Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiesiems: D. P., L. K., E. K., V. K.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2 kartus: 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-08-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 60 parų areštu; pagal BK 180 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimu; pagal BK 180 str. 2 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams; 2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-10-12 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 40 parų arešto; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2007-12-13 nutartimi paleistas lygtinai (bausmės pabaiga 2009-11-08), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad I. S. nužudė kitą žmogų bei padarė vagystę, o būtent: kaltinamasis A. K. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, 2008 m. gegužės 30 d. apie 20 val. – 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, po jam suduoto smūgio, sugriebęs ranka A. K. už kaklo, rankos linkiu jį smaugė o, A. K. netekus sąmonės, užnėrė elektrinės laidynės laido viename gale padarytą kilpą A. K. ant kaklo, o kitą jo galą, įtempęs laidą, pririšo prie durų rankenos, tokiu būdu dėl mechaninio uždusimo suspaudus kaklą kilpa, įvyko A. K. mirtis, tai yra A. K. nužudė, bei užvaldė svetimą turtą - A. K. priklausančius 120 litų ir 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6030 su SIM kortele.

Kaltinamasis I. S. dėl A. K. nužudymo ir jo pinigų bei telefono vagystės kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad A. K. anksčiau nepažinojo, su juo bare susitiko pirmą kartą. Prie vieno staliuko abu gėrė alų, išsikalbėjo, kad yra kaimynai iš to paties namo. Išgėręs pora bokalų alaus jautėsi apsvaigęs. Jis pasisiūlė A. K. palydėti namo, nes barmenė pasakė, kad pats nepareis. Palydėjo iki buto. Nukentėjusysis atrakino buto duris, pakvietė vidun. Jiedu užėjo, abu buvo virtuvėje, rūkė. A. K. padarė jam puodelį kavos, pats negėrė. Vėliau ėmė jam prieštarauti dėl netvarkos ir triukšmo koridoriuje. Taip jie susiginčijo. A. K. pirmas sudavė jam ranka į dešinę ausį, po ko pastarasis jį sugriebė už kaklo ir ramino, abu nugriuvo ant grindų. Nukentėjusįjį laikė už kaklo tol, kol jis nurimo. Atsistojęs pamatė, kad A. K. visas mėlynas, nekvėpuoja. Labai išsigando. Telefonas gulėjo ant palangės, o pinigai kyšojo iš A. K. galinės kelnių kišenės. Pats nesupranta kodėl juos pasiėmė. Išeidamas nukentėjusįjį lygintuvo laidu už kaklo pririšo prie virtuvės durų rankenos. Užrakinęs butą, raktą išmetė prie vaikų darželio, pinigus išleido, o į telefoną pasiliko, persidėjo į jį savo SIM kortelę. Nužudyti A. K. jis nenorėjo, jo mirties nesiekė. Negali pats paaiškinti, kodėl nužudė A. K., bet tvirtina, kad ne dėl 120 litų ir telefono, nes turėjo savo. Dėl to ką padarė prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašo, su pareikštais ieškiniais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, nužudžius A. K. bei pagrobus jo turtą, yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bei daiktiniais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad apie įvykį, tai yra, kad nužudytas jos brolis A. K., jai pranešė darbe. Brolį laidojo iš asmeninių santaupų, dėl to reiškia 3681,85 Lt dydžio civilinį ieškinį, neišskaičiavus 1040, 00 Lt dydžio gautos pašalpos. Pasak nukentėjusiosios, jos santykiai su broliu buvo labai artimi, jiedu dažnai bendraudavo. A. K. ji apibūdino kaip ramų, nuoširdų, ir geraširdį žmogų.

Nukentėjusioji L. K. parodė, jog apie įvykį nieko nežino. Paaiškino, kad tėvai išsiskyrė maždaug prieš dvejus metus, tėtis gerdavo, šeimoje būdavo daug konfliktų. Su tėčiu bendraudavo, jis duodavo pinigų - po 200 litų per mėnesį ir per šventes. Prašo priteisti 100000 litų dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad apie įvykį nieko nežino ir kad apie nelaimę jai pasakė mama. Paaiškino, kad su tėčiu bendraudavo, santykiai buvo normalūs, jis rėmė materialiai. Kas mėnesį pinigų kaip sesei nemokėjo, bet jų duodavo per gimtadienį ir šventes. Prašo priteisti 100000 litų dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad apie įvyko nieko nežino. Paaiškino, jog su tėčiu susitikdavo 2-3 kartus per savaitę, jei paprašydavo, tėtis padėdavo materialiai. Prašo priteisti 100000 litų dydžio neturtinę žalą.

Liudytoja R. R. parodė, kad dirbo bare (duomenys neskelbtini) . Nukentėjusįjį pažinojo kaip to baro lankytoją, kuris jame kasdien vakarieniaudavo. I. S. maždaug prieš savaitę iki įvykio bare pamatė pirmą kartą, kuris kaip kaimynas pasisiūlė palydėti namo išgėrusį A. K.. Jiedu abu išėjo. A. K. į barą keletą dienų iš eilės neatėjo ir neskambino, todėl sekmadienį vyrai ėjo jo ieškoti, bet durys buvo užrakintos, už jų kniaukė katė. Pirmadienį vyrai parnešė policijai, ji pati į nukentėjusiojo butą nėjo, tik prie namo buvo nuėjusi pažiūrėti. Sutikusi kaltinamąjį, keletą kartų klausė, kur A., į ką šis atsakė, kad palydėjo iki namo kampo ir kad jam pastarasis davė 10 litų.

Liudytoja S. P. parodė, kad su I. S. pažįstama apie septynis mėnesius, pastarasis pas ją su motina buvo laikinai apsigyvenęs bute, o nužudytojo nepažinojo. Paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino, tą dieną be kaltinamojo buvo išvykusi prie ežero. Kai sugrįžo, maždaug po 15 min. grįžo ir jis. Vėliau atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis davė parodymus. Tvirtino, jog I. S. buvo išsitraukęs telefoną NOKIA, jai sakė, jog su kažkuo išsimainė, o pinigų ji teigė nemačiusi.

Liudytojas J. B. parodė, kad su A. K. buvo draugai, su juo penktadienį po darbo susitiko bare. Nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju sėdėjo prie kito staliuko ir gėrė alų. Paaiškino, kad daugiau A. K. nebematė, nors jo ieškojo namuose sekmadienį ir pirmadienį. Į pastarojo butą užėjęs nebuvo, gaisrininkai, per balkoną patekę į butą, pranešė, jog A. K. negyvas. Tuo metu I. S. išnešė šiukšles, ir jis pastarojo paklausė, ar ne jis pakorė Albiną, kadangi būtent kaltinamasis palydėjo nukentėjusįjį namo.

Liudytojas R. J. parodė, kad su A. K. buvo geri pažįstami. Penktadienį vyko miesto šventė. Bare sutikęs nukentėjusįjį atidavė jam skolą. Prie stalo šis buvo išsitraukęs krūvą pinigų, prie jų dar prisidėjo atiduotus 50 litų. Pastarasis buvo neblaivus, stodamasis eiti namo susvyravo, todėl Jonas pasisiūlė jį palydėti. Kaltinamasis prisistatė nukentėjusiojo kaimynu ir išlydėjo jį namo. Paaiškino, jog šeštadienį skambino A. K., tačiau telefonas buvo išjungtas, sekmadienį pastarojo ieškojo namuose.

Liudytojas R. V. parodė, kad su A. K. buvo bendradarbiai, dažnai susitikdavo bare. Tą penktadienį taip pat buvo bare. Atėjus A., netrukus išėjo, o šis pasiliko. Teigė nežinantis, kaip nukentėjusysis išėjo iš baro, tik vėliau sužinojo, kad jį išvedė I.. Paaiškino, kad A. skambino šeštadienį ir sekmadienį, bet jis neatsakė, todėl kilo įtariamas, kad kažkas negerai. Iškvietęs policiją, pats į butą užėjęs nebuvo.

Liudytojas J. P. parodė, kad su A. K. jiedu susitikdavo bare. Penktadienį jiedu taip pat susitiko bare, gėrė alų. Kai nukentėjusysis stojosi eiti namo, pasisiūlė jį palydėti. Tada I. S. kaip kaimynas pasisiūlė palydėti pastarąjį namo, ir jie išėjo. Tvirtino matęs, kad A. turėjo nemažai pinigų - keletą šimtinių.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 3-5) patvirtina, kad adresu: (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, kilpoje buvo rastas A. K. lavonas.

Iš 2008-06-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t.1, b.l. 141-152) patvirtina, kad I. S. parodė vietą bute, kur A. K. sugriebė už kaklo ir smaugė, po to parodė vietą, kur iš A. K. galinės kelnių kišenės išėmė pinigus, taip pat parodė vietą, iš kurios paėmė mobiliojo ryšio telefoną, parodė, kokiu būdu A. K. nutempė prie virtuvės durų ir laidynės laidu pririšo prie durų rankenos, parodė vietą, kur išmetė buto durų raktą.

2008-06-03 specialisto išvada Nr. 161/08(09) (t. 1, b.l. 31-33) patvirtina, kad A. K. mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo suspaudus kaklą kilpa, ką patvirtina atvira, horizontalios eigos, vienguba stranguliacinė vaga kakle, taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. A. K. mirtis įvyko prieš 3-4 paras iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios. A. K. lavono kraujyje rasta 2,97 % etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį. A. K. lavone konstatuota stranguliacinė vaga kakle galėjo būti padaryta smaugvirve, kraujosruva veide - kietais bukais daiktais, galimai 2008-05-30, artimu laiku vienas kitam, dviem poveikiais. Stranguliacinė vaga kakle, dėl ko įvyko mechaninis kvėpavimo sutrikdymas, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, o kraujosruva veide - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Smaugimo žymės ant A. K. kaklo galėjo likti nuo lygintuvo laido.

2008-06-13 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-203 (t.1, b.l. 40-42) patvirtina, jog ant tyrimui pateikto puodelio, paimto 2008-06-02 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, (duomenys neskelbtini) Marijampolė, yra rastas vienas rankos piršto pėdsakas, kuris paliktas I. S. kairės rankos nykščiu.

2008-06-03 specialisto išvada Nr. G570/08(09) (t.1, b.l. 140) patvirtina, kad I. S. konstatuota kraujosruva galvoje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai 2008-05-30. I. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, galimai jam suduodant kumštimi. I. S. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ne ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui.

2008-06-03 daiktų pateikimo protokolas (t.1, b.l. 96) patvirtina, jog S. P. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą NOKIA 6030, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) .

Atlikus mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6030 IMEI kontrolę, nustatyta, jog 2008-05-30 21 val. 05 min. į minėtą telefono aparatą buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 100).

2008-07-08 daiktų apžiūros protokolas (t.1, b.l. 165-172) patvirtina, jog buvo apžiūrėti: įtariamojo I. S. drabužiai, nužudytojo A. K. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6030, pas I. S. rasta SIM kortelė „Labas“, SIM kortelės pakuotė, raktų ryšulys, rastas įtariamojo I. S. parodymų patikrinimo vietoje metu.

2008-08-05 eksperimento protokolas (t.1, b.l. 173-177) patvirtina, jog eksperimento metu raktais, rastais įtariamojo I. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, buvo atrakintos buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Marijampolėje, durys.

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą A. K. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis I. S., būtent jo padarytas sveikatos sutrikdymas tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo I. S. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų bei pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d. kaip plėšimas, tačiau teisiamojo posėdžio metu ši kvalifikacija nepasitvirtino. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris neabejotinai patvirtintų, kad A. K. nužudytas, siekiant turėti iš to turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama tik tada, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Kaltinamasis I. S. nuo pirmos apklausos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad nei apiplėšti, nei nužudyti A. K. jis nenorėjo, fizinį smurtą ėmė naudoti tik po to, kai kilus ginčui jam pirmas trenkė nukentėjusysis, kad jis jo nemušė, o tik laikė apkabinęs už kaklo, kad šis apsiramintų. Tik A. K. nustojus judėti ir kvėpuoti, kaltinamajam suvokus, kad nukentėjusįjį pasmaugė, jam kilo sumanymas pasiimti nužudytojo telefoną ir pinigus, tai yra užvaldyti jo turtą. Jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos kaltinamojo teiginius, byloje nėra, niekas iš byloje apklaustų liudytojų tiesiogiai nusikaltimo padarymo nematė. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis, rankos linkiu smaugdamas A. K., suprato, kad taip kėsinasi į jo gyvybę, kad gali ją atimti, ir nors nenorėjo to, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, todėl nužudymas laikomas padarytu netiesiogine tyčia.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., nesant kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, perkvalifikuotina į BK 129 str. 1 d. ir iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 1 d., kaip nužudymas ir vagystė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas jo pasekmes (A. K. mirtį), į kaltinamojo amžių, asmenybę, šeiminę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima bausmės vidurkiui, numatytam straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Nukentėjusiosios D. P. pareikštas 3681,85 lito civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas įrodymais ir, atėmus jai išmokėtą laidojimo pašalpą, sudarančią 1040 litų, tenkintinas, nes tokią žalą (A. K. laidojimo išlaidos) ji patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo I. S. veiksmų.

Nužudytojo A. K. vaikų, nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų L. K., E. K. ir V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl jiems padarytos neturtinės žalos (po 100000 litų kiekvienam), atsižvelgiant į nužudytojo ir jų tarpusavio santykius, į jų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais mažintinas, priteisiant kiekvienam po 50000 litų.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 299, 301, 302, 303, 308, str., teismas

n usprendė:

I. S., A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubausti: pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų, pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams 6 mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d.2 p., griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vienuolikai (11) metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2005-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę, nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvylikai (12) metų, atliekant ją pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 m. birželio 2 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš nuteistojo I. S. priteisti nukentėjusiajai D. P. 2641,85 Lt turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams: L. K., E. K. ir V. K. - po 50000 litų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, priklausančius I. S., tai yra: sportines kelnes, šviesiai pilkos spalvos marškinėlius, šviesiai rausvos spalvos marškinėlius, sportinį švarkelį, SIM kortelę „Labas“ ir SIM kortelės pakuotę bei puodelį, elektrinę laidynę, dvi nuorūkas, peilį, du tamponus su kraujo dėmėmis, kaip beverčius, sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6030 atiduoti D. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.