- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-12210-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02991-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Kategorijos
- 2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BIJUSTA“ atstovui Edvardui Kochanauskui,
atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „TOLEITA“ atstovei Veslavai Šumkovskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BIJUSTA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“, ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „TOLEITA“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BIJUSTA“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ (toliau – ieškovė), pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „TOLEITA“ (toliau – atsakovė) 260,15 Eur. skolą; 8 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 29–32).
Ieškovė ieškinyje nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta „Pašto paslaugų teikimo sutartis” Nr. 16011501. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti pašto pasiuntinių, siunčiamos korespondencijos sutvarkymo ir išsiuntimo paslaugas, o užsakovė – atsakovė įsipareigojo už visas suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka, įkainiais ir terminais. Ieškovė paslaugas suteikė. Atsakovė paslaugų atlikimą priėmė ir dėl paslaugų kiekio ar kokybės jokių pastabų nepareiškė. Iš paslaugų suteikimo apyvartos žiniaraščio matyti, kad per 2017 metus suteikta paslaugų už 347,08 Eur, tačiau atsakovė už paslaugas atsiskaitė iš dalies, t. y. sumokėjo 291,54 Eur, ir liko skolinga 196,95 Eur. Paslaugų atlikimo faktą ir dalinį apmokėjimą už suteiktas paslaugas pagrindžia apyvartos žiniaraštis ir neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis, kurios sudarymą ir realizavimą patvirtina faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai. Dėl paslaugų teikimo kokybės paslaugos gavėja atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė, todėl vengiama atsiskaityti pagal sutartį nepagrįstai. Tarp šalių pasirašytos sutarties 2.2.7 punkte numatytos netesybos delspinigiai 0,02 proc. už uždelstą dieną. Delspinigių paskaičiavimo dydis 23,20 Eur. Iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į įstatymo normą, papildomai iš atsakovės priteistina 40,00 Eur fiksuota išlaidų suma.
Ieškovė pateikė pareiškimą dėl papildomų įrodymų, kuriame nurodė, kad ieškovė savalaikiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras įkėlė į PVM sąskaitų registrus ir atsakovė ne tik, kad galėjo bet ir privalėjo, teikdama PVM ataskaitų formas VMI peržiūrėti, vertinti bei teikti prieštaravimus dėl įregistruotų PVM sąskaitų, tačiau jokių prieštaravimų nebuvo pateikta todėl laikytina, kad atsakovė žinojo apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir neatsiskaito nepagrįstai (el. b. l. 129).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 65–67), kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove pagal visas gautas sąskaitas faktūras iki pat ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir paslaugų sutarties nutraukimo. Ieškovės atsisakymas pateikti siuntų lydraščius, kurie pagrįstų siųstą korespondenciją laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn., yra nepagrįstas, nes pašto siuntų, siuntinių perdavimo priėmimo lydraščiai buvo sudaromi, juos pasiimdavo ieškovės kurjeris kartu su siunčiama korespondencija. Atsakovė neturi nė vieno lydraščio už laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti skolą, nes realiai pašto korespondencija nebebuvo siunčiama per ieškovę, todėl negalėjo atsirasti neapmokėtų sąskaitų faktūrų. Nėra aišku, už kokias pašto korespondencijos siuntas susidarė tariama skola. Atsakovė visas sąskaitas faktūras gautas iš ieškovės yra pilnai ir laiku apmokėjusi. Atsakovė niekada nevengė mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, jokių įsiskolinimų už paslaugas neturėjo ir neturi, ir šiuo atveju, jeigu tik būtų ieškovė apie skolą informavusi iki teisminio ginčo nagrinėjimo, bei pateikusi realius skolą pagrindžiančius dokumentus, atsakovė skolą būtų sumokėjusi. Paskutinė ieškovės pateikta atsakovei sąskaita faktūra buvo gauta 2017 m. balandį. Gali būti, kad ieškovė per klaidą ar dėl įmonėje buvusios netvarkos iki bankroto bylos iškėlimo, apskaitoje surado ne va tai atsakovės skolą ieškovei, tačiau pirminių apskaitos dokumentų taip ir nepateikė nei atsakovei prašant, nei teismui kartu su ieškiniu. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo pažymos nėra aišku už kokį laikotarpį ieškovė skaičiuoja delspinigius, nes pažymos 6-oje grafoje „pradelsta dienų“ yra įrašytas laikotarpis apimantis beveik 600 dienų. Delspinigiai gali būti skaičiuojami už ne didesnį kaip 180 dienų laikotarpį, todėl atsakovė prašo taikyti senatį delspinigiams.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį (el. b. l. 115–117), kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis šias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. gegužės 31 d. BJE0036203, suma 31,43 Eur; 2017 m. birželio 30 d. BJE0037253, suma 18,69 Eur; 2017 m. liepos 31 d. BJE0038307, suma 72,85 Eur; 2017 m. rugpjūčio 31 d. BJE0039383, suma 23,92 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. BJE0039634, suma 50,06 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje papildomai nurodė, kad atsakovės sąskaitos yra nepagrįstos jokiais siuntų paėmimo lydraščiais, nors atsakovė turi turėti šiuos dokumentus, kadangi kurjeriui paimant siuntas iš ieškovės, kurjeris pasiimdavo ir siunčiamos korespondencijos lydraštį, kuriame buvo nurodyti laiškų kiekiai, gavėjai. Negana to, sąskaitų sumos nėra adekvačios, nes atsakovės „administravimo mokestis“ sąskaitose faktūrose skaičiuojamas keletą kartų ir nepriklausomai nuo laiškų kiekio.
Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai (el. b. l. 139–141) nurodė, kad ieškovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaitų faktūrų išrašytų atsakovei skaičiaus ataskaita ir iMas sistemos duomenys, negali būti laikomi įrodymais, kadangi šiuos duomenis išimtinai suformavo pati ieškovė. iMas sistemos duomenys neįrodo fakto, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos už kurias ieškovė išrašė sąskaitas faktūras, kurių atsakovė net nėra gavusi. Atsakovė teikia savo iMas sistemos duomenis, kurie patvirtina faktą, kad atsakovė negavo ieškovės sąskaitų ir jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Atsakovė iMas sistemoje matydama neatitikimus tarp ieškovės ir atsakovės deklaruotų sąskaitų faktūrų, patikrino savo duomenis ir nenustatė pagrindo tikslinti registrus. Ieškovė taip pat nesikreipė į atsakovę dėl neatitikimo iMas sistemoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovei 2018 m. balandžio 23 d. iškelta bankroto byla (el. b. l. 33, 34). Ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. sudarė pašto paslaugų teikimo sutartį Nr. 16011501 (el. b. l. 36–46). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti pašto pasiuntinių, siunčiamos korespondencijos sutvarkymo ir išsiuntimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už visas suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka, įkainiais ir terminais. Sutartyje numatė, jog užsakymai priimami darbo dienomis nurodytais sutartyje telefono numeriais ar elektroniniu paštu, ar užpildant ieškovės svetainėje (sutarties 2.1.5 p.). Šioje sutartyje taip pat numatyta, kad už suteiktas paslaugas sąskaitos faktūros pateikiamos atsakovei pasibaigus einamajam mėnesiui iki kito mėnesio 10 dienos (sutarties 2.1.9 p.). Sutarties 2.2.1 punkte šalys sutarė, jog atsakovė paruošia ieškovei siuntas užpildydama patvirtintos formos lydraštį, kuris yra sutarties priedas. Sutarties preambulėje nurodyta, kad lydraštis – suderintos formos pašto siuntų perdavimo–priėmimo dokumentas, kuris yra privalomas pateikiant pašto siuntas Bijustai.
Kaip skolos įrodymą ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, tai yra, negalima nustatyti subjektų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už suteikiamas paslaugas tvarkos bei terminų. Taigi, vertinant šalių tarpusavio santykių pobūdį, jų teisių ir pareigų turinį PVM sąskaitos faktūros nėra vieninteliai įrodymai, todėl privalo būti analizuojami ir kiti šalių sutartinius santykius patvirtinantys faktai, aplinkybės, įrodymai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje–komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovei prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovės minimos paslaugos teikimo ar darbų atlikimo. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai–teisiniai santykiai neatsiranda. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Ieškovė savo reikalavimą grindžia neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis (el. b. l. 48–52). Ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, jog šios sąskaitos neapmokėtos pagal suteiktas paslaugas. Priedų prie šių sąskaitų, tai yra, lydraščių pateikti negali, nes bendrovėje jie buvo saugomi tik 6 mėnesius. Byloje pateiktos sąskaitos nėra pasirašytos nei ieškovės atstovo, nei atsakovės atstovo. Nei viena proceso šalis negalėjo pateikti lydraščio, kuris yra būtinas priedas teikiant paslaugas bei už suteiktas paslaugas apmokant. Ieškovės atstovas paaiškino, kad lydraščių bendrovė neprivalo saugoti ir jie nėra išlikę. Atsakovės atstovė posėdyje paaiškino, kad nebuvo teikiamos jokios paslaugos iš ieškovės pusės pagal nurodytas sąskaitas, todėl lydraščiai nebuvo pildomi, jų pateikti negali. Atsakovės atstovė pateikė į bylą dokumentą „Įmonės atsiskaitymai ir skolos tiekėjui“ (el. b. l. 83–84). Šiame dokumente nurodyta, kad atsakovė iki 2017 m. balandžio mėnesio yra atsiskaičiusi su ieškove. Ieškovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, tai yra, PVM sąskaitų faktūrų išrašytų atsakovei skaičiaus ataskaita ir iMas sistemos duomenys, negali būti laikomi įrodymais, kadangi šiuos duomenis išimtinai suformavo pati ieškovė (el. b. l. 132–136). iMas sistemos duomenys neįrodo fakto, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos už kurias ieškovė išrašė sąskaitas faktūras. Atsakovė teikia savo iMas sistemos duomenis, kurie patvirtina faktą, kad atsakovė negavo ieškovės sąskaitų ir jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą (el. b. l. 142–153). Atsakovė iMas sistemoje matydama neatitikimus tarp ieškovės ir atsakovės deklaruotų sąskaitų faktūrų, patikrino savo duomenis ir nenustatė pagrindo tikslinti registrus. Ieškovė taip pat nesikreipė į atsakovę dėl neatitikimo iMas sistemoje.
Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje teigia, jog ji ginčo sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų neužsakė ir jos jai nebuvo suteiktos. Šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad ginčo sąskaitose nurodytas paslaugas suteikė atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei ieškovė tokias paslaugas suteikė, papildomi įrodymai nebuvo pateikti ir teismui. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės sąskaitos įtrauktos į iMas sistemą, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ginčo sąskaitose nurodytas paslaugas ieškovė suteikė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl 196,95 Eur skolos nepakanka, kad ieškovė turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti šios pinigų sumos iš atsakovės.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad realiai atliko paslaugas, už kurias prašo susimokėti atsakovės. Nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Todėl vien PVM sąskaitos faktūros, kuriuose nėra atsakovės atstovų parašų, negali būti laikomos pakankamais įrodymais atsakovei ginčijant paslaugų suteikimo faktą. Ir priešingai, atsakovės pateikti įrodymai, leidžia teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove iki 2017 m. balandžio mėnesio, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės reikalaujamą sumą. Taigi, išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl priešieškinio
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis šias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. gegužės 31 d. BJE0036203, suma 31,43 Eur; 2017 m. birželio 30 d. BJE0037253, suma 18,69 Eur; 2017 m. liepos 31 d. BJE0038307, suma 72,85 Eur; 2017 m. rugpjūčio 31 d. BJE0039383, suma 23,92 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. BJE0039634, suma 50,06 Eur.
Išaiškintina, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės priešieškinis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.