- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-1171-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- D. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Iš D. L. priteista 225 Lt T. S. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į automobilį, t.y., jis 2006 m. gegužės 4 d., apie 04.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs T. S. priklausančio automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės, esančios Šiltnamių g. 29, Vilniuje, keleivio pusės durelių priekinį stiklą 100 Lt vertės, įsibrovė į minėtą automobilį, ir, sulaužius konsolės apvadą 25 Lt vertės, pasikėsino pagrobti automobilyje buvusią automagnetolą „Mitsubishi“ 400 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pastebėtas nukentėjusiojo T. S. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 125 Lt turtinę žalą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija ).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. į LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. bei atsižvelgti į tai, kad jis pilnai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliantas nurodo, kad savo nusikalstamais veiksmais padarė nedidelį nuostolį, pažymi, jog jo tėvai yra ligoti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Nuteistasis D. L. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padaręs pagrįstą išvadą dėl D. L. kaltės, jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad apeliantas pasikėsino pagrobti 400 lt vertės svetimą turtą, įsibraudamas į T. S. priklausantį a/m „Mitsubishi Galant“, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo pastebėtas nukentėjusiojo.
Taigi, kaip nustatyta bylos medžiaga, iš vienos pusės, nuteistasis D. L. kėsinosi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, iš kitos, jis tai darė, įsibraudamas į automobilį, kuris LR BK 178 str. 2 d. nuostatų prasme yra laikomas saugykla, todėl, priešingai nei mano apeliantas, jo veika pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. kvalifikuota pagrįstai, nepriklausomai nuo nukentėjusiajam atsiradusio nuostolio.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų bei LR BK 56 str. nuostatų, nepažeidė.
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad D. L. praeityje šešis kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, esant neišnykusiam teistumui vėl padarė analogiško pobūdžio apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, būdamas darbingas, niekur nedirbo ir nesimokė, jam diagnozuotas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas ( b. l. 63 ). Visos šios aplinkybės rodo, kad D. L. linkęs nusikalsti ir yra socialiai pavojingas. Todėl, pirmos instancijos teismas, paskirdamas apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę, LR BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, nepažeidė.
Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir atsižvelgė į nuteistojo D. L. skunde išdėstytus argumentus, t. y. į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p., į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, ir įvertinęs nusikalstamos veikos stadiją bei kilusias pasekmes, D. L. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl, paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Vienok, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs D. L. nusikalstamą veiką ir pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė bausmės atlikimo vietos. Dėl pasakyto teismo nuosprendis keistinas.
Įvertinus D. L. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:
Nuteistajam D. L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.