Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 2 d. Šilutės pl. 52, Klaipėdoje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK 2019 m. rugsėjo 3 d. pažymoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. J. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo A. J., kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl eismo įvykio ir padarytos žalos 2019 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 1006,43 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis numato, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Įvykio kaltininkas A. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, todėl ieškovė kompensavusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atlygino ieškovei žalą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 1006,43 Eur žalos atlyginimo.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti ieškovei 40,95 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę momento iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J. 1006,43 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus 43 centus) žalos atlyginimo, 40,95 Eur (keturiasdešimt eurų 95 centus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1047,38 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt septynių eurų 38 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.