Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., 2016-10-14 apie 09.52 val., Vilniuje, Turgaus gatvėje, vairavo automobilį „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.70 promilės), kai yra baustas pagal LR ATPK 129 str., neturėdamas teisės vairuoti, prieš pradėdamas važiuoti buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta M. B. nedalyvaujant, kadangi jis, būdamas pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į jos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, todėl darytina išvada, kad M. B. vengia atvykti į teismą (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Vilniaus AVPK 4 PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. S. tarnybiniu pranešimu informavo teismą, kad M. B. atvesdinti į teismą nėra galimybės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nėra žinoma.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Turgaus gatvėje, Vilniuje. Nuvykus į nurodytą adresą įvykio vietoje stovėjo automobilis „Honda“, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – M. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Buvo įformintas įvykis, automobilis „Honda“ buvo uždarytas į saugojimo aikštelę.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad tarnybos metu buvo nuvykęs į Turgaus g, Vilniuje, kur neblaivus vairuotojas M. B. sukėlė eismo įvykį bei apgadino svetimą stovintį automobilį „Toyota“. Nuvykus į nurodytą adresą policijos pareigūnus pasitiko apgadinto taksi automobilio vairuotojas, pats M. B. sėdėjo savo automobilyje vairuotojo vietoje užmigęs. Pažadinus M. B. pripažino, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonė bei sukėlė įvykį. Alkotesterio pagalba M. B. buvo konstatuotas sunkus girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti M. B. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Liudytojai D. K., V. V. bei suinteresuotas asmuo D. E. patvirtino, kad 2016-10-14 eismo

įvykį Turgaus g. Vilniuje, sukėlė automobilio „Honda“ vairuotojas M. B.. Suinteresuotas asmuo D. E. matė, kaip M. B. vairuojamas automobilis savo prekinė dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio „Toyota“ priekį bei jį apgadino. Pažymėtina, kad po sukelto įvykio M. B. buvo rastas savo automobilio vairuotojo vietoje, paprašytas pasiaiškinti, pastarasis pripažino savo kaltę dėl įvykio. Liudytojai nurodė, kad bendraujant su M. B. nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, jam buvo konstatuotas sunkus girtumas (2.70 promilės). Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su M. B. nenustatyta.

Tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 34), automobilio „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. N.. Teismas ėmėsi priemonių dėl šio suinteresuoto asmens kvietimo į teismo posėdį, tačiau A. N. buvimo vietos nustatyti nepavyko. 2017-01-04 Vilniaus AVPK 4 PK Viešosios policijos skyriaus vyr. tyrėjas T. B. tarnybiniu pranešimu pranešė, jog savo gyvenamojoje vietoje A. N. nebegyvena, jį atvesdinti nėra galimybės (b.l. 37, 44).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus T. T. praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad automobilis „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. N., negali būti pripažinta išskirtine, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilį „Honda Accord“ M. B. vairavo būdamas neblaivus, jam konstatuotas 2,70 promilės girtumas, 2016-10-14 T. M. tarnybiniame pranešime (b.l. 5), nurodyta, kad bendraujant su vairuotoju M. B. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti.. Teismo vertinimu, šio automobilio vairavimas nebuvo atsitiktinis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Įvertinęs šią teisės normą bei nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad A. N., nebuvo pakankamai rūpestingas savo automobilio savininkas ir neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, taip pat nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto jo panaudojimo.

Pažymėtina tai, kad Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl šiuo atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, anksčiau nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK), skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi nuo 2017-01-01 asmenims, kurie vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra nustatyta nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2.70 promilės girtumas, taip pat į tai, kad šią veiką jis padarė iki 2017-01-01, jam taikytina administracinė atsakomybė, tai yra jam skirtina ATPK nustatyta nuobauda ATPK nustatyta tvarka.

M. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 1149 iki 1594 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

M. B. veiksmai atitinka LR ATPK 130² str., 127 str. 3 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

M. B. kaltė, įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 127 str. 3 d., įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-74743422-16, policijos pareigūnų T. M. ir D. K. tarnybiniais pranešimais, 2016-10-14 eismo įvykio schemos duomenimis, alkotesterio Drager Alcotest 6810 kvito duomenimis, kuriame nurodytas pažeidėjo 2,70 promilių girtumas, patikrinimo Nr. 436, liudytojų D. K., V. V. bei suinteresuoto asmens D. E. parodymais, kitą rašytinę bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 2-4), 2014-05-28 d. M. B. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3 d. buvo nubaustas specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemonės 4 metų laikotarpiui. M. B. tinkamos išvados nepadarė ir šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs ir toliau pažeidinėti galiojančių norminių aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendžia, kad tokių aplinkybių dėl nuobaudos sušvelninimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtiną nuobaudą, numatyta LR ATPK 130² str., 127 str. 3 d., sankcijos ribose su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 13 str., 30 str., 130² str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir paskirti 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) eurų baudą su automobilio „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų baudą su automobilio „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti M. B. galutinę nuobaudą - 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų baudą su automobilio „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16062441866. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.