- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- 1-75-547/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-2-00035-11-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Civilinis ieškovas
- S. P.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Stasė Jovaišienė
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjai advokatei Stasei Jovaišienei, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. P. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, UAB „T.“ savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,-
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. pareikštas kaltinimas tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. 2011 m. liepos 7 d. apie 20.30 val. kieme prie fermų Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, asmeninio konflikto metu, tyčia, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. P., šiam nukritus ir bandant keltis sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas galvos sumušimą, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos sumušimą, veido dešinės pusės sumušimą, 11, 21, 22 dantų išmušimą, bei sukeldamas S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl trijų nuolatinių dantų netekimo nukentėjusysis neteko nedidelės dalies, t.y. 10 procentų bendrojo darbingumo.
Kaltinamasis A. N. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jis parodė, kad 2011 m. liepos 7 d. buvo konfliktas tarp jo ir S. P.. Dar iki tos dienos S. P., sutikęs jį, elgdavosi įžūliai ir neprognozuojamai, keikdavo jį. Liepos 7 d. vakare jis stovėjo prie savo privačios valdos (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ir kalbėjosi su pažįstamais S. K. ir R. J., kurie buvo atvažiavę traktoriumi. Privažiavo S. P.. Matė, kad jis buvo neblaivus. S. P. pradėjo keiktis, keikė jį, J., K.. R. J., S. K. įlipo į traktorių, pavažiavo apie 70-80 metrų ir ten sėdėjo, galėjo matyti, kas vyko. Jis apsisuko ir nuėjo link namų. S. P. sekė iš paskos, keikėsi. Kaltinamasis paaiškino, kad jis pasisuko į S. P. norėdamas apraminti, sakydamas, kad eitų namo, pabaigtų nesąmones. Tada S. P. pradėjo mosikuoti rankomis, suprato, kad norėdamas suduoti. S. P. - aukštas, stambus vyras, todėl jo išsigando ir S. P. tiesiog stumtelėjo. S. P. nukrito ant žolės, bet mano, kad nukrito dėl neblaivumo. Jis net buvo prispaudęs S. P. rankomis, norėdamas, kad šis aprimtų, o kai paleido, tai šis atsistojo ir vėl mosikuodamas rankomis jį puolė, rankomis sudavė jam smūgius į ranką, į veidą nepataikė. Kadangi S. P. ir toliau jį puolė, nesiliovė mosikavęs rankomis ir keikęs jį, tai gindamasis nuo S. P. ranka sudavė jam į veidą. S. P. nukrito ant kelio, kuris eina nuo pagrindinio kelio link jo namo kiemo. Ant kelio buvo žvyro, akmenų. Po to jis nuėjo į savo kiemą, S. P. atsistojo, priėjo prie jo kiemo tvoros, pasirėmė ir toliau rėkavo, keikėsi. Tada jis matė, kad S. P. barzda kruvina. Kaltinamasis nurodė, kad S. P. po įvykio labai ilgai buvo prie savo automobilio ir nuolat signalino. Vėliau jis matė, kad P. buvo nuėjęs pas kaimyną A. K., matė prie S. P. ir jo automobilio policijos pareigūnus. Vėliau buvo atvykęs „greitosios med. pagalbos“ automobilis, S. P. išsivežė. Jis gynėsi nuo S. P., todėl ir sudavė.Kaltinamasis paaiškino, kad S .P. buvo neblaivus, agresyvus, užsimodavo rankomis, koliojo, grasino, tad jis pasipriešino jam, gynėsi pats , nors pats yra neįgalus, nes jam buvo atlikta širdies operacija. Jis patvirtino, kad ligonių kasų ieškinį atlygino. Nukentėjusiojo ieškinio neatlygino, nes nemano esąs kaltas.
Nukentėjusysis S. P. parodė, kad A. N. jam seniai pažįstamas, anksčiau buvo draugai. 2011 m. liepos pradžioje skambino N. ir priekaištavo. Žinojo, kad A. N. buvo atvažiavęs pas jo pažįstamą E. su kažkokiais dokumentais dėl žemės. Telefonu A. N. pradėjo jį keikti, pavadino debilu, dėl ko įsižeidė. Po kelių dienų, liepos 7 d., vakare jis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) kaimu, pamatė prie A. N. fermų stovintį traktorių „Belorus“, už kurio vairo sėdėjo R. J., o šalia - S. K.. Jis pats norėjo pakalbėti su R.. Matė, kad prie fermų vaikšto pats A. N., todėl sustojo, išlipo, ėjo link traktoriaus. Girdėjo, kaip A. N. pradėjo jo adresu šūkauti, vadino jį debilu. Jis pasakė, kad už savo žodžius reikia atsakyti. Buvo supykęs, todėl A. N. pasakė ir negražių žodžių ir ėjo nuo traktoriaus link N. namo tvoros. Tada A. N. atsidarė vartelius, išbėgo į kelią, priėjęs prie jo vieną kartą kumščiu trenkė jam į burną. Po smūgio jis nukrito. Kai bandė keltis, tai A. N. dar kartą kumščiu kirto jam į veidą. Jis vėl nukrito, buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusysis nurodė, kad to konflikto metu jis buvo ir ištiesęs rankas, ir iškėlęs, t. y. jomis mosikavo, nes norėjo apsiginti. Jis parodė, kad konflikto metu galėjo ir pastumti A. N.. Jis paaiškino, kad vyko konfliktas, buvo susinervinęs, tad keiksmažodžius galėjo pasakyti. Kai atsigavo, prie jo žmonių nebuvo. Nukentėjusysis pripažino, kad jis po konflikto ilgokai stovėjo prie N. sodybos ant kelio ir signalino. Tada nuėjo pas netoliese gyvenantį A. K., paprašė pagalbos. „Greitosios pagalbos“ automobilis jį nuvežė į Varėnos ligoninę, gydytojai siūlė gultis į ligoninę, bet jis atsisakė, nes gyvena Vilniuje, todėl gydėsi Vilniuje. 2011-07-08 d. kreipėsi į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, po to į Žalgirio ligoninę, gydėsi stacionare. Įvykio metu jis buvo blaivus, bet kol sulaukė „greitosios pagalbos“, tai išgėrė truputį alkoholio, norėdamas apsiraminti. Po A. N. smūgių neteko trijų dantų, A. N. sulaužė dantų plokštelę, jam buvo sumušta galva, sutrenktos smegenys. Po sumušimo pašlijo sveikata, pablogėjo atmintis. Jis buvo nuvykęs pas teismo med. ekspertus Alytuje, tuo metu dar gydėsi. Nukentėjusysis S. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jam 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytojas S. K. parodė, kad 2011 m. vasarą, vakare, jau po 20 val., jis traktoriumi atvežė R. J. ir A. N. prie pastarojo namų. A. N. išlipo ir nuėjo. Prie traktoriaus automobiliu privažiavo S. P.. Matė, kaip S. P. išlipęs kažką rėkaudamas nuėjo link A. N.. Jis pats buvo traktoriaus kabinoje, todėl negirdėjo ką rėkavo P., ką atsakė N.. Matė, kad S. P. susierzinęs, priėjęs prie A. N. pradėjo mosikuoti rankomis. Suprato, kad S. P. nori suduoti A. N., kuris traukėsi atbulas. Matė, kaip A. N. kirto ranka S. P. į veidą. S. P. nukrito, pasikėlė ir vėl mosikuodamas rankomis, kalbėdamas artinosi prie A. N.. Tada A. N. S. P. stumtelėjo, šis nukrito, vėl pasikėlė. Tada vėl mosikavo A. N. apie nosį, kažką kalbėjo. A, N. dar kartą kirto S. P. į veidą, pastarasis nukrito. Viskas vyko prie N. namų vartų. Prieš kiekvieną A. N. smūgį, S. P. mosikavo rankomis prieš jį. Liudytojas nurodė, kad jeigu A. N. nebūtų atsikirtęs, tai būtų pats gavęs. Jis paaiškino, kad suprato, jog S. P. yra neblaivus, tai matėsi iš jo sakomų žodžių, elgesio, jis buvo nusiteikęs agresyviai. Liudytojas S. K. paaiškino, kad S. P. nepavyko suduoti smūgių tik todėl, kad A. N. gynėsi. A. N. nuėjo pro vartus į namus. Viskas vyko apie 5 min. S. P. pasikėlė, nuėjo link A. N. kiemo vartų. Tada jis su R. J. išvažiavo traktoriumi. Jis nematė, ar S. P. veidas buvo kruvinas. Mano, kad S. P. pats išprovokavo A. N., nes pats kibo.
Liudytojas R. J. parodė, kad 2011 m. vasarą, datos neprisimena, S. K. jį traktoriumi nuvežė pas N. A.. Matė A. N. vaikščiojant namų kieme, kai automobiliu privažiavo S. P. ir, išlipęs iš automobilio, kažką šaukdamas ėjo link A. N.. S. P. priėjęs prie pat A. N. pradėjo mojuoti rankomis norėdamas suduoti. A. N. lyg ir gynėsi nuo S. P., kirto ranka šiam į veidą. Po smūgio S. P. nukrito, bet pasikėlęs vėl artinosi prie A. N., kuris stumtelėjo S. P., šis vėl nukrito. Kai pasikėlė, vėl mojavo, skeryčiojo rankomis, kažką kalbėdamas ėjo prie A. N.. A. N. dar kartą kirto S. P. į veidą, šis nukrito, tada A. N. nuėjo link savo namų. Viskas vyko netoli A. N. namų tvoros, bet gatvėje (kitapus namų kiemo tvoros). Negirdėjo, ką kalbėjo S. P. su A. N., nes buvo traktoriuje su įjungtu varikliu. Visas konfliktas vyko trumpai. Pirmasis konfliktuoti pradėjo S. P., santykių aiškinimasis kilo iš S. P.. Nežino, ar S. P. ir A. N. buvo blaivūs. Vėliau iš žmonių girdėjo, kad S. P. dar ilgai stovėjo ir signalino prie N. tvoros.
Liudytojas A. K. parodė, kad jo sodyba yra maždaug už 80 -100 metrų nuo A. N. fermų, kurį vadina „A.“. Vieną vakarą per langą matė, kad prie A. N. fermos stovėjo traktorius „Belorus“, o netoliese susistumdė du žmonės. Iš toli jis neatpažino tų vyriškių. Daugiau į tą pusę nežiūrėjo. Gal po pusvalandžio link jo namų atėjo S. P., kurio drabužiai ir veidas buvo kruvini. S. P. sunkiai kalbėjo, jis suprato, kad S. P. sumušta burna. S. P. paprašė iškviesti „greitąją pagalbą“. S. P. sakė, kad sumušė A. N., kodėl sumušė - nesakė. Liudytojas patvirtino, kad laukdamas greitosios pagalbos, S. P. ilgokai spaudė automobilio garsinį signalą. Liudytojas paaiškino, kad jis surinko numerį , o greitąją pagalbą išsikvietė pats S. P..
Liudytojas T. N. parodė, kad 2011-07-07 buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena jo tėvas A. N.. Kieme tvarkė traktorių, kai išgirdo rėkiant. Matė, kad iš matymo žinomas P. mosikuojasi rankomis ir artinasi prie jo tėvo. Suprato, kad nori tėvui suduoti. Tėvas traukėsi atatupstas. Viskas vyko už kiemo tvoros. Matė, kad vienu momentu P. nukrito, pasikėlė, vėl ėjo mosikuodamasis, šūkavo. Liudytojas paaiškino ,kad S. P. mojavo rankomis, užsimodamas iš šono. Nežino ar P. sudavė smūgius jo tėvui, negali pasakyti ir to, ar tėvas sudavė P.. Jie buvo priartėję vienas prie kito. P. buvo nukritęs ir antrą kartą. Tėvas tada įėjo į kiemą. P. dar kiek pastovėjo pasirėmęs ant kiemo tvoros ir burnojo, keikėsi. Jis pats tėvo neklausinėjo, kas įvyko, o tėvas nieko nepasakojo. Suprato, kad P. buvo neblaivus, nes šlaistėsi, įkyriai kibo. Kai P. pirmą kartą nukrito, tai tėvas jį truputėlį palaikė prispaudęs dėl to, kad šis nusiramintų.
Nukentėjusysis S. P. 2011-12-12 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kokioje vietoje Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime vyko konfliktas su A. N. (b. l. 16-19).
Akistatos tarp nukentėjusiojo S. P. ir įtariamojo A. N. protokole užfiksuota, kad kiekvienas iš apklaustųjų liko prie savo duotų parodymų (b. l. 106-108).
2011-12-10 d. specialisto išvada Nr. G 109-506/11 (06), kurioje nurodyta, kad S. P. padaryta galvos sumušimas, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; nukentėjusysis ligoninėje gydėsi dėl susirgimo - cukrinio diabeto, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, gydymasis VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale domėn nebuvo imtas (b. l. 22-24).
2012-12-20 d. specialisto išvada Nr. pG 95/506/11/12 (06), kurioje nurodyta, kad S. P. galvos sumušimas, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos sumušimas, veido dešinės pusės sumušimas, 11, 21, 22 dantų išmušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi S. P. dėl trijų nuolatinių dantų netekimo neteko nedidelę dalį, t.y. 10 procentų, bendrojo darbingumo; visi kiti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 95-97).
Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras pranešė, kad 2011-07-07 į iškvietimą vyko bendrosios praktikos slaugytoja V. B. ir vairuotojas R. U.. Iš pateiktos kortelės matyti, kad greitoji med. pagalba atvyko 2011-07-07 po 23.00 val. užfiksuota, kad S. P. buvo neblaivus (b. l. 147-148).
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010, Nr. 2K-7-313/2012). Esant kėsinimuisi į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, asmens gynyba nuo tokio kėsinimosi gali peraugti ir į jo bei besikėsinančio asmens muštynes. Konkrečios bylos kontekste matyti, kad kaltinamasis A. N. gynėsi nuo S. P.. S. P. ėjo link jo, energingai mosikuodamas rankomis, garsiai triukšmaudamas, sakydamas necenzūrinius žodžius. Tuo metu kaltinamasis A. N. buvo prie savo namų ribos. Tokius S. P. veiksmus A. N. pagrįstai įvertino kaip pavojingus jam ir kaip nurodė liudytojas S. K., jeigu A. N. nebūtų gynęsis, tai būtų pats gavęs. Nukentėjusysis S. P. ėjo link N., kai šis liepė jam eiti iš čia, važiuoti į namus, tai sukėlė S. P. pyktį. Jis toliau mosikavo rankomis, koliojosi ir ėjo artyn prie A. N., tuomet per pirmąjį priartėjimą A. N. atsistūmė S. P., kadangi S. P. ir toliau agresyviai nusiteikęs ėjo link A. N., todėl A. N. sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo ko S. P. nukrito. A. N. nurodė, kad nukritusį S. P. jie dar kiek prispaudė prie žemės, siekdamas, kad šis apsiramintų. Tačiau tik pasikėlęs, jis vėl užsimojo ir koliojosi, todėl A. N. gynėsi nuo jo kėsinimosi suduoti smūgius ir jam pavyko suduoti ir antrą smūgį, nuo ko S. P. ir vėl parkrito. Vėliau matė, kad S. P. iš burnos bėgo kraujas. Jis stovėjo prie tvoros, o vėliau nuėjo. Liudytojai S. K. ir R. J., kurie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, parodė, kad N. dengėsi nuo S. P. užsimojimo, kuris užsimodavo iš šono. Liudytojai nurodė, kad galbūt tokia situacija susiklostė ir dėl nukentėjusiojo būklės, mano, kad jis buvo išgėręs. Todėl teismas laiko, jog konkrečiu atveju muštynių faktas pats savaime nepaneigia būtinosios ginties situacijos buvimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, jog ištyrus byloje surinktus duomenis, jog nukentėjusysis S. P. atvykęs prie kaltinamojo A. N. sodybos, elgdamasis agresyviai, koliodamas, skeryčiodamasis rankomis, ėjo artyn A. N., todėl tokie S. P. veiksmai šioje situacijoje vertintini kaip pavojingas kėsinimasis, suponuojantis vietinio gyventojo teisę į būtinąją gintį.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį vertybė, kuri yra saugoma baudžiamojo įstatymo bei gali būti ginama, yra ir asmens neliečiamybė, asmens saugumas. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinta neatsižvelgiant į tai, ar galima buvo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Minėtoje konfliktinėje situacijoje S. P. agresyvūs veiksmai: ėjimas link N., keiksmažodžių sakymas, rankų agresyvūs gestai, kuriuos, kaip minėta, patvirtino liudytojų parodymai, laikytini pavojingu kėsinimusi, nes jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kilo grėsmė kiemo gyventojų saugumui. Po to, kai A. N. atsistūmė S. P., o šis ir toliau puolė A. N. ir buvo agresyvus jo atžvilgiu, tai, laikytina, kad šis kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus. Todėl, konstatuotina, kad A. N., atremdamas kėsinimąsi, veikė esant būtinosios ginties situacijai.
A. N. smurtą prieš nukentėjusįjį S. P. panaudojo nepasibaigus kėsinimuisi. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. N. smurtą prieš nukentėjusįjį S. P. panaudojo siekdamas nutraukti pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi prieš save.
A. N. buvo kaltinamas tuo, jog jis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sužalojimą. A. N. veika formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme (LR BK 138 str. 1 d.) numatyto nusikaltimo požymius, tačiau taip pat nustatyta, jog šiuos veiksmus A. N. atliko gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. būtinosios ginties sąlygomis.
Esant šioms aplinkybėms A. N. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl LR BK 138 str. 1d. numatytos veikos nutrauktina, nustačius, jog šią veiką jis padarė esant būtinosios ginties sąlygoms (LR BK 28 str.), o ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę.
Kardomoji priemonė panaikintina įsiteisėjus nutarčiai.
Kadangi byla nutrauktina, tai civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BK 28 str., LR BPK 3 str. 1d. 9p., 253 str. 4d. teismas
nutarė:
A. N. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant LR BK 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei būtinajai ginčiai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nutarčiai įsiteisėjus.
S. P. civilinį ieškinį atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per 7 d. nuo jos nuorašo gavimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.