- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-182-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- I. J., N. J., E. J., E., N. J. Butas, N.
- Trečiasis asmuo
- SĮ “Vilniaus miesto būstas”
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-582/2010 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams N. J., I. J., E. J., E. J. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas”, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė iškeldinti atsakovus N. J., I. J., E. J. ir E. J. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama buto, (duomenys neskelbtini), savininkė, remdamasi 1998-02-15 Vilniaus miesto valdybos sprendimu, išnuomojo minėtą manevrinio fondo butą atsakovei N. J. Butas buvo išnuomotas ne ilgiau kaip metams, kol bus po gaisro suremontuotas atsakovų namas (duomenys neskelbtini). 2006-01-31 ieškovė sudarė su atsakove terminuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nustačiusi nuomos terminą iki 2006-05-01. 2008-04-08 tarp VšĮ “Vilniaus butai” ir atsakovės N. J. sudaryta terminuota minėto buto nuomos sutartį, nustačius nuomos terminą iki 2008-07-01. Pasibaigus buto nuomos terminui, taip pat atsakovę 2008-09-23 ir 2009-09-22 raštais įspėjus, kad nuomos sutartis toliau nebus tęsiama, ji ne tik neatlaisvino buto, bet yra ir įsiskolinusi už nuomotas gyvenamąsias patalpas, komunalinius ir kitus mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovė N. J. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad suėjus 2008-04-08 nuomos sutarties laikui, ji butu naudojosi toliau, o ieškovė, tai žinodama, tam neprieštaravo. Per LR CK 6.481 str. nustatytą 10 dienų terminą po nuomos sutarties termino pabaigos atsakovei naudojantis butu, o ieškovei tam neprieštaraujant, buto nuomos sutartis tapo neterminuota. Ji, pagal LR CK 6.614 str., galėjo būti nutraukta atsakovę įspėjus apie tai raštu prieš 6 mėnesius, tačiau atsakovė iki šiol tokio pranešimo nėra gavusi.
Trečiasis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas” prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad buto, esančio(duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra pasibaigusi 2008 m. liepos mėnesį. Atsakovei N. J. buvo siūlyta kreiptis į savivaldybę, bet ji nieko nedarė. Skola SĮ “Vilniaus miesto būstas” yra 2 580 Lt, tačiau atsakovė įsiskolinimo nemoka.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena penkių asmenų šeima. Pokalbio su skyriaus inspektore metu N. J. teigė, kad yra įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti nuo 1999 m., yra parašiusi prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo. Atsakovei N. J. skyriaus inspektorė išaiškino, kad ji nedelsdama turi kreiptis į institucijas, kuriose yra susidarę įsiskolinimai už socialinį būstą ir susitarti dėl skolų mokėjimų grafikų. Taip pat nepilnamečio motinai buvo išaiškintos skyriaus galimybės šeimos iškeldinimo atveju pasirūpinti nepilnamečio sūnaus apgyvendinimu Trumpalaikės globos centre.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovus N. J., I. J., E. J., E. J., kartu su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš I. J., E. J., E. J. lygiomis dalimis 111,32 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 37,11 Lt iš kiekvieno) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai. Priteisė iš I. J., E. J., E. J. lygiomis dalimis 211,70 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 70,57 Lt iš kiekvieno) valstybės naudai.
Teismas laikė, kad ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės N. J. 2008-04-08 sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tapo neterminuota, nes ieškovė per 10 dienų nuo nuomos sutarties termino pasibaigimo nepateikė atsakovams prieštaravimų dėl tolesnio naudojimosi butu. Nuomos sutarčiai tapus neterminuotai, ieškovė įgijo teisę vienašališkai bet kada, nenurodant pagrindo, nutraukti sutartį, prieš tai įspėdama atsakovus. Ji tai padarė 2008-09-23 raštu, pranešdama, kad sutartis nebus tęsiama ir atsakovai turi atlaisvinti butą iki 2008-10-22. Ji išreiškė savo valią nutraukti šalių nuomos santykius bei nustatė terminą, iki kurio atsakovai turėjo atlaisvinti butą. Aplinkybė, kad atsakovė N. J. rašė 2009-08-05 raštą ir prašė nuomos santykius pratęsti, rodo, kad ji ieškovės valią suprato, tačiau ieškovė atsakovės prašymo pratęsti nuomos santykių netenkino. Nuo 2008-09-23 iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. 2009-12-08, praėjo daugiau nei vieneri metai. Atsakovai buto neatlaisvino ir toliau naudojosi butu. Taigi nuo ieškovės išreikštos valios nutraukti nuomos santykius praėjo ne tik CK 6.480 str. numatytas 3 mėnesių įspėjimo terminas, bet ir CK 6.614 str. 1 d. numatytas 6 mėnesių įspėjimo terminas, todėl nuomos santykiai pasibaigė, atsirado pagrindas atsakovus iškeldinti iš ieškovei priklausančių patalpų.
Atsakovė N. J. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinio netenkinti. Nurodė, kad viso teisminio proceso pirmosios instancijos metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovai iškeldintini pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, terminuotos nuomos sutarties transformavimąsi į neterminuotą nuomos sutartį aktyviai neigė ir šio fakto įvykusiu nepripažino. Tačiau pirmos instancijos teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, už ieškovę nusprendė, kad 2008-09-23 ir 2009-09-23 raštai patvirtina ieškovės ketinimus dėl neterminuotos sutarties nutraukimo bei tokiu būdu pažeidė aiškaus teisinio reguliavimo, teisėtų lūkesčių bei šalių lygiateisiškumo principus. Pirmos instancijos teismas sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo grindė LR CK 6.480 str., numatančiu nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nenurodant jos nutraukimo pagrindo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad socialinio būsto nuoma lyginant ją su kitomis gyvenamųjų patalpų nuomos rūšimis, yra specifinė ir reglamentuojama LR Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo nuostatomis, pagal kurias specifinė socialinio būsto paskirtis lemia tokio būsto nuomos sutarties atsiradimo bei pasibaigimo pagrindus. Įstatymas nenumato socialinio būsto nuomos sutarties pasibaigimo be jokio aiškaus pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo išvada, kad nuomos sutarčiai tapus neterminuotai, ieškovė įgijo teisę vienašališkai bet kada, nenurodant pagrindo, ją nutraukti, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys, nes ginčo santykio teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-29/2009). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, taikydamas neterminuotos sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK normas, nepagrįstas. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su atsakovų teisių ir teisėtų lūkesčių į gyvenamąsias patalpas pažeidimu, nes atsakovai buvo ne kartą įspėti atlaisvinti butą, nuo įspėjimo įteikimo iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo CK 6.480 str. numatytas 3 mėnesių įspėjimo terminas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ir jos šeimos nariai ieškinio teismui pateikimo dieną buvo įsiskolinę už nuomotas gyvenamąsias patalpas, nevykdė prisiimtus sutartinių įsipareigojimų, o tai, teismui konstatavus, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, sudaro savarankišką pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus (CK 6.611 str.). Atsakovams gyvenant ginčo bute ir nemokant paslaugų tiekėjams už paslaugas pažeidžiamos ieškovės, kaip buto savininkės, teisės, taip pat asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, teisės. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovei nėra būtina nurodyti sutarties nutraukimo pagrindo, tačiau šis teismo motyvas nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės N. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Vilniaus m. valdybos 1998-02-12 sprendimu Nr. 238V buvo nuspręsta apdegus nuosavam namui duomenys neskelbtini), išnuomoti N. J., buvusiam vyrui I. J. ir trims nepilnamečiams jų vaikams du 1,55 kv.m. bendrojo naudingo ploto kambarius manevrinio fondo bute su bendra virtuve (duomenys neskelbtini); SP UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigota sudaryti buto nuomos sutartį namo remonto laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams (l. 8). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-31 įsakymu Nr. 30-156 buvo pratęsta buto (duomenys neskelbtni), nuomos sutartis su N. J. iki 2006-05-01 (l. 9). Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų sutartis su N. J. buvo pasirašyta 2006-04-11 Nr. 05 (l. 14-16).
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-11-12 sprendimu Nr. 01A-41-131 „Dėl socialinio būsto nuomos“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. 30-558, nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2008-07-01, viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su N. J. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį iki 2008-07-01. Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo pasirašyta 2008-04-08 Nr. 1.40-T08/0133 (l. 18-22). Ieškovas pateikė teismui 2008-09-23 raštą Nr. A51-20824 atsakovei N. J., kuriuo įspėjo, kad socialinio būsto nuomos terminas pasibaigė ir pareikalavo išsikraustyti iki 2008-10-22, dar kartą atsakovė buvo įspėta 2009-09-22 raštu Nr. A256-862 (3.2.1-PD4) (l. 23, 24).
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad po nuomos sutarties termino pasibaigimo atsakovė N. J. su šeima toliau naudojosi butu daugiau negu 10 dienų, per šį laiką ieškovas nepareiškė prieštaravimų, remiantis CK 6.481 str. sutartis tapo neterminuota. Neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą komercinėmis sąlygomis, nuomotojas, remiantis CK 6.614 str. 1 d., gali nutraukti nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Šioje byloje reikšminga aplinkybe laikytinas faktas, kad savivaldybė išnuomojo socialinį būstą, todėl CK 6.614 str. gali būti taikomas atsižvelgiant į LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (red. 2002-11-12 Nr.IX-1188 su pakeitimais buto sutarties nutraukimo momentu) numatytus socialinio būsto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindus.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą apie socialinio būsto terminuotos sutarties transformavimąsi į neterminuotą (dėl to apeliacinio skundo nėra), turėjo nustatyti, ar buvo atsakovai tinkamai įspėti apie socialinio būsto neterminuotos sutarties nutraukimą. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas galėjo nutraukti šią sutartį be svarbių priežasčių, ieškovo 2008-10-22 pranešimas išsikelti iš buto įvertintas kaip tinkamas įspėjimas nutraukti gyvenamosios patalpos sutartį. Toks įrodymų byloje vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių, padaryta išvada dėl socialinio būsto neterminuotos sutarties nutraukimo teisėtumo yra nepagrįsta, todėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d. 330 str.).
Socialinis būstas - nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal minėto įstatymo nustatytas sąlygas. Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise. Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą (Įstatymo 7 str.). Savivaldybės socialinį būstą savivaldybės taryba gali išnuomoti ir neįrašytam į šio įstatymo nurodytus sąrašus asmeniui (šeimai), netekusiam būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių (Įstatymo 11 str. 3 d.); atsakovams būstas buvo suteiktas, kai po gaisro netinkamu gyventi tapo jų namas. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad atsakovai negali grįžti gyventi į savo namą, kuris yra netinkamas gyventi, jo remontui atsakovai neturi lėšų. Atsakovas I. J. yra nedarbingas, be to, šeimoje gyvena nepilnametis A. J., g. (duomenys neskelbtini) (l.120, 116, 117, 58-62). Darytina išvada, kad atsakovų būsto poreikis nepakito nuo ginčo buto suteikimo, todėl savivaldybei priklausančio buto nuomos sutarties nutraukimas be svarbių priežasčių ir iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų esminis, neproporcingas atsakovų teisių pažeidimas.
Speciali būsto paskirtis ribojo nuomotojo teises nutraukiant nuomos sutartis, t.y. jos gali būti nutraukiamos tik įstatyme numatytomis sąlygomis, netinkamai vykdant nuomos sutartyje numatytas pareigas, esant svarbioms priežastims. Vilniaus m. savivaldybės administracijos pranešime 2008-09-23 Nr. A51- 20824 atsakovei N. J. „Dėl buto (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta jokių LR valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme numatytų socialinio būsto nuomos pasibaigimo pagrindų nei kitų aplinkybių, kurios būtų pripažintos svarbiomis priežastimis nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį. Ieškovo argumentai, kad atsakovai yra įsiskolinę už suteiktas komunalines paslaugas, šioje civilinėje byloje negali būti vertinami, nes dėl tokių socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo svarbių priežasčių atsakovai nebuvo įspėti. Civilinėje byloje pateikiami duomenys apie įsiskolinimus nėra tikslūs, jų netyrė ir nevertino kaip savarankiško pagrindo nuomos sutarčiai nutraukti ir pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, sprendžia, kad atsakovų iškeldinimas iš socialinio būsto Vilniaus m. savivaldybės ieškinyje nurodytu pagrindu – pasibaigus nuomos sutarties terminui, būtų neteisėtas, todėl ieškinys atmetamas.
Priimant naują sprendimą, iš naujo perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 95 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 880 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 4 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
n usprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 95 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 880 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.