Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-377-654/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
1S-377-654/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18821-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
M. Z.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-377-654/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18821-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Z. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. Z. kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. gegužės 6 d., apie 20:55 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 2, prekybos centre IKI, prie laiptų, esančių pirmame aukšte, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau nei 21 kartą rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau 7 smūgių į galvą, 14 smūgių į rankas, kojas, kitas kūno vietas, nukentėjusiajam J. D., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dvi muštines žaizdas kairiajame viršutiniame voke ir vieną muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, daugybines kraujosruvas ir muštines žaizdeles lūpose, poodinę kraujosruvą dešiniame žande su dešinio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinį kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas dešinėje užausio srityje, bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius - užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyšimą, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, kas pasireiškė kraujo išsiliejimu per dešinę ausies landą iš kaukolės pamato lūžio srities, saikingą vidaus organų mažakraujystę, kraujo aspiraciją į plaučius, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, taškinėmis kraujosruvomis širdies ir plaučių paviršiuose, skystu krauju širdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimų, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, t. y. tokiu būdu tyčia nužudė J. D.. Šiais veiksmais M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

2. M. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi M. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kardomoji priemonė buvo tęsiama ir paskutinį kartą skundžiama 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pratęsta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Apygardos teismas nustatė, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra pasikeitę ar išnykę. Teismas nurodė, kad M. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas atsižvelgė į kaltinimo sunkumą, gresiančios bausmės dydį ir aplinkybę, jog kaltinamasis praeityje ne kartą teistas ir jau yra vengęs dalyvavimo baudžiamajame procese. Teismas darė išvadą, kad būdamas laisvėje M. Z. gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus galimybės pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3. Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas E. Dereškevičius skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį.

3.1. Skunde advokatas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis apie būtinybę pratęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Teismas nutartį dėl suėmimo pratęsimo grindė tik prielaidomis, kurios yra žinomos jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. 2020 m. lapkričio 23 d. svarstant kaltinamajam M. Z. suėmimo tęsimo klausimą apygardos teisme, prokuroro argumentacija buvo ypatingai teorinio pobūdžio, nes prokuroras rėmėsi 2019 m. gegužę nustatytais duomenimis ir konkrečių naujų duomenų analizės, kuri reikalinga siekiant įvertinti ar baudžiamojo proceso metu ne per ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, nepateikė. Nei teismas, nei prokuroras neanalizavo, ar paskyrus nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiam asmeniui namų areštą arba intensyvią priežiūrą, t. y. maksimaliai apribojant asmens laisvą judėjimą, šis sugebėtų pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ir pabėgti (pasislėpti) nuo teismo. Teismas be jokių naujų motyvų, kurie pagrįstų suėmimo pratęsimo būtinybę, iš esmės perrašė ankstesnės nutarties argumentus. Teismas, pratęsdamas suėmimą, turėjo patikrinti ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikaltimą. Teismas taip pat privalėjo įvertinti ar suėmimo pratęsimo pagrindai yra pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis ir nėra vien prielaidos.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas, svarstydamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530/2020), nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių precedentų. Gynėjo vertinimu, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl M. Z. yra pagrindas paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Priešingu atveju būtų pažeistas asmens lygybės principas.

3.3. Pratęsiant suėmimą teismas vadovavosi tuo, kad M. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, o turi būti atsižvelgta ir į daugelį kitų veiksnių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, kurioje kartu su sugyventinę augina du jos vaikus.

2. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. Z. gynėjo skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su apygardos teismo sprendimu, suėmimas M. Z. pratęstas pagrįstai.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką. Aukštesniajam teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų (D. D., K. D.) liudytojų (I. D., V. J., T. A., V. P., M. Z., V. Ž., G. G., G. G., N. B., I. M.,) parodymuose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose dėl mobilaus ryšio abonentų išklotinių, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo motyvas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.

8. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pratęsdamas suėmimą teismas rėmėsi vien prielaidomis ir neaktualiais 2019 m. duomenimis bei perrašė ankstesnės nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, motyvus. Pratęsdamas suėmimą teismas rėmėsi ne prielaidomis, o baudžiamoje byloje esančiais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, kad M. Z. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šių duomenų teismas neperrašinėjo, o įvertino ir pateikė suėmimo pratęsimo pagrįstumo argumentus. Tai, kad didžioji dauguma bylai aktualių duomenų buvo surinkta po įvykio, t. y. 2019 metais, nėra pagrindas neigti jų svarbą ir jais nesivadovauti. Kitaip ir negali būti, nes tiriamas nusikaltimas buvo momentinis, galimai padarytas per trumpą laiko tarpą, konkrečioje vietoje suduodant smūgius mirusiajam, todėl šį nusikaltimą tyrę pareigūnai didžiąją daugumą duomenų surinko per neilgą laiko tarpą po nusikaltimo padarymo. Vėliau vyko surinktų duomenų analizė ir specialieji tyrimai. Įstatymas nenumato, kad kiekvieną kartą prašydamas pratęsti suėmimo terminą prokuroras pateiktų vis naujus duomenis apie nagrinėjamą įvykį. Suėmimo taikymo pagrįstumas priklauso ne nuo pateikiamų duomenų naujumo ar jų kiekio, o duomenų apie padarytą nusikaltimą pakankamumo ir suėmimo taikymo pagrindų buvimo.

9. Skundo argumentai dėl M. Z. kaltės ir specialistų išvadų vertinimo neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iš esmės nenagrinėjamos. Aplinkybės ar būtent M. Z. smūgiavo nukentėjusiajam ir ar mirusiojo sužalojimų susidarymo mechanizmas atitinka kritimą, yra bylos nagrinėjimo dalis ir reikšminga įrodymų vertinimui, todėl teisėjų kolegija plačiau šių argumentų neanalizuoja.

10. Suėmimas M. Z. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas M. Z. suėmimo terminą, įvertino tai, kad jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato išskirtinai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų, ir konstatavo, kad tai gali būti priežastimi kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo. Priešingai nei teigiama skunde, teismas atsižvelgė ir į kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir gresiančios bausmės griežtumas nebuvo svarbiausia ar vienintelė priežastis pratęsti suėmimą. Teismas įvertino tai, kad M. Z. praeityje buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ypatingą reikšmę suėmimo pratęsimui turi tai, kad M. Z. po to, kai galimai padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, žinodamas, kad yra paieškomas, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, o surastas bandė išvengti sulaikymo, kai pastebėjęs prie jo besiartinančius policijos pareigūnus bandė pabėgti, nereagavo į jų raginimus sustoti. Šios aplinkybės sustiprina tikimybę, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės M. Z. vėl gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde nurodyta, kad M. Z. turi gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su sugyventine ir dviem jos vaikais, tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės, teisėjų kolegijos vertinimu jos nėra tos aplinkybės, kurios patvirtina tamprius socialinius ryšius, nes M. Z. santuokos sudaręs nėra, vaikai nėra jo ir tai jo nesieja tokiu laipsniu, kad padarytų bėgimą ar slėpimąsi neįmanomu ar labai mažai tikėtinu. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. Z., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų atstovų.

11. Taip pat suėmimas M. Z. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Įstatymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindą kiekvienu atveju būtų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimą. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

12. Kaltinamajam M. Z. inkriminuota nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąraše. Tikimybę, kad M. Z. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, sustiprina tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šioje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis M. Z. anksčiau ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus. Neseniai prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį jis buvo išleistas iš areštinės. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvadą, kad nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

13. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530/2020, kurioje esant neva tapačiai situacijai suimtajam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Gynybos vertinimu teismas turėjo vadovautis šiuo precedentu. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau remdamasis tokiu šaltiniu teismas turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija nustatė, kad skunde nurodyto teismo sprendimo faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Skunde nurodytoje byloje nusikalstamą veiką padaręs asmuo nesislėpė nuo teisėsaugos ir nesipriešino sulaikomas, todėl ilgainiui suėmimas jam buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę. Nagrinėjamu atveju M. Z. pasislėpimas nuo teisėsaugos pareigūnų ir pasipriešinimas jį sulaikant, kaip minėta, sustiprina tikimybę, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo, todėl jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Analogiškas gynybos skundo argumentas buvo išnagrinėtas ankstesnėje 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Teismas nustatė, kad skunde nurodytoje nutartyje nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios ir skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjamoje byloje, todėl remtis šioje baudžiamojoje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kaip precedentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. Z. pobūdį ir sunkumą, ilgesnis suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos taikyti švelnesnės kardomosios priemonės (namų areštas, intensyvi priežiūra) šiuo metu negali garantuoti, kad paleidus kaltinamąjį M. Z. iš suėmimo ir pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones jis nepasislėps nuo teismo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, negali būti pasiekti kaltinamajam M. Z. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. Z. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegija: Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta