- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-626-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-626-227/2012
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03577-2012-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 23 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4527-828/2012 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui M. S., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei įpareigoti M. S. gyventi skyrium nuo šeimos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S., P. S., mokamą mėnesinėmis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012 m. liepos 1 d.; įpareigojo atsakovą M. S. gyventi skyrium nuo ieškovės V. S. ir šalių nepilnamečių vaikų. Taip pat teismas savo iniciatyva nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su jų motina ir kad nepilnamečių vaikų turtą, taip pat turtą bei lėšas skirtas jų išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaikų motina ieškovė V. S..
Teismas nurodė, jog ieškovės teigimu, santuokos metu atsakovas tiek jos, tiek šalių mažamečių vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas ir 2012 m. vasario mėn., balandžio mėn., po ko šalys pradėjo gyventi atskirai, ji - šeimos būste, atsakovas - pas savo motiną. Ji bijo, kad smurtas gali būti naudojamas ir vėl. Taip pat atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios nebeteikia pastovaus ir pakankamo išlaikymo vaikams, todėl iš jo turi būti priteistas laikinas išlaikymas. Atsakovas neigia naudojęs smurtą ieškovės ar vaikų atžvilgiu, nurodo, kad be šeimos būsto kitos gyvenamosios vietos jis neturi, motina nebesutinka, kad jis gyventų pas ją, išlaikymą vaikams jis teikia pagal galimybes. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus byloje turi būti taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, apie atsakovo naudojamą smurtą skyriaus specialistei patvirtino tiek ieškovė, tiek šalių mažametis vaikas Greta. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys gyvena atskirai, kadangi tarp jų nuolat kyla konfliktai, aiškiai yra išreikštas šalių mažamečio vaiko Gretos noras gyventi kartu su motina ir broliuku, jaunesniojo vaiko Pauliaus amžius (2 m.), egzistuoja ieškovės objektyvi galimybė užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams, yra duomenų apie atsakovo galimai netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu, apie galimus šalių konfliktus vaikų akivaizdoje (ieškovės, mažametės Gretos paaiškinimai apie galimus atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, agresyvumą, smurto naudojimą, šalių konfliktus), nėra duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą. Laikė, kad yra pagrindas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo taikyti tiek ieškovės prašomas, tiek kitas, teismo vertinimu, būtinas šalių nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, savo iniciatyva, papildomai nesant ieškovės prašymo, dar pritaikė dvi laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatuodamas, kad byloje yra duomenys apie atsakovo galimai netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu, nėra duomenų apie ieškovės, netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, pagrinde rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais ir iš dalies vaiko teisių apsaugos tarnybos neobjektyvia ir neišsamiai paruošta išvada. Teigia, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes apie jos bei vaikų atžvilgiu naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą, tai, kad atsakovas nelanko savo mažamečių vaikų ir neteikia jiems išlaikymo. Pati ieškovė nesudaro sąlygų bendrauti su mažamečiais vaikais, siekdama, kad šalių butas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe, kad atsakovas mokėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 500 litų. Atsakovas, nebeapsikęsdamas ieškovės piktnaudžiavimo motinos teisėmis neleidžiant jam bendrauti su vaikais, kelis kartus žodžiu ir vieną kartą raštu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, tačiau be rezultatų. Atsakovas jau kuris laikas pastoviai perveda pinigus vaikų išlaikymui ieškovei į jos sąskaitą. V. S. galimai nusikalstamais veiksmais nori atsakovą paveikti, kad jis atsisakytų savo teisių į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą-butą, dėl ko jis pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2012-06-29 išvadoje nepasisakyta apie išlaikymo dydį, nors akivaizdu, kad lėšų poreikis 2 ir 8 metų nepilnamečiams vaikams ženkliai skiriasi. Mano, kad skyriaus išvada yra tendencinga ir neobjektyvi, joje nepagrįstai nurodoma, kad trijų kambarių butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nors tai yra ginčytinas faktas, nutylimos aplinkybės dėl to, kad atsakovas yra informavęs apie V. S. draudimą atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Mano, kad byloje nėra visiškai jokių leistinomis priemonėmis gautų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kuriais pirmos instancijos teismas galėjo remtis, pritaikydamas visas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis pažeidžiami sąžiningo atsakovo, nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, teisėti lūkesčiai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Atsiliepimas
Išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skyrius išvadoje pasisakė apie išlaikymo vaikams reikalingumą ir būtiną jo dydį, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su mama iš atsakovo vaikams turi būti priteistas išlaikymas, proporcingas nepilnamečių poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas. Išvadoje nepasiūlė teismui konkretaus materialinio išlaikymo dydžio nesant įrodymų apie vaikų poreikius, esamą M. S. materialinę padėtį. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, įvertino vaikams sudarytas buities ir gyvenimo sąlygas, bendravo su ieškove bei nepilnamete Greta, kuri specialistei pasakojo, kad tėtis geria ir būna piktas, kartą yra jai spyręs pilvą, norėjo išsivežti brolį. Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnametės Gretos išreikštą norą gyventi su mama, vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, siekiant, kad jiems būtų užtikrinta jų poreikius tinkanti, saugi gyvenamoji aplinka bei užtikrintas būtinų jų poreikių tenkinimas, pritarė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skyriaus išvadoje nurodyta informacija, kad butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagrįsta prie ieškinio pateiktu oficialiu VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Atsakovui kreipusis į skyrių dėl bendravimo su vaikais, specialistai bendravo su V. S., aiškinosi šeimos situaciją. M. S. 2012-05-04 telefonu buvo pranešta apie pokalbio su V. S. turinį, patarta jam dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos kreiptis į teismą. Mano, kad M. S. teiginiai, jog skyriaus pateikta išvada yra neobjektyvi, tendencinga ir neišsamiai paruošta, yra nepagrįsti.
Ieškovė V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu ir priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo naudojamą smurtą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis būtų įpareigotas gyventi skyriumi nuo šeimos. Šiuo atveju teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teisingai savo nuožiūra taikė laikinosios apsaugos priemonę - nustatė laikiną nepilnamečių vaikų Gretos ir Pauliaus gyvenamąją vietą su motina. Atsakovui nedraudžiama bendrauti ir matytis su vaikais, tačiau jis pats niekada neskyrė vaikams reikiamo dėmesio, niekada jais tinkamai nesirūpino ir nesidomėjo. Atsakovas yra agresyvus, neprognozuojamo elgesio ir gyventi kartu su juo yra nesaugu, lankydamas vaikus siekia ne bendravimo su jais, o siekia išprovokuoti konfliktines situacijas, priekaištauja dukrai, kad ji papasakojo aplinkybes apie jo naudojamą smurtą, nuteikinėja vaikus prieš ieškovę. Po teismo nutarties priėmimo atsakovas gera valia neteikia lėšų vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Civilinio proceso kodekso ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos teisinių santykių bylose, kuriose viešojo intereso egzistavimas preziumuojamas ir kuriose egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo rizikai suinteresuoti asmenys neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių statusą, jų patirtį ir procesinį elgesį, turi veikti savo iniciatyva ir gali savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, kad yra pagrindas taikyti ir tas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių nebuvo pareikštas prašymas. Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nuostatas, teismas gali įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sprendžiant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą nėra iš esmės sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiuos klausimus teismas išsprendžia, priimdamas byloje sprendimą, tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tai yra iki to momento, kada, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas galės priimti sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - apsaugoti sutuoktinių, taip pat nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 str. 1 d.). Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ieškovė V. S. nurodė, kad atsakovas kelia grėsmę ne tik jos, bet ir vaikų fizinei bei psichinei sveikatai, nes jos atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, yra smurtavęs ir prieš vaikus. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, teismas nepagrįstai konstatavo šią aplinkybę įvertindamas tik ieškovės ir vaiko teisių apsaugos skyriaus neišsamią ir neobjektyvią išvadą. Pripažintina, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo elgesio gali būti įrodyti arba paneigti bylos nagrinėjimo metu, todėl, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaikų bei sutuoktinės teises ir asmeninius neturtinius interesus, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, be to, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodomos ir apelianto skunde neginčijamos aplinkybės apie tai, kad skyriaus specialistams lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo bendraujama su ieškove bei nepilnamete Greta, kuri specialistei pasakojo, kad tėtis geria ir būna piktas, kartą yra jai spyręs pilvą, norėjo išsivežti brolį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė draudžia jam bendrauti su vaikais, neteisėtais veiksmais siekia, jog atsakovas atsisakytų teisių į santuokos metu įgytą turtą, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos esant duomenų dėl galimai jo keliamos grėsmės ieškovės ir vaikų saugumui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog egzistuoja būtinybė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos esant duomenų apie galimus šalių konfliktus vaikų akivaizdoje, galimai netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad laikinas šalių gyvenimas atskirai gali turėti įtakos ir taikiai sprendžiant kilusias šeimos problemas ar net šalių susitaikymui.
CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši įstatymo leidėjo įtvirtinta norma privalomai taikytina visais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su vienu iš tėvų daro jam neigiamą poveikį, ar kai vienas iš tėvų nesilaiko tėvo pareigos (CK 3.30 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas užtikrinti nepilnamečių vaikų teises taikant laikinąją apsaugos priemonę nustatant laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad aiškiai yra išreikštas šalių mažamečio vaiko Gretos noras gyventi kartu su motina ir broliuku, jaunesniojo vaiko Pauliaus amžius (2 m.), egzistuoja ieškovės objektyvi galimybė užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams, yra duomenų apie atsakovo galimai netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu, apie galimus šalių konfliktus vaikų akivaizdoje, nėra duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą. Kadangi pagal bylos duomenis vaikų tėvai gyvena skyrium, vaikai faktiškai gyvena su motina gyvenamojoje vietoje, kurioje gyveno ir iki tarp tėvų kilusio ginčo, vaikams sudaromos sąlygos normaliai augti ir vystytis, nepateikti įrodymai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais ar pažeidžia jų interesus, vaikų ir atsakovo ryšys, vaikų nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (motina).
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno sutuoktinio, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., 13 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių poreikius patenkinti. Laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau tiek priteisiant išlaikymą, tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, jų galimybę teikti išlaikymą. Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas pakankama kiekvieno vaiko išlaikymui suma laikė 300 Lt per mėnesį. Apeliantas skunde nurodė, kad jis vaikams išlaikymą teikė, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2012-07-04, metu atsakovas nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas yra 2200 Lt (b.l. 8). Ieškovė byloje įrodinėja, kad kiekvieno vaiko išlaikymui būtina skirti po 1000 Lt kas mėnesį. Byloje duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, būtinų išlaidų, dėl kurių negalėtų teikti vaikų išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, nėra. Atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją, su atskiruoju skundu nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, t. y. įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir kad proporcingai ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai ieškovė gali teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį, nenurodė vaikų poreikių. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė į būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, ir pagrįstai įpareigojo atsakovą nepilnamečiams vaikams teikti laikiną išlaikymą po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (motina), įpareigojus atsakovą nepilnamečiams vaikams teikti laikiną išlaikymą pagrįstai nustatyta, kad nepilnamečių vaikų turtą, taip pat turtą bei lėšas skirtas jų išlaikymui, uzufrukto teise turi tvarkyti vaikų motina ieškovė V. S. (CK 3.190 str.).
Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.