Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), romė, be pilietybės, 3 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, šiuo metu nedirbanti, nurodė esanti registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: ,

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-01-16 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-05-06 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232 straipsnio 5 dalį - laisvės atėmimu 2 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-11 nutartimi ankstesnis nuosprendis pakeistas, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-05-15 nutartimi veika perkvalifikuota pagal naujojo BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-10-03 nutartimi paskirta galutinė subendrinta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-07-28 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi lygtinai paleista iš pataisos namų, neatlikus 2 metų 4 dienų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įpareigota per neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką 3 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, taip pat jai uždrausti išeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusijęs su darbu, bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms be leidimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutartimi L. M. lygtinai paleista iš pataisos namų, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (bausmės atlikimo data būtų 2018-11-10),

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir L. M., veikdami bendrai, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: A. M. ir L. M., veikdami bendrai, ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 25 d., apie 07.40 val., slėptuvėje, žemėje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, laikė 0,00332 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, turėdami tikslą ją platinti, kol 2017 m. sausio 25 d., apie 07.40 val., tuo pačiu adresu, iš L. M. minėtą kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. M. ir L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji L. M. kalta neprisipažino, tvirtino nežinojusi, kas buvo jos paimtame ir vyrui neštame indelyje. Įvykio rytą ją pažadino sutuoktinis A. M., kuris paprašė, kad ji išeitų į lauką, nueitų už tualeto ir atneštų prie medžio esantį maišelį su bonkute. Sakė, kad pats eiti negali, kadangi blogai jaučiasi, jam drebėjo rankos. Ji paklausė vyro, kas yra toje bonkutėje, tačiau šis nieko neaiškino, sakė pirmiau atnešk, o tada pamatysi. Ji, nieko blogo negalvodama, išėjo į lauką, nuėjo už tualeto, už kurio augo medis. Priėjusi prie medžio, sniege pamatė maišelį, kurį paėmė. Matė, kad tame maišelyje buvo kažkokia bonkutė, matė, kad jos viduje yra kažkas, tačiau kas konkrečiai nespėjo pažiūrėti, kadangi pasirodė pareigūnai ir ją sulaikė. Ji iš karto pastariesiems pradėjo šaukti, kad maišelis su bonkute yra ne jos, kad ėjo atnešti sutuoktinio prašymu. Tikrai nesakė pareigūnams, kad bonkutėje yra narkotikai. Užėjusi į vidų, romų kalba pradėjo šaukti ant vyro, kam šis ją nusiuntė, dėl ko ją sulaikė pareigūnai. Vyras pareigūnams iš karto paaiškino, kad bonkutė yra jo, pasakė, kad jos viduje yra narkotikai. Kaltinamoji pabrėžė tikrai nežinojusi, kad vyro prašomas atnešti maišelis su bonkute yra su narkotinėmis medžiagomis. Galvojo, kad joje bus degtinė ar kažkas panašaus. Kratos metu rasti pinigai yra judviejų su vyru – 200 Eur jai per vieną čigonę perdavė jos brolis iš Maskvos, dalis pinigų buvo iš pašalpų už vaikus, be to, dar kažkiek buvo davę vyro tėvai (apie 70-100 Eur). Folijos namuose nelaikė, ją pareigūnai atnešė kažkur iš lauko, atsimena, kad ta folija buvo visa šlapia. Iki įvykio vyras jai apie jokius narkotikus nieko nepasakojo, kiek žino, jis kartais parūkydavo heroiną, pati to nematė, tačiau yra pasakoję draugai (detalūs kaltinamosios parodymai yra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl pažodžiui nekartotini) (t. 1, b. l. 194-200).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip liudytojas D. B. (Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis) įvykio aplinkybių detaliai neatsiminė. Parodė kartu su kolega A. Š. stebėjęs žemutinį romų taborą (Metalo ir Motorų g. sankryžoje), kadangi iš vietinių narkomanų turėjo gavę informaciją, jog pirmame name po dešine vykdoma prekyba narkotinėmis medžiagomis. Nenorėdami būti pastebėti, kartu su kolega pasislėpė to namo priestate. Jiems būnant priestate, netrukus iš namo išėjo romė, kuri nuėjo prie lauko tualeto, esančio prie elektros skydinės. Į tualeto pastatą moteris neužsuko, praėjo pro jį. Jis gerai nematė, ką ši tiksliai darė, kažką užsukusi pasikrapštė ir praktiškai iš karto pargrįžo atgal. Kadangi jį į tualetą neužsuko, o grįždama rankoje laikė kažkokį maišelį (tas maišelis buvo prispaustas prie savęs, tačiau matėsi), iš karto kilo įtarimas, kad turi draudžiamų daiktų. Jai praeinant priestatą, jis su kolega išlindo, liepė sustoti, klausė, ką ši turi. Moteris labai išsigando, pasakė, kad čia ne jos (neatsimena, ar nurodė kieno). Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, ar moteris įvardino, kas yra maišelyje. Tikrai atsimena, kad su moterimi kalbėjo, tačiau to pokalbio tikslaus turinio neatsimena. Pamena, kad ji lauke pasakė frazę „kam man to reikėjo“. Beeinant į namo vidų, kolega pažiūrėjo maišelį, buvo aišku, kad jame yra narkotikai. Namo viduje rado senuką (žinomas kaip stipriai alkoholį vartojantis asmuo), moters sugyventinį, sakė, kad jis jos vyras, atrodo, buvo dar kažkas. Vyrai gėrė degtinę, sugyventinis aiškino, kad jam blogai, vakar gėrė, bet pastarasis apskritai yra žinomas kaip geriantis asmuo. To, kad jis vartotų narkotines medžiagas, nežino, nors tokie asmenys iš taboro paprastai yra žinomi. Atsimena, kad moteris su savo sugyventiniu kažką kalbėjosi savo kalba, jis dar davė jiems pastabą kalbėti rusiškai arba lietuviškai, kad pareigūnai suprastų pokalbio turinį. Jau po kurio laiko sugyventinis, stovėdamas prie krosnies ir rūkydamas, sakė, kad narkotinės medžiagos yra jo. Vyko dar kažkoks pokalbis, kaltinamieji kalbėjosi kažką apie vaikus, kad jie liks be priežiūros, moteris dar prašė juos paleisti, taip pat klausė, ar moteris buvo bausta dėl narkotinių medžiagų, į ką ji atsakė, kad ne kartą. Pasakė, kad bus kviečiami pareigūnai, atliekama krata, liepė visiems ramiai laukti, nieko neimti (t. 1, b. l. 172-177).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2017-01-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant su vyriausiuoju patruliu D. Š. ir D. B. apie 07.40 val. žemutiniame romų tabore, prie namo Nr. 1 pamatė įtartiną asmenį, kuris užėjo į vidų. Jam ir D. B. priėjus prie minėto namo, iš jo išėjo romų tautybės moteris, kuri apsidairiusi nuėjo už namo prie lauko tualeto, pasilenkė ir paėmė polietileninį maišelį, su kuriuos ėjo atgal namo link. Grįžtančią namo moterį jie sulaikė, iš rankų paėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo permatoma plastmasinė dėžutė. Dėžutėje buvo juodos spalvos kojinė su 98 vnt. lankstinukų su galimai narkotine medžiaga. L. M. buvo sulaikyta (t. 1, b. l. 4).

2017-01-25 patrulis A. Š. pateikė maišelį su indu, kuriame kojinė, 98 vnt. folijos lankstinukai su milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga, surašytas savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 18-19).

2017-03-22 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro išvadoje specialisto išvadoje Nr. 140-(633)-IS1-1655 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš 98 vnt. folijos lankstinukų, 2017-01-25 paimtų iš L. M., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė yra 0,00332 g (t. 1, b. l. 28-30).

2017-01-28 kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) iš L. M. rasta ir paimta 370 eurų kupiūromis (t. 1, b. l. 8-11). 2017-02-21 nutarimu nurodyti pinigai priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK kasą (t. 1, b. l. 25).

2017-01-25 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip L. M. savanoriškai parodė vietą prie namo Nr. 1, kur buvo paslėptos narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 41-46).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą esant pakankamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį abiejų kaltinamųjų atžvilgiu.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės nustatymo aspektu būtina konstatuoti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014). Pažymėtina, jog neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką pripažinti kaltu ir nubausti pagal BK 260 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimtoje, siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Minėtoje plenarinės sesijos priimtoje nutartyje teismas konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“ (akivaizdu, jog analogiški reikalavimai taikytini ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju). Kiekviena BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika turi būti įrodinėjama savarankiškai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Šiuo atveju teismui nagrinėti perduotoje byloje L. M. ir A. M. yra pareikšti kaltinimai dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio įgijimo ir laikymo. Teismas vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių - neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kur, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytas karfentanilis. Nepaisant paties kaltinamojo A. M. parodymų, aplinkybių nustatymas negalimas ir iš byloje užfiksuotų bei teismo ištirtų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina, kad L. M. ir A. M., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, bendru susitarimu, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis (laiku, vietoje), bet nė vėliau kaip iki 2017-01-25, neteisėtai įgijo platinimui 0,00332 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Tuo tarpu kita kaltinimo dalis pilnai pasitvirtino, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamieji A. M. ir L. M. neteisėtai disponavo, t. y. laikė, narkotinę medžiagą – karfentanilį, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Nė vienas kaltinamųjų neišreiškė kaltės pripažinimo. Nors A. M., prokurorei paskelbus kaltinimą, nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau iš pastarojo parodymų turinio visgi matyti, kad jis neigia veikęs bendrai su kaltinamąja L. M., taip pat ginčija esminį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį – tikslo parduoti ar kitaip platinti buvimą. Kaltinamojo teigimu, jis prie geležinkelio rado maišelį su čekiais, įdėtais į bonkutę. Supratęs, kad čekiuose yra narkotikai, pasiėmė juos su savimi, kadangi galvojo pats surūkysiantis. Namuose vieną čekį kaip tik ir surūkė, o kitus, kurių buvo gana nemažai, su tuo pačiu maišeliu įkišo į sniegą prie medžio, augančio už tualeto pastato. Kaltinamasis įrodinėjo visus čekius ketinęs suvartoti pats, kadangi, anot jo, kartais pavartoja narkotines medžiagas (parūko žolę, heroiną), mano, kad čekių būtų užtekę kokiais 10-12 dienų. Sutuoktinei L. M. nieko apie rastą narkotinę medžiagą nesakė, ryte tiesiog paprašė, kad pastaroji jam iš lauko atneštų minėtą maišelį. Paaiškino, kad jam bloga, pats negali nueiti, nurodė vietą, kurioje buvo maišelis, tačiau paklaustas, kas tame maišelyje yra, jis sutuoktinei nieko neaiškino, o liepė pirmiau viską atnešti (t. 1, b. l. 194-200). Iš esmės analogiškus parodymus A. M. yra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus pirmąją apklausą, kurios metu buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau teismas tų parodymų iš esmės nevertina ir jais nesiremia. Tuo tarpu kaltinamoji L. M. savo kaltės apskritai nepripažino ir tvirtino nieko nežinojusi ir net neįtarusi, kad jos sutuoktinio paprašytame atnešti maišelyje su bonkute yra draudžiamos disponuoti medžiagos. Jos teigimu, ji paprasčiausiai vykdė vyro prašymą, nešė maišelį, kurį rado lengvai, nes sutuoktinis jai pasakė, kad jis bus prie už tualeto augančio medžio, o medis toje vietoje augo vienintelis, dėl ko ji nurodytos vietos nebuvo priversta ieškoti. L. M. tikino galvojusi, kad vyras, kuris tą rytą jautėsi pastai, jam drebėjo rankos, norėjo išgerti, todėl paprašė, kad ji atneštų degtinės, kuri galėjo būti įpilta į jo įvardintą buteliuką (t. 1, b. l. 194-200). Teismas tokius kaltinamosios L. M. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintina ir kaltinamojo A. M. parodymų dalis, kuria pastarasis neigė bendrą nusikalstamą veikimą su L. M. bei tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas buvimą. Laikytina, kad tokia daline kaltės neigimo pozicija kaltinamasis siekia palankesnio savo veiksmų teisinio vertinimo, taip pat tuo pačiu padėti išvengti atsakomybės sutuoktinei L. M..

Nepaisant kaltinamojo A. M. teiginių, kuriais jis tvirtino narkotinę medžiagą suvartosiantis pats, byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų būti pripažinti įrodymais ir kuriais remiantis būtų galima konstatuoti kaltinamojo pageidaujamas išvadas. Teismų praktikoje laikoma, jog aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas kaip tik ir vertina laikytos medžiagos skaičių (iš viso rasti net 98 folijos lankstinukai, kas objektyviai peržengia asmeninio suvartojimo ribą), pati narkotinė medžiaga buvo padalinta į atskiras dozes (lankstinukus), įvertinama draudžiamos disponuoti medžiagos laikymo vieta – karfentanilis buvo paslėptas lauke, žemėje, po sniegu. Svarbu tai, kad bylos duomenys neleidžia spęsti, jog A. M. būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Liudytojai A. Š. ir D. B., dažnai dirbę romų tabore ir jo prieigose, patvirtino, jog kaltinamasis buvo žinomas kaip geriantis alkoholinius gėrimus, pastarąjį dažnai matydavo arba neblaivų, arba po išgertuvių (pagiringą) (t. 1, b. l. 172-177). Tai, kad A. M. būtų svaiginęsis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, asmeniškai niekada nematė netgi jo sutuoktinė, šioje byloje kaltinamoji L. M. (tvirtino tik girdėjusi iš draugų), pastarasis niekada nėra parsinešęs tokių medžiagų į namus. Taip pat ir liudytojas T. M. niekada nėra nei matęs, nei pastebėjęs, kad A. M. vartotų ar būtų pavartojęs narkotinių, psichotropinių medžiagų (vėlgi tik girdėjo iš kažkokių kitų asmenų). Kaip matyti nei šeimos narys, nei giminaitis, galiausiai liudytojai nėra matę kaltinamojo bevartojančio ar pavartojusio draudžiamų disponuoti medžiagų, nors, kaip teisme tikino A. M., jam rastų lankstinukų esą būtų užtekę tik 10-12, t. y. kone 10 lankstinukų kas dieną. Pats kaltinamasis, duodamas parodymus dėl to, kokio gi tikslo vedinas jis pasiėmė esą prie geležinkelio rastą maišelį su, kaip pats suprato, narkotine medžiaga, gana padrikai aiškino narkotinių medžiagų vartojimo aplinkybes. Antai, kaltinamasis teisme nurodė iki įvykio nebevartojęs jokių narkotinių medžiagų, vėliau patikslino, kad 2-3 savaitės iki įvykio vėl buvo pradėjęs. Iš pradžių nurodęs, kad rūkydavo tik žolę, vėliau jau tikslino, kad ne tik ją. Tikslinga atkreipti dėmesį ir į tai, kad netgi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. iš pradžių neneigė, jog nebūtų atsisakęs rasta narkotine medžiaga pavaišinti draugus, jei tik šie apie jo turimą karfentanilį būtų sužinoję. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininiai duomenys rodo, jog A. M. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant būtent alkoholį, jam nustatytas priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 189, 192). Bylos medžiaga rodo ir tai, jog kaltinamasis ne kartą yra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, taip pat, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusius nusižengimus (t. 1, b. l. 124-125, 127-128), tokios būsenos jis buvo atėjęs net į apklausą (t. 1, b. l. 114), kas tik dar labiau sustiprina pagrindą laikyti, jog kaltinamojo disponuota narkotinė medžiaga buvo skirta, anaiptol, ne asmeninėms reikmėms. Tiesa, paties kaltinamojo pateiktoje medicininėje pažymoje vienas iš nurodytų ligos kodų yra susijęs su opioidų vartojimu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos kiekio, laikymo aplinkybių, paruoštų dozių skaičiaus leidžia daryti išvadą, kad jos buvo skirtos būtent pardavimui ar kitokiam platinimui.

Grįsdamas kaltinamosios L. M. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas visų pirma remiasi liudytojų A. Š. ir D. B. parodymais (t. 1, b. l. 48, 172-177). Apklausti policijos pareigūnai patvirtino turėję informaciją, kad name, kuriame gyvena kaltinamoji L. M., yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Būtent dėl šios priežasties abu liudytojai, pasislėpę malkinėje, stebėjo minėtą namą. Tiek A. Š., tiek D. B. apklausiami parodė, jog išėjusi iš namo kaltinamoji L. M. nuėjo tiesiai prie tos vietos, kurioje, kaip vėliau nustatyta, buvo slepiama narkotinė medžiaga. Liudytojas A. Š., kuris gerai matė teritoriją, patvirtino, jog kaltinamoji iškart nuėjo prie medžio ir pasilenkusi rankomis (be jokių įrankių) atkasė iš sniego maišelį. Kai vėliau apžiūrėjo tą vietą, matė, kad sniege yra apie 5 cm gylio įduba, joje buvo matyti seni lapai, susimaišę su sniegu. D. B., kuris iš slėptuvės gerai nematė, iš kur konkrečiai L. M. paėmė maišelį, patvirtino tai, kad ji pasikrapščiusi atgal grįžo labai greitai, nė kiek neužtrukusi. Tokie liudytojų, ypač A. Š. parodymai leidžia spręsti, jog kaltinamajai gerai buvo žinoma vieta, kurioje ji su sutuoktiniu slėpė narkotinę medžiagą. Gynyba akcentavo, kad L. M. minimą vietą surado tik dėl to, kad jai kaltinamasis A. M. nurodė, jog maišelis su bonkute yra už tualeto pastato, prie medžio, akcentuojant, kad toje vietoje augo vienintelis medis, dėl ko kaltinamajai buvo akivaizdu, kur reikia ieškoti sutuoktinio prašomų atnešti daiktų. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad ne dėl to, jog augantis medis buvo vienintelis, kaltinamoji rado maišelį su dėžute, o dėl to, kad žinojo vietą, kurioje buvo slepiamas karfentanilis, būtent kurio ir ėjo pasiimti. Atkreiptinas dėmesys, kad L. M. ne tik iš karto, niekur nesidairydama ir nestabteldama nuėjo prie medžio, bet ir išsyk rankomis pradėjo atkasti sniegą, kadangi maišelis su dėžute buvo padėti ne atvirai, o paslėpti po sniegu. Nežinodama tikslios vietos, kaltinamoji nebūtų išsyk atkasusi būtent tą vietą, iš kurios pasiėmė maišelį, juo labiau, kad pats kaltinamasis A. M. pripažino sutuoktinei tik nurodęs atnešti prie medžio esantį peršviečiamą maišelį su bonkute, t. y. neminint, kad maišelis yra paslėptas po sniegu, nenurodant, iš kurios medžio pusės yra įduba ir pan. Tuo pačiu pažymėtina, kad minimą maišelį kaltinamoji nešėsi ne akivaizdžiai rankose, o pasikišusi ir prispaudusi prie savęs, taip siekdama, kad jis liktų niekieno nepastebėtas. Teismas itin atkreipia dėmesį į A. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kurių metu pastarasis parodė, jog dar lauke paklausus kaltinamosios, kas yra maišelio viduje, ši nesigynė ir atsakė, kad narkotikai. Liudytojas D. B. tokios aplinkybės tiksliai nebeatsiminė, tačiau A. Š. kategoriškai patvirtino, jog L. M. patvirtino maišelyje esant narkotinę medžiagą (t. 1, b. l. 172-177). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais parodymais, vien tai, kad jie yra nepalankūs kaltinamiesiems, dar nereiškia, kad jie neatitinka tikrovės. Nenustatyta, kad liudytojai yra suinteresuoti ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti L. M. ar A. M..

Kalbant apie pačios kaltinamosios L. M., o taip pat ir kaltinamojo A. M. parodymus, taip ir neaišku, dėl kokių priežasčių pats A. M. negalėjo nueiti parsinešti narkotinės medžiagos. Teiginiai dėl prastos savijautos, nepagrįstos baimės išeiti į lauką yra sunkiai suprantami. Netgi liudytojas T. M., kuris teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas gynybos prašymu, parodė, jog tą rytą jis su A. M. vartojo degtinę, kalbėjosi bendromis temomis, A. M. jam sveikata nė kiek nesiskundė, pastarasis vienu momentu tiesiog nuėjo pažadinti liudytojo dukterėčią (kaltinamąją A. M.), kad ši iš lauko atneštų kažkokį stiklainį (t. 1, b. l. 194-200). Tai, kad kaltinamojo A. M. sveikatos būklė buvo normali, matyti ir iš to, kad pasirodžius pareigūnams jis savijauta nesiskundė, nė vienu momentu nebuvo išsakyti jokie sutrikimai, savijautos negerumai, neprašyta medikų pagalbos. Laikytina, kad pastarasis, išgirdęs lauke sklindančius šauksmus ir pamatęs, kad į namą sutuoktinę parvedė pareigūnai, A. M., su kuriuo kaltinamoji L. M. užėjusi spėjo trumpai pabendrauti tik jiems suprantama romų kalba, nespėjus pareigūnams jų pokalbio nutraukti, išgalvojo versiją, kad narkotinė medžiaga priklauso būtent jam vienam, tokiu būdu siekdamas palengvinti sutuoktinės, kuri jau buvo ne kartą teista ir dargi lygtinai paleista, padėtį. Nelogiškais laikytini kaltinamosios L. M. teiginiai neva ji galvojo, kad sutuoktinio prašomoje atnešti bonkutėje gali būti degtinė, kai tuo tarpu pastarasis kartu su jos dėde alkoholio ir taip turėjo ir jį tą rytą kaip tik vartojo. Kita vertus, tik paėmus maišelį, kuris buvo plastikinis, permatomas, su jame esančia taip pat permatoma dėžute, kurios viduje matėsi juodas daiktas (ištraukus nustatyta, kad kojinė,) kaltinamajai turėjo išsyk tapti aišku, kad tokioje vietoje ir tokiame įpakavime yra, anaiptol, ne alkoholis. Ankstesni kaltinamosios teistumai, kurie visi yra išskirtinai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, taip pat taikomas lygtinis paleidimas, tik papildomai rodo, jog kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, kad lauke, prie medžio, po sniegu maišelyje su dėžute yra laikomos draudžiamos disponuoti medžiagos, ką ji kartu su sutuoktiniu A. M. ir darė. Atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą buvo nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš 98 vnt. folijos lankstinukų, 2017-01-25 paimtų iš L. M., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė yra 0,00332 g (t. 1, b. l. 28-30).

Abiejų kaltinamųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktų, anksčiau išdėstytų bei teismo įvertintais įrodymų visuma, nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o pastarosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe, be to, nusikalto, būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę L. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikaltimas baigtas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), įvertina L. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis: kelių klasių išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, turi 5 vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, administracine tvarka bausta (t. 1, b. l. 81-82, 96), praeityje 6 kartus teista (t. 1, b. l. 83-86, 87-95), teistumas neišnykęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu pripažinta pavojinga recidyviste, ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalto lygtinio paleidimo metu, beje, ir nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažinta kalta minėtu 2014-06-09 nuosprendžiu, taip pat buvo įvykdžiusi lygtinai paleista iš bausmės atlikimo vietos; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (t. 1, b. l. 106, 107), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 108). Už L. M. įvykdytą nusikalstamą veiką yra numatyta tik vienos rūšies – terminuoto laisvės atėmimo - bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai L. M. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamosios ankstesni teistumai, pakartotinis analogiškų tyčinių sunkių nusikalstamų veikų darymas, juo labiau, lygtinio paleidimo metu, rodo didelį pavojingumą ir kaltinamosios nenorą rinktis kitokį gyvenimo būdą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi nekyla abejonių, jog tokiu būdu nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinęs visas bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti paskirti atidedant bausmės vykdymą. Galiausiai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra net ir formalios galimybės, kadangi teismo skirtina bausmė yra didesnė už BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės dydį, leidžiantį spręsti klausimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo tikslingumą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajai L. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2014-06-09 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį.

Skirdamas bausmę A. M., teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), A. M. charakterizuojančius duomenis: 3 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 124-125, 127-128), neteistas (t. 1, b. l. 126), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 188), tačiau paslaugos teiktos VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 1, b. l. 187, 189, 191, 192).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. M. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti nurodytos bausmės vidurkį. Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, dėl ko, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis). Laikytina, jog maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti bausmės, paskirtos už sunkų tyčinį nusikaltimą, tikslus.

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-01-25, 07.40 val. (t. 1, b. l. 59), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikyta iki 2017-03-21 (t. 1, b. l. 63-65, 70-71, 73). Šis sulaikyme ir kardomajame kalinime-suėmime išbūtas laikas (nuo 2017-01-25 iki 2017-03-21) įskaitytinas į bausmę.

2017-03-21 prokurorės nutarimu kaltinamajam L. M. kardomoji priemonė-suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – 5 000 Eur dydžio užstatą (t. 1, b. l. 70-71). Ši kardomoji priemonė paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 5 000 eurų dydžio užstatas grąžintinas (t. 1, b. l. 79).

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 123), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kratos metu iš kaltinamosios L. M. rankinės paimti pinigai, t. y. 370 eurų, grąžintini L. M., kadangi byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad šie pinigai buvo gauti būtent realizuojant narkotines medžiagas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): 1) po specialisto tyrimo Nr. 140--(633)-IS1-1655 likusi narkotinės medžiagos - karfentanilio dalis, patalpinta saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 29-30); 2) po atlikto objektų tyrimo likusios narkotinės medžiagos, taip pat vokas su jo viduje esančiais dviem vokais su tyrimo objektų pakuotėmis po specialisto išvados, pagal 2017-03-30 kvitą serija BBB Nr. 2PK002428 ir 2017-05-11 kvitą serija BBB Nr. 2PK002502 saugojimui perduoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (t. 1, b. l. 31-32, 36-37).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį bei paskirti L. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2017-01-25 iki 2017-03-21.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. M. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodytą įmoką sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, grąžinti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą kaip užstatą sumokėtus 5 000 (penkis tūkstančius) eurų.

A. M. (A. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. M. kratos metu paimtus 370 (tris šimtus septyniasdešimt) eurų, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą (t. 1, b. l. 25)

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): 1) po specialisto tyrimo Nr. 140--(633)-IS1-1655 likusią narkotinę medžiagą - karfentanilio dalį, patalpintą saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 29-30); 2) po atlikto objektų tyrimo likusias narkotines medžiagas, taip pat voką su jo viduje esančiais dviem vokais su tyrimo objektų pakuotėmis po specialisto išvados, pagal 2017-03-30 kvitą serija BBB Nr. 2PK002428 ir 2017-05-11 kvitą serija BBB Nr. 2PK002502 saugojimui perduotus į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (t. 1, b. l. 31-32, 36-37).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.