Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-17 · Byla Nr. A2.6.-16658-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
A2.6.-16658-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16002-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-16658-784/2015
Proceso Nr. 4-68-3-16002-2015-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingridai Muchinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., viešame teismo išnagrinėjęs V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio, (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2015-09-18 apie 10.08 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Jeruzalės g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais V. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. savo kaltę dėl minėtų pažeidimų pripažino, paaiškino, jog atsitrenkė į ratą savo posūkio žibintu, išlipo, apžiūrėjo automobilį, jokių įbrėžimų nepastebėjo. Įtrūko jo automobilio žibintas, jis pastovėjo, palaukė. Paskui pagalvojo, gal tikrai kažko nepastebėjo. Blogai jaučiasi. Parkavosi į stovėjimo vietą, žioptelėjo. Negreitai išvažiavo, palaukė, dar kartą išlipęs apžiūrėjo tą automobilį. Turėjo eiti į parduotuvę. Prašo neatimti teisių. Anksčiau nebaustas, neteistas, gali baudą sumokėti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame paaiškinime V. B. savo kaltę dėl minėtų pažeidimų iš esmės pripažino, nurodė, jog Jeruzalės g. „užkabino“ kitos mašinos ratą, pamatęs, kad įbrėžimų nėra, palaukė ir nuvažiavo. Be V. B. prisipažinimo jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, liudytojos paliktu informaciniu rašteliu, J. K. rašytiniu paaiškinimu, N. B. rašytiniu paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs minėtus pažeidimus, gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, administracine tvarka nebaustas), pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad V. B. už administracinių teisės pažeidimų padarymą, skirtinos baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda vairuotojams pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad V. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius, iš esmės yra mažareikšmis, pažeidėjas savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, V. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. B. taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 910 Eur (devynių šimtų dešimties eurų) baudą be specialiosios teisės atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 910 Eur (devynių šimtų dešimties eurų) baudą be specialiosios teisės atėmimo.

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime turėtų būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis