Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-212-536/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
1-212-536/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
A. S.
Civilinis atsakovas
UADB „Industrijos garantas“
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-212-536/2011(proceso Nr.1-10-1-01092-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Renatai Gudavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S.,civilinės atsakovės UADB „Industrijos garantas“ atstovei Editai Bernotavičienei,teismo medicinos specialistui Viačeslav Kolomiec,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie LR Finansų ministerijos vyriausiasis specialistas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 16 d. apie 7 val. 20 min. Vilniaus m. Žirmūnų gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties pastatu Nr. 87, Vilniuje, S. K., vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir važiuodamas miesto centro link, pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 37 p. reikalavimus: sustojęs prieš šią perėją ir praleidęs jam, kaltinamajam, iš kairės į dešinę ėjusį pėstįjį, S. K. pradėjo važiuoti ir nepraleido ta pačia kryptimi per pėsčiųjų perėją kelio važiuojamąją dalį kirtusio A. S., kliudęs jį priekiniu bamperiu. A. S. pargriuvo, griuvimo metu susilaužęs kairės pėdos V padikaulį, nubrozdinęs odą dešinės plaštakos pirštuose ir kairiame kelyje. Tuo kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis iš tikrųjų kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis, vairuodamas savo automobilį ir važiuodamas su savo žmona J. K., privažiavo nurodytą anksčiau pėsčiųjų perėją, sustojo prieš ją maždaug 2 m. atstumu, praleido per šią perėją jam iš kairės į dešinę bėgusį vyriškį, po to vėl pajudėjo į priekį. Tuo momentu prieš savo automobilio kapotą pastebėjo nežinia iš kur išdygusį nukentėjusįjį. Anksčiau nukentėjusiojo nematė todėl, kad jį dengė automobilio priekinis kairysis statramstis. Pajudėjus jo, kaltinamojo, vairuojamam automobiliui nukentėjusysis nukrito prieš automobilio priekinį bamperį. Jis tuoj pat sustabdė mašiną ir kartu su žmona padėjo pastarajam atsikelti, sutvarstė jo kruviną plaštaką. Kojos traumos buvo nematyti. Taigi jo vairuojamas automobilis nukentėjusiojo nepartrenkė: ant nukentėjusiojo kūno nėra tokių pėdsakų, kurie atsirastų nuo kūno kontakto su jo automobiliu, ir priežastinio ryšio tarp jo, kaltinamojo, veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos traumos nėra. Be to, pats nukentėjusysis kelio važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėjos ribose, kitaip jis A. S. būtų pastebėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino jo žmona, liudytoja J. K., davusi iš esmės analogiškus parodymus. Ji pažymėjo, kad tuo momentu, kai kaltinamasis sustabdė automobilį prieš perėją, praleisdamas pėstįjį, ji, sėdėdama priekinėje automobilio sėdynėje, matė, kaip nukentėjusysis iš priešingos Žirmūnų gatvės pusės pradėjo bėgti per važiuojamąją dalį, kirsdamas ją skersai, ne pėsčiųjų perėjos ribose. Manydama, kad kaltinamasis jį mato, nieko S. K. nesakė. Pastarasis, praleidęs pirmąjį pėstįjį, pradėjo važiuoti, tačiau prieš automobilį išdygo nukentėjusysis. S. K. tuoj pat sustabdė mašiną, o nukentėjusysis nukrito prieš automobilį.

Nukentėjusysis A. S. tokius kaltinamojo teiginius kategoriškai paneigė ir paaiškino, kad jis Žirmūnų gatvės važiuojamąją dalį kirto per pėsčiųjų perėją, eidamas nuo „Maximos“ parduotuvės pusės. Nenorėdamas kliudyti eismui, nuo kelio vidurio ta pačia kryptimi pradėjo bėgti. Priekyje taip pat bėgo dar vienas vyriškis. Iš dešinės buvo sustojęs, kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamojo automobilis. Tas praleido minėtą priekyje bėgusį vyriškį, kai jis, nukentėjusysis, buvo jau priešais kaltinamojo automobilio priekinę dalį. Automobilis staiga pajudėjo į priekį ir savo dešiniuoju sparnu parbloškė jį, A. S., ant asfalto. Krisdamas, jis užmynė ant kairės kojos, pajuto stiprų skausmą, pargriuvo, susižalojęs dešinę plaštaka. Atsikelti buvo sunku, nes stipriai skaudėjo kairę pėdą. Kaltinamasis ir jo žmona išlipo iš automobilio, pasiūlė stvarstyti žaizdas, o po to nuvežė jį prie darbo.

Vertindamas šiuos kaltinamojo, liudytojos ir nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Tiksli eismo įvykio vieta šioje byloje nenustatyta: po eismo įvykio kaltinamasis, pažeisdamas KET reikalavimus, savavališkai pasitraukė iš įvykio vietos, todėl jo automobilio padėtis iš karto po incidento neužfiksuota. Dėl to teismas turi vadovautis tik ta informacija, kuri pateikiama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose.

Akivaizdų prieštaravimą tarp nukentėjusiojo ir liudytojos J. K. parodymų teismas sprendžia A. S. parodymų naudai: J. K., būdama kaltinamojo žmona, tiesiogiai suinteresuota palankia S. K. bylos baigtimi. Teismas atsižvelgia ir kaltinamojo bei liudytojos J. K. parodymų vertinimo rezultatus: tiek kaltinamasis, tiek liudytoja J. K. pabrėžtinai teigė, kad S. K. vairuojamas automobilis, praleisdamas pirmą pėstįjį, buvo sustojęs prieš 2 m. iki pėsčiųjų perėjos, tuo demonstruodami neva nukentėjusiojo važiuojamosios dalies kirtimą ne pėsčiųjų perėjos ribose. Tokie kaltinamojo ir liudytojos J. K. parodymai nėra logiški. J. K. teisiamajame posėdyje teigdama, kad nukentėjusysis Žirmūnų gatvės važiuojamąją dalį kirto įstrižai, parodė jo judėjimo trajektoriją schemoje (t.b 1, b.l. 18), aiškindama, kad A. S. į kelią įbėgo papildomoje 4 m. pločio juostoje, skirtoje visuomeniniam transportui. Tokiu atveju jis artėtų prie kaltinamojo automobilio iš kairės ir iš pradžių pribėgtų prie paties vairuotojo, po to apibėgtų mašiną iš priekio. Šioje situacijoje automobilio kairysis statramstis negalėjo uždengti S. K. artėjusio nukentėjusiojo, ir kaltinamasis negalėjo jo nepamatyti, kaip tai pastarasis aiškino teisimajame posėdyje. Dar daugiau, liudytoja N. M., nukentėjusiojo bendradarbė, parodė, kad lengvasis automobilis, į kurį įsėdo A. S. po trumpo pokalbio su ja, N. M., stovėjo ant pėsčiųjų perėjos horizontalaus ženklinimo. Vertinant tokius N. M. ir nukentėjusiojo parodymų visumą galima teigti, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusįjį pačioje pėsčiųjų perėjoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos N. M. tarpusavyje sutampančiais ir nuosekliais parodymais ir pripažįsta juos atitinkančiais tikrovę. Kaltinamojo ir liudytojos J. K. parodymus toje dalyje, kurioje yra teigiama, kad nukentėjusysis kelio važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėjoje, pripažįsta melagingais ir juos atmeta.

Kaltinamasis neigė kliudęs nukentėjusįjį ir tokią savo poziciją grindė teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G.2674/10 (01) ir G.3939/10 (01) duomenimis, pagal kuriuos kaltinamojo nuomone nukentėjusiojo partrenkimo faktas nenustatytas. Abiem išvadomis (t. 1, b.l. 21-22, 95-96) konstatuojama, kad A. S. galimai 2010-07-16 eismo įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos I-IV pirštuose ir kairiame kelyje, kairės pėdos V padikaulio lūžis. Tokie sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Paskutinėje išvadoje nurodomas toks hipotetinis eismo įvykio mechanizmas: automobiliui pastūmus (kliudžius) nepatikslintą nukentėjusiojo kūno vietą pastarasis griuvo ir minėtus sužalojimus gavo griuvimo metu.

Teismo medicinos specialistas V.Kolomiec teisme paaiškino, kad visi nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai greičiausiai buvo padaryti pastarajam griūvant. Objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo partrenkimą jam pateikta nebuvo: medicinos dokumentuose A. S. kūno sužalojimai, būdingi partrenkimui, neužfiksuoti.

Tuo tarpu nukentėjusysis atkakliai teigia, kad jis buvo partrenktas kaltinamojo automobiliu. Tikslindamas savo parodymus, A. S. aiškino, kad jis buvo tiesiog parblokštas išgaubta priekinio kaltinamojo automobilio dešinio sparno dalimi, tačiau tokie jo parodymai yra prieštaringi: teisiamajame posėdyje paklustas, kur jis nukrito po kontakto su automobiliu, pasakė, kad nukrito prieš automobilio priekinį bamperį. Jeigu nukentėjusysis būtu užkliudytas automobilio priekinio dešinės pusės sparno išorine paviršiumi, jis savaime prieš tai jau būtų kirtęs automobilio priekinio bamperio išilginę ašį, ir dėl to negalėtų kristi prieš priekinį bamperį. Teismo nuomone nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje neatitinka tikrovės ir jie yra sąlygoti nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirto streso, atėmusio jam galimybę adekvačiai suvokti eismo incidento aplinkybes. Kartu teismas mano, kad klysti dėl to, ar buvo jis aplamai partrenktas, ar nebuvo, nukentėjusysis negali. Be to, nukentėjusiojo parodymus apie jo partrenkimą patvirtina ir tas faktas, neginčijamas nei vieno proceso dalyvio, kad A. S. pajudėjus kaltinamojo automobiliui pargriuvo. Būdinga ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytoja J. K. savo paaiškinimuose Kelių policijai nurodė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiojo koją (t. 1, b.l. 11, 12).

Taigi teismas,apibendrindamas išdėstytus duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo automobilis, stovėjęs prieš pėsčiųjų perėją ir pajudėjęs į priekį, kliudė nukentėjusįjį savo priekiniu bamperiu. Pagal tokios situacijos aplinkybes kaltinamojo automobilis kontaktavo su dešinės nukentėjusiojo kojos blauzdos išoriniu paviršiumi, ir, kaip matyti iš kaltinamojo ir J. K. parodymų, tuoj pat sustojo. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo kūno ir kaltinamojo automobilio priekinio bamperio kontaktas nepasižymėjo didele jėga, dėl ko tokio kontakto žymių ant nukentėjusiojo kūno dalių neliko. Faktiškai nukentėjusysis buvo pastumtas į kairę, kaltinamojo automobilio judėjimo kryptimi. Mėgindamas atlaikyti pusiausvyrą, jis užmynė ant kairės kojos. Tuo metu lūžo šios kojos V padikaulis, ir nukentėjusysis pargriuvo ant asfalto. Griuvimo metu nukentėjusysis parklupo ant kairiojo kelio ir nusibrozdino jo paviršių. Instinktyviai apsisaugodamas rankomis, ištiestomis į priekį, A. S. susižalojo keturis dešinės plaštakos pirštus.

KET 37 p. reikalauja, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtintų greitį arba sustotų prieš kelio ženklą „Pėsčiųių perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusį pėstįjį. Pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus S. K. iš tikrųjų praleido vieną per pėsčiųjų perėją judėjusį pėstįjį, tačiau iš karto po to jis pradėjo važiuoti, nepastebėjęs jam iš kairės į dešinę per perėją ėjusį A. S., kuris dėl tokio kaltinamojo neatidumo (apklausos metu S. K. prisipažino, kad, pradėjęs važiuoti, į kairę, t.y. į tą pusę, iš kurios artėjo nukentėjusysis, jis nežiūrėjo) buvo partrenktas ir sužalotas. Taigi kaltinamasis nepraleido pėsčiojo ir tuo pažeidė KET 37 p. reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tokias veiksmais kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 1 d. buvo inkriminuotas ir KET 9 p. reikalavimų pažeidimas. Ši KET norma numato eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, prievolę imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nuoroda į šią pareigą yra bendro pobūdžio norma, tuo tarpu KET 37 p. jos atžvilgiu yra speciali norma. Esant bendros ir specialios normų konkurencijai taikytina speciali norma. Atsižvelgdamas į šią normų konkurencijos išsprendimo nuostatą, teismas pašalina iš kaltinimo teiginį apie tai, kad S. K. minėtoje situacijoje pažeidė ir KET 9 p. reikalavimus.

Skirdamas kaltinajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Jis neteistas (t. 1, b.l. 51), duomenų apie tai, kad jis turėtų galiojančių administracinių nuobaudų už administracinių teisės pažeidimų padarymą, nėra (t. 1, b.l. 52-53). Kaltinamojo padarytas baigtas nusikaltimas yra neatsargus. Po eismo įvykio kaltinamasis suteikė A. S. pirminę medicinos pagalbą, tačiau iš įvykio vietos savavališkai pasišalino (tokio veiksmo motyvai šiuo atveju reikšmės neturi). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina baudos bausmė, lygi 15 minimalių gyvenimo lygių dydžiui.

A. S. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas priteisti jam 834,11 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Prokuroras šį civilinį ieškinį palaikė ir paprašė jį tenkinti.

Kaltinamasis šio civilinio ieškinio nepripažino, teigdamas, kad KET reikalavimų jis nepažeidė.

Civilinės atsakovės UADB „Industrijos garantas“ atstovė pripažino, kad kaltinamasis šioje byloje tiriamo eismo įvykio metu buvo apdraudęs civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu, ir pažymėjo, kad dokumentais patvirtintos tik 7,37 Lt dydžio nukentėjusiojo patirtos būtinos išlaidos gydymui. Įrodymų, kad A. S. gydymui išleido daugiau, pastarasis nepateikė. Draudimo bendrovė pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis tesudaro 1140 Lt. Dėl to nustačius S.kazlausko kaltę iš civilinės atsakovės galėtų būti priteistos tik šios sumos.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.248 str. nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra:

reali patirta žala, neteisėti asmens veiksmai, šio asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad S. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Tuo pačiu metu pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. UADB „Industrijos garantas“ privalo materialiai atsakyti už kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo sukeltas draudiminis įvykis, padarytą žalą. Taigi UADB „Industrijos garantas“ šiuo atvejų materialiai atsako už kaltinamojo veiksmais vairuojant transporto priemonę padarytą žalą draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos ribose. Draudiko atsakomybę už neturtinės žalos padarymą 2007-05-17 LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 11 str. 1 d. 2 p. apriboja 2500 eurų arba 8632 Lt (pagal oficialų santykį 3,4528 Lt už 1 eurą).

Išspręsdamas pareikštą ieškinį, teismas iš pradžių nagrinėja nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtin­tais ne­tur­ti­nės žalos pi­ni­gi­nio įver­ti­ni­mo kri­te­ri­jais. Pagal šią normą teismas, nu­sta­ty­da­mas netur­ti­nės ža­los dy­dį, turi at­si­žvelg­ti į:

1) jos pa­sek­mes,2) ža­lą pa­da­riu­sio as­mens kal­tę,3) jo tur­ti­nę pa­dė­tį,4) pa­da­ry­tos tur­ti­nės ža­los dy­dį,5) ki­tas tu­rin­čias reikš­mės by­lai ap­lin­ky­bes,

6) są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir protingu­mo kri­te­ri­jus.

Nukentėjusysis yra garbaus amžiaus, ir eismo įvykio metu jis patyrė išgąstį ir aštrų fizinį skausmą, sukėlusius jam dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. A. S. gydymas viršijo 10 dienų. Gydymo metu jo sužalota koja buvo imobilizuota. Tai natūraliai apribojo jo galimybes judėti, įprastai bendrauti su aplinkiniais, sukėlė suprantamus nepatogumus. Nukentėjusiajam padaryta ir jo deklaruota turtinė žala yra sąlyginai nedidelė. Kaltinamais nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas į šį kriterijų neatsižvelgia, tuo labiau, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Taigi teismas laiko, kad A. S. reikalavimas atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos yra pagrįstas, neperžengiantis są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir protingu­mo kri­teri­jų. Jis tenkintinas. Neturtinės žalos atlyginimas, neviršijantis 2007-05-17 LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 11 str. 1 d. 2 p. nustatytos ribos, priteistinas šiuo atvejų iš UADB „Industrijos garantas“.

Įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, liečiančius pareikštą reikalavimą atlyginti jam padarytą turtinę žalą, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. A. S. nurodė, kad jis 7 kartus visuomeniniu transportu vyko pas gydytoją ir pateikė 27 vienkartinius bilietus visuomeniniam transportui, bendrai kainuojančius 28 Lt (t. 2, b.l. 56). Bylos nagrinėjimo teisme metu jis prisipažino, kad dalis pateiktų bilietų buvo panaudota ne jo, o kitų asmenų. Jis gi, siekdamas pagrįsti pareikštą reikalavimą dėl transporto išlaidų atlyginimo, šiuos bilietus pridėjo prie savo ieškininio pareiškimo. Kiek tokiu svetimų bilietų jis panaudojo, pasakyti negalįs. Iš tikrųjų, 9 bilietai serijų VL-25 ir VL-26 (t. 2, b.l. 56) buvo išleisti į apyvartą jau pasibaigus nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpiui (t. 2, b.l. 107). Nukentėjusysis nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo apsilankymų pas gydytoją šalinant gautų traumų pasekmes kiekį, todėl šios reikalavimų dalies neįrodė, ir pareikštas civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo išlaidos vaistams (7,37 Lt) patvirtinamos vaistinės kasos kvitu ir gydytojo receptu (t. 2, b.l. 56), ir civilinės atsakovės atstovė šią reikalavimų dalį pripažino, teismas tenkina A. S. reikalavimą priteisti jam 7,37 Lt dydžio išlaidų medikamentams atlyginimą.

Nukentėjusiojo nurodomos išlaidos nedarbingumo pažymėjimo nuorašams, rentgenogramoms gaminti nebuvo būtinos: A. S. paaiškino, kad tiek rentgenogramos, tiek nedarbingumo pažymėjimų nuorašai buvo reikalingi jam asmeniškai, o ne darbdaviui pristatyti ar į gydymo įstaigos medicinos kortelę įsegti (šiems tikslams nurodyti objektai pateikiami nemokamai). Atsižvelgiant į tai pareikštas civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusiojo dėl traumos, patirtos eismo įvykio metu, negautos pajamos sudaro 778,74 Lt. Ši suma jam neišmokėta (t. 2, b.l. 37). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nuostatas asmeniui, patyrusiam žalą, atlyginamos tiek turėtos išlaidos, tiek negautos pajamos. Analogiška taisyklė nurodyta ir Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., kurioje kalbama apie patirtų nuostolių atlyginimą. Šio straipsnio 2 d. prie tokių nuostolių priskiria negautas pajamas. Taigi toks nukentėjusiojo reikalavimas, pagrįstas minėtais VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, yra teisėtas ir tenkintinas priteisiant nukentėjusiajam 778,74 Lt negautų pajamų iš UADB „Industrijos garantas“.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta. Nemato tokio būtinumo ir teismas, laikydamas, kad pagrindo įžvelgti galimą kaltinamojo nuosprendžio vykdymo sutrikdymą nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas

nusprendė

S. K. pripažinti kaltu padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam penkiolikos minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų, dydžio baudos bausmę.

A. S. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti šiam asmeniui iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ du tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti ir septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 11 ct turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje A. S. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ