Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-10 · Byla Nr. N-502-1649-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-10
Bylos Nr.
N-502-1649-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N5 – 1649/2006Procesinio sprendimo kategorija 39.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2006 m. kovo 28 d. nutarimu S. V. paskirta 2000 Lt bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Šalies argumentai

S. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kartu S. V. prašė atnaujinti terminą administracinei nuobaudai apskųsti. Jis nurodė, kad apie paskirtą nuobaudą sužinojo 2006 m. balandžio 1 d., tačiau dėl ligų ir savo būsenos iš karto negalėjo apskųsti nutarimo.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 3 d. nutartimi neatnaujino S. V. termino skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir svarbiomis. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuo jo būsena trukdė įstatymo nustatytais terminais apskųsti nutarimą. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, teismo vertinimu, tik įrodo, kad S. V. 2005 m. gruodžio mėn. buvo gydytas ir jam buvo atlikta operacija, tačiau duomenų, kad ši liga trukdė S. V. 2006 m. balandžio pradžioje apskųsti nutarimą, teismo vertinimu, nepateikta. Kaip nustatė teismas, S. V. nutarimo nuorašas buvo įteiktas laiku, jame aiškiai suformuluotas pažeidimas, už kurį jis baudžiamas, išaiškinta jo teisė apskųsti nutarimą teismui.

III.

S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartį ir atnaujinti terminą administracinei nuobaudai apskųsti. Apeliantas nurodo, kad apie administracinę nuobaudą sužinojo 2006 m. balandžio 1 d., tačiau tuo laikotarpiu sirgo. Dėl susirgimų pobūdžio ir sveikatos būklės negalėjo apskųsti nutarimo teismui. Susirgimų pobūdį papildomai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų. Be to, apeliantas nurodo, kad gyvena nuošalioje vietovėje, miške, viensėdyje, vienas, telefono neturi, gydytojo išsikviesti negali. Ligos atveju jį slaugo kaimynas J. V. .

Atsiliepimas

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 293 straipsnis numato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, vadinasi, skundas dėl šio nutarimo galėjo būti duodamas iki 2006 m. balandžio 7 d., tačiau jis buvo paduotas tik 2006 m. balandžio 27 d. (tą dieną įteiktas pašto įstaigai, pagal spaudus ant voko), praleidus apskundimo terminą.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties, o būtent, dėl savo sveikatos būklės, savo būsenos.

Tačiau tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai nepakankami konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš tiesų jam objektyviai sukliudė laiku paduoti skundą dėl institucijos nutarimo. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Kauno medicinos universiteto klinikų Akių ligų 1 skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina pareiškėjo hospitalizavimo laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 5 iki 7 d., tačiau skundžiamas nutarimas priimtas tik 2006 m. kovo 28 d. 2006 m. gegužės 30 d. išrašas iš VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro patvirtina, kad pareiškėjas lankėsi poliklinikoje 2006 m. kovo 15 d., kovo 17 d., nustatyti tam tikri susirgimai. Išraše nurodoma, kad, ligonio žodžiais, jis sirgo gripu nuo 2006 m. kovo 27 d. iki balandžio 15 d., tačiau pas gydytojus nesilankė. Kolegijos vertinimu, pastarajame išraše iš medicininių dokumentų taip pat neužfiksuoti susirgimai, kurie būtų sukliudę laiku paduoti skundo. Kaip matyti, pareiškėjas poliklinikoje lankėsi iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nėra duomenų, kokia jo sveikatos būklė buvo po nutarimo priėmimo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų gydęsis stacionare. Objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių sirgimą gripu ir šios būsenos sunkumą 2006 m. kovo 27 d. – balandžio 15 d. laikotarpiu, nėra. Be to, net ir skaičiuojant nuo 2006 m. balandžio 16 d., kada pareiškėjas tariamai pasveiko, skundas iš karto nebuvo paduotas, jis buvo paduotas tik 2006 m. balandžio 27 d. Taigi, ir pareiškėjo papildomai pateikti duomenys neįgalina konstatuoti, kad jo sveikatos būklė objektyviai būtų neleidusi pasirūpinti savalaikiu savo teisių gynimu.

Apeliacinės instancijos teismui papildomai nurodomos aplinkybės, kad apeliantas gyvena nuošalioje vietovėje, miške, viensėdyje, vienas, telefono neturi, gydytojo išsikviesti negali, taip pat nevertintinos kaip objektyvios priežastys, sukliudę laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Tai nuo paties apelianto priklausančios priežastys, savaime nesuteikiančios jam daugiau procesinių teisių, nei kitiems asmenims. Be to, kaip patvirtino ir pats apeliantas, jį slaugo kaimynas, taigi apeliantas nėra visiškai atskirtas nuo išorinio pasaulio.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. V. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas