Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu /b.l. 76-78/ nurodo, kad LR pilietis A. M. 2007-09-19 testamentu paliko nuosavybės teise turimą turtą savo įpėdiniams, o turimą nekilnojamąjį turtą - savo žmonai S. B. M. sutinkamai su sąlyga, kad žmona pergyvens palikėją 30 dienų laikotarpiu po palikėjo mirties. Palikėjas mirė 2009-06-05 Melburno priemiestyje Richmond, Pietų Australijos valstijoje. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo teisės santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu teisė, palikėjo testamentui taikyta Australijos teisė. Kadangi 2007-09-19 testamentu paliktas nekilnojamasis turtas yra ne tik Australijoje, bet ir Lietuvoje, t.y. palikėjui A. M. nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, esantys: (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - Turtu), todėl šiems nekilnojamųjų daiktų paveldėjimo teisės santykiams taikoma jų buvimo vietos valstybės teisė (lex rei sitae), t.y. Lietuvos Respublikos teisė (LR CK 1.62 str.ld.). Sutinkamai su LR CK 5.50 str., kad palikėjui nuosavybės teise priklausantį Turtą Lietuvoje įpėdinė pagal testamentą S. M. paveldėtų, ji turėjo priimti palikimą LR įstatymais nustatytais būdais ir tvarka, nes įstatymų leidėjas įpėdinio, tame tarpe ir paveldėtojo pagal testamentą, palikimo priėmimą sieja inter alia pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimu notarų biurui, paveldimo turto faktišku valdymu arba kreipimosi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, todėl tik esant šioms faktinėms aplinkybėms, įpėdinis laikomas priėmęs palikimą. Pareiškimo pateikimo momentu pažymėtina, kad A. M. palikimas Lietuvoje nepriimtas iki šiol bei neišduoti palikimo priėmimo faktą Lietuvoje nustatantys dokumentai. Kadangi 58,74 ha žemės, priklausiusios palikėjo tėvui J. M. nuosavybės teisėmis, esančios (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), palikėjui A. M. negalėjo būti atkuriamos, pastarąsias valdant kitiems savininkams, todėl 2009-03-10 apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-29768 žemės atkurtos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į susiklosčiusias šeimos faktines aplinkybes, t.y. tai, kad visa pareiškėjos šeima gyveno ir gyvena Australijoje, todėl palikėjui A. M. dar esant gyvam, teisę naudoti, valdyti ir disponuoti palikėjui nuosavybės teise priklausančiu Turtu buvo įgaliota pareiškėja - palikėjo dukra-LR pilietė G. M., vienintelė gyvenanti Lietuvoje. Atkūrus palikėjui nuosavybės teisę į Turtą Lietuvoje, o 2009-06-05 palikėjui mirus, pareiškėja LR CK 5.59 str. nustatyta tvarka toliau rūpinosi tėvo palikimą Lietuvoje sudarančiu Turtu, atliko su žemės priežiūra susijusius veiksmus (t.y. mokėjo mokesčius LR VMI) iki sueis nustatytas terminas įpėdiniams priimti palikimą. Kadangi įpėdinė pagal testamentą S. M. nepriėmė palikimo Lietuvoje LR įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėja toliau valdė palikėjo nekilnojamąjį turtą nuolat juo rūpindamasi-taip aktyviais veiksmais faktiškai išreikšdama valia palikimą priimti. 2012-10-19 įpėdinė pagal testamentą bei kiti įpėdiniai, kuriems taip pat priklausytų paveldėjimo teisė įpėdinei S. M. nepriėmus palikimo Lietuvoje, sudarė susitarimą, kuriuo sutiko, kad G. M. atsirastų paveldėjimo teisė, atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti po palikėjo mirties. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas nuosavybės teises į palikimą įpėdiniui sukuria tik tuomet, kai jis palikimą priima. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia valią perimti palikėjo teises ir pareigas, kuri išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Vienas iš alternatyvių įpėdinio palikimo priėmimo būdų yra faktiškas paveldėto turto valdymas (LR CK 5.50 str. 2d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma, tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais- asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-10-11 nutartis civ.b. Nr.3K-3-381-2011), Todėl sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti, turi būti nustatomi įpėdinio aktyvūs veiksmai, taip pat ar jie išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį kaip savo, ar šie veiksmai atlikti nustatytais terminais. Nors pareiškėjai paveldėjimo teisė atsirado tik nuo 2009-09-05 (LR CK 5.50 str.4d.), t.y. įpėdinei S. M. pagal 2007-09-19 testamentą nepriėmus per LR įstatymo nustatytus terminus bei procedūras Lietuvoje esančio palikėjo nekilnojamojo turto, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos nuolatinis rūpinimasis Turtu Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkęs tiek palikėjui esant gyvam, tiek ir po jo mirties, todėl pareiškėja laikoma priėmusią palikimą Lietuvoje, pradėjus jį faktiškai valdyti. Įpėdinės S. M. pagal testamentą sutikimas ir kitų įpėdinių neprieštaravimas, kad pareiškėja prisiimtų visas teises ir pareigas dėl palikėjo palikimo priėmimo Lietuvoje, taip pat patvirtina aplinkybę, kad visi šeimos nariai žino apie pareiškėjos valią priimti palikimą. Visi šie pareiškėjos veiksmai patvirtina aktyvų palikimo priėmimo nuoseklumą ir sukuria teisinius padarinius laikyti pareiškėją priėmusią palikėjo palikimą Lietuvoje. Kadangi pareiškėja praleido terminą pateikti rašytinį pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, todėl negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. apie palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti, bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į LR CPK 444 str., 445 str., teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktą, kad G. M. priėmė palikėjo A. M. palikimą dėl jam nuosavybės teise priklausiusių nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje, pradėjus jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja per atstovą pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Nurodė, kad pareiškėja, turėjusi palikėjo įgaliojimus palikėjo nekilnojamąjį turtą valdyti, juo disponuoti, mirus palikėjui šių savo veiksmų nenutraukė ir perėmė palikėjo turtą toliau jį faktiškai valdydama, tiek LR valstybinės institucijos, tiek tretieji asmenys dėl palikėjui priklausančių žemių Lietuvoje kreipėsi ir kreipiasi bei pareiškia su žemėmis susijusius paklausimus, reikalavimus G. M..