laidojimo metu, B. S. girdėjusi pokalbį apie tai, kad už tokią paslaugą kiekvienai moteriai, kurių buvo trys, reikės mokėti po 100 Lt.

Liturginėms apeigoms ieškovės skirtos išlaidos – 700 Lt - laidojant B. J. nėra neprotingos, tokios išlaidos yra įprastos laidojant pagal įprastas krikščioniškąsias tradicijas, pilnai adekvačios nurodytų paslaugų paskirčiai. Laidojimas pagal krikščioniškąsias tradicijas (mišios, giesmių giedojimas) nėra pareiga, kurią privalo atlikti kiekvienas paveldėtojas, tačiau tai visų pirma yra parodytos pagarbos mirusiajam ženklas, geros moralės, sąžinės principų laikymasis. Atsakovas – vienintelis palikėjos B. J. turto paveldėtojas, paveldėjęs visą jos turtą, tačiau nusišalinęs nuo palikėjos laidotuvių organizavimo, jokiais įrodymais ir aplinkybėmis nepaneigęs liturginių apeigų ir su jomis susijusių išlaidų būtinumo, todėl jis privalo kompensuoti ieškovės patirtas tokio pobūdžio išlaidas laidojant B. J..

Prašydama priteisti 233 Lt už kurą, kurį sunaudojo jos šeimos automobiliu organizuojant B. J. laidotuves, ieškovė pateikė kuro pirkimo kvitą (31 b. l.), automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (69 b. l.) ir savo sudarytą nuvažiuotų atstumų sąrašą (63 b. l.). Iš kuro pirkimo kvito matyti, kad 2012 m. birželio 18 d. įsigyta 50 litrų benzino, kurio vieno litro kaina 4,75 Lt, pritaikius nuolaidą sumokėta 233 Lt. Iš ieškovės paaiškinimo ir pateikto nuvažiuotų atstumų sąrašo matyti, kad organizuojant laidotuves ieškovės šeimai priklausančiu automobiliu buvo nuvažiuota 515 kilometrų.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis vairuoja šeimos automobilį „Renault Megane Scenic“, automobilis 1997 m. laidos, senas, neekonomiškas, naudojantis daug kuro. Jis pats degalinėje užsipylė kuro už 233 Lt, tvarkydamas įvairius su žmonos motinos laidotuvėmis susijusius reikalus, sunaudojo 50 litrų kuro. Jis du kartus važiavo į Šiaulius – pirmą kartą kartu su žmona užsakyti puokščių laidotuvėms, antrą kartą - vienas šių puokščių paimti, važiavo į Užventį ieškoti laidotuvių giedorių, suradus tokius Tytuvėnuose, važiavo ten tartis dėl apmokėjimo už tokias paslaugas. Jis taip pat nuosavu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines dėl duobės iškasimo, vyko pas kunigą dėl laidojimo apeigų, pas R. L. - tartis dėl gedulingų pietų, važinėjo po Kelmės miestą įvairiais velionės pašarvojimo, laidojimo reikalais, tokių kaip dokumentų tvarkymo, pašalpų atsiėmimo, maisto, žvakių, gėlių pirkimo ir pan.

Įvertinus tas aplinkybes, kad organizuojant laidotuves jų organizatoriams tenka didelė našta įvairių su laidotuvėmis susijusių ne tik būtinų dokumentų tvarkymu, darbų organizavimu, bet ir papročiais pagrįstų reikalų tvarkymu, o transporto priemonė palengvina tokių darbų, dokumentų rengimą, tvarkymą, todėl išlaidos, susijusios su transporto priemonės panaudojimu organizuojant laidotuves, laikytinos būtinomis laidotuvių išlaidomis. 50 litrų sunaudoto kuro – benzino - kiekis, už kurį ieškovė prašo priteisti, yra realus, nėra perteklinis važiuojant sena transporto priemone miestų ribose, kuro kaina pagrįsta degalų pirkimo kvitu, todėl ieškovės prašoma priteisi 233 Lt suma už kurą laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų (34, 35 b. l.) matyti, kad mirus B. J. išmokėtos vienkartinės 1149,50 Lt ir 140 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo nuostatomis mirus Lietuvos Respublikos piliečiui, nuolatos gyvenusiam Lietuvoje, išmokama laidojimo pašalpa, kuri, kaip nurodyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Nors ieškovė nepateikė įrodymų apie tokios pašalpos gavimą, tačiau pripažino, kad laidojimo pašalpą, kuri B. J. mirties dieną buvo 1040 Lt dydžio, gavo ir panaudojo velionės laidotuvėms.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovė B. J. laidotuvėms išleido 5179,69 Lt savo asmeninių lėšų, kurios teismo pripažintos būtinomis ir pagrįstomis įrodymais. Iš šios sumos išminusavus socialinio draudimo išmokas ir laidojimo pašalpą susidaro realios 2850,19 Lt, t. y. 825,47 Eur, išlaidos, kurias, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, privalo atlyginti palikėjos turto paveldėtojas – atsakovas A. S.. Iš mokėjimo nurodymo (11 b. l.) matyti, kad atsakovas ieškovei po civilinės bylos dėl laidojimo išlaidų priteisimo iškėlimo 2015 m. liepos 3 d. sumokėjo 72 Eur, tokiu būdu priteistinos atsakovo neatlygintos laidojimo išlaidos – 753,47 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidoms priskiriamas ir žyminis mokestis. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė, pateikdama prašymą išduoti teismo įsakymą dėl laidojimo išlaidų išieškojimo ir ieškinį dėl šių išlaidų priteisimo, sumokėjo 25,20 Eur žyminį mokestį (2, 16 b. l.). Iš teismui pateikto ieškovės atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (67 b. l.), pinigų priėmimo kvito (68 b. l.) matyti, kad advokatui G. Lukminui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme ieškovė sumokėjo 200 Eur. Iš pinigų priėmimi kvito (54 b. l.) matyti, kad atsakovas A. S. už jo atstovimą teisme ir procesinių dokumentų ruošimą advokatei V. Pluščiauskienei sumokėjo taip pat 200 Eur. Šios bylos reikalavimų pobūdis ir ginčo esmė nebūdingi daugumai civilinių bylų, abu advokatai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jų procesiniai dokumentai paruošti kvalifikuotai, todėl teismas vertina, jog šalių išlaidos, susijusios su jų atstovavimu byloje ir procesinių dokumentų rengimu, nėra per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo kriterijų.

Ieškinys patenkintas dalinai – 89,70 procentų (753,47x100:840=89,70%). Ieškovei priteistina žyminio mokesčio dalis yra 3 procentai nuo patenkintos ieškinio sumos, kas sudaro 22,60 Eur (753,47x3%=22,60) ir 89,70 procentų advokato atstovavimo išlaidų, t. y. 179,40 Eur. Atsakovui priteistinų iš ieškovės atstovavimo išlaidų dalis proporcinga atmestų reikalavimų daliai, sudaro 10,3 procento, t. y. 20,60 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 181,40 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, jos reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas iš esmės patenkintas, todėl valstybei susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalimis, CPK 178, 180, 185, 259, 263-266, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš A. S. R. A. 753,47 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris litus 47 euro centus) laidojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (753,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. birželio 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181,40 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. S. 7,44 Eur (septynis eurus 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.