Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-172-849/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
1-172-849/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01359-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Kaltinamasis
Ž. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-172-849/2013Proceso Nr. 1-52-1-01359-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.1.7.2.7; 1.1.9.1; 1.1.9.; 1.2.4.8.3; 1.1.10.1; 2.3.6.4.6;
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei R. K., nukentėjusiosios įstatyminei atstovei R. Š., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), – profesinio išsilavinimas, vykdantis individualią veiklą, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. V. 2012 m. lapkričio 18 d., apie 15 val. G. Č. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, iš asmeninių paskatų prikibo prie mažametės G. P., gim. 2000 m. ir jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą- ranka sugriebė už kairės pusės apatinio žandikaulio, spausdamas ją stūmė bei rankos delnu sudavė vieną smūgį G. P. į kaktą, tokiu būdu nukentėjusiajai G. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. V. kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad jis gyvena su sugyventine ir jos vaikais G. ir M. nuo 2012 m. balandžio mėnesio, kad sugyventinė niekur nedirba- jis vienas išlaiko ją ir jos vaikus. Kurį laiką G. nepatiko, kad jis gyvena su jos motina, vadindavo jį negražiais žodžiais, prašoma padėti namų ruošoje, ji reikalaudavo už darbus pinigų, supykdavo, pradėdavo isterikuoti. Paskui jau sutarė neblogai. Įvykio dieną būdamas namuose jis buvo išgėręs dvi stiklines alaus, tačiau apsvaigęs nebuvo. Jis buvo pripjovęs malkų ir paprašė G. padėti jas sunešti, tačiau ji pasiuntė jį po velnių, išvadino pydaru, todėl jis supyko ir suėmęs ją už žandikaulio, pastūmė. Smūgio į kaktą jis jai nesudavė. Po to jis atsiprašė G. Paaiškino, kad su sugyventine gyvena. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. Š. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino birželio mėnesį, kai sužinojo, kad jis yra jos brolio žmonos draugas. G. nuo birželio iki rugsėjo mėnesio buvo su jos dukra išvykusi į užsienį. Grįžusi mergaitė pradėjo skųstis, kad nenori gyventi kartu su kaltinamuoju, o tik su savo motina, kad jis vadiną mergaitę ryža kale. Dėl įvykio mergaitė jai pasakojusi, kad kaltinamasis liepė sunešti G. malkas, tuomet G. pasakė, kodėl ji turinti nešti, ir kodėl kaltinamasis su mama patys negali sunešti, nes tuo metu, pasak G., jie gėrė alų. G. jai sakė, kad tuomet kaltinamasis suėmė šiai už žandikaulio ir pakėlęs stūmė, po to delnu pliaukštelėjo į kaktą, sakydamas, kad reikia gydytis galvą. Žandikaulio srityje ji matė mėlynes ir guziukus ir G. skausmą jautė tik vieną dieną - tuo kartu, kai suėmė. Parodė, kad G. labai jautri ir jai sakiusi, kad negrįš į namus, kol ten gyvens kaltinamasis, nes bijo kaltinamojo. Motina dukra nesirūpina ir jos neišlaiko nuo lapkričio mėnesio.

Liudytoja Ž. Č. parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė ir G. motina. Įvykio dieną kaltinamasis buvo išgėręs alaus skardinę, ji taip pat buvo išgėrusi alaus. Kaltinamasis liepė mergaitei sunešti malkas, bet dukra atsisakė, išvadino kaltinamąjį pederastu, todėl kaltinamasis nesusivaldė ir suėmęs už žandikaulio, pastūmė mergaitę ant lovos. Parodė, kad jos dukra grįžusi iš Londono labai pasikeitė, nebesusišneka su dukra, kuri turi piktumą, kad kaltinamasis kartu su ja gyvena. Ji pati nedirbanti – jos šeimą išlaiko kaltinamasis.

Liudytoja O. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip kaimo gyventoją. Įvykio dieną pas jos anūkes atėjo G. su broliu. G. buvo liūdna- papasakojo, kad ją pastūmė kaltinamasis dėl to, kad nenešė malkų. Ji matė ant mergaitės veido mėlynes. G. daugiau nesakiusi, kad kitur būtų sužalota.

Nukentėjusioji G. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyveno kartu su mama, broliu M. ir Ž., bet dabar negyvena, nes Ž. smurtavo. Jis liepė jai sunešti malkas, bet ji malkų nenešė, o nuėjo žaisti. Ž. kitą dieną prisigėrė ir prisiminė, kad nesuneštos malkos. Tada jis trenkė delnu jai į kaktą ir liepė pasigydyti galvą. Po to, ji išėjo į lauką. Tai buvo 2012-11-18 apie 15 – 16 val. Ž. pirmiausiai jai trenkė į žandikaulį kairėje pusėje. Kai jai trenkė, tai ji parkrito ant žemės. Laikė suspaudęs žandikaulį apie kelias sekundes. Viskas vyko kambaryje. Tuo metu brolis buvo kambaryje, o mama tuo metu buvo virtuvėje. Jai skaudėjo, bet iš skausmo neverkė. Ant veido matėsi mėlynė. Kai trenkė į kaktą, tai nelabai skaudėjo, o kai suėmė už žandikaulio, skaudėjo labiau ir tai truko apie kelias sekundes. Parodė, kad įvykio dieną Ž. buvo išgėręs. (b. l. 18 - 20).

Liudytojas M. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad dabar gyvena su sese, dėde, teta. Prieš tai gyveno su mama kaime. Su mamyte kartu gyvena Ž. Kai jis gyveno pas mamytę, tai Ž. gyveno kartu. Ž. buvo blogas, nes jis mušė jį ir G. Jį mušė ranka. G. Ž. irgi mušė ranka ir pataikė į skruostą. Matė, kaip G. Ž. stūmė su ranka. Po to G. verkė ir ant jos veido matėsi mėlynė. Ž. buvo išgėręs. Jis tuo metu buvo su sese kambaryje. (b. l. 40 -42).

Alytaus apskr. VPK VTS PP NRPVG specialisto D. K. tarnybinis pranešime nurodyta, kad 2012-11-21 gautas raštas iš Alytaus r. savivaldybės administracijos VTAS apie tai, kad 2012-11-18 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) Ž. V. sudavė ranka mažametei G. P. į veidą (b. l. 1)

Alytaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius raštu informavo Alytaus AVPK dėl galimo smurto G. P. atžvilgiu (b. l. 3)

Šalies argumentai

G. P. paaiškinime nurodyta, kad Ž. V. griebė ją už kaklo, stūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų. (b. l. 4)

Įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuota nusikalstamos veikos įvykdymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) G. Č. priklausančiuose namuose. (b. l. 5-7)

Specialisto išvada G 79/13 (06) konstatuota, kad pagal esančius bylos duomenims, patvirtinančius mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo galimybė nukentėjusiajai (b. l. 24-26).

Visi aukščiau aptarti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis Ž. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą – nukentėjusiajai sugriebė ranka už žandikaulio bei ranka sudavė vieną smūgį į kaktą, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Smurtas prieš mažametę vartotas dėl asmeninių paskatų, užvaldžius pykčiui. Nukentėjusioji neturi keturiolikos metų ir laikomi mažamete. Tarp Ž. V. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių nustatytas priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo Ž. V. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl jo veika kvalifikuota teisingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šie principai įtvirtinti ir 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 10 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis neigė sudavęs nukentėjusiajai delnu į kaktą, tačiau tiek mažametė nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek jos įstatyminė atstovė R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis ne tik suėmė mergaitei už žandikaulio ir pastūmė, bet po to delnu pliaukštelėjo į kaktą. Abejoti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo – jie yra nuoseklūs ir atitinka bylos esmę, todėl laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo padėtį.

Bausmės skyrimo klausimai.

Kaltinamasis Ž. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nors praeityje kaltinamasis ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Kaltinamasis į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 81).

Ž. V. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 74-79), tačiau jo padarytų pažeidimų pobūdis nesusijęs su kaltinamojo dabar padaryta veika - jis yra baustas už KET pažeidimus, todėl teismas daro išvadą, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas nėra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys.

Kaltinamasis Ž. V. nors ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas išgėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos jos padarymui, nes iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką jis padarė ne įtakotas alkoholio, o užvaldytas pykčio, kad G. nepakluso jo prašymui, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Vertintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, kurioje susidarė sudėtinga šeiminė situacija bei tarpusavio santykių problema kaltinamajam atėjus gyventi pas sugyventinę, turinčią savo vaikų; kad nusikalstamą veiką prieš mažametę kaltinamasis atliko ne iš chuliganiškų, o iš asmeniškų paskatų – kilus pykčiui dėl sugyventinės dukros nepaklusimo jo prašymui parnešti malkų.

Ž. V. yra dirbantis, turi pastovų pragyvenimo šaltinį ir gyvenamąją vietą, savo elgesį vertina kritiškai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad gyvenant kartu su sugyventine ir jos vaikais, jis buvo vienintelis šeimos maitintojas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad Ž. V. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl Ž. V. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos minimumą, atidedant bausmės vykdymą.

Atidedant bausmės vykdymą, Ž. V. skirtinas įpareigojimas tęsti darbą bei baudžiamoji poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (b.l. 69).

Dėl civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė R. K., ginanti mažametės nukentėjusiosios interesus, dėl jos patirto fizinio skausmo pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydama iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt. G. P. naudai.

Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė sutinka, kad būtų mažinama ieškinio suma.

Sprendžiant civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad prokurorė reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia mažametės nukentėjusiosios patirtais dvasiniais sukrėtimais ir išgyvenimais, fiziniu skausmu artimoje aplinkoje.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau prokurorės prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai po kaltinamojo veiksmais sukelto nukentėjusiajai fizinio skausmo būtų kilusios neigiamos pasekmės sveikatai, o pats fizinis skausmas, kaip patvirtino pati nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė, truko labai trumpai- tik tuo metu, kai kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už žandikaulio.

Vertintina ir pačios veikos padarymo aplinkybės - nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, kurioje susidarė sudėtinga šeiminė situacija bei tarpusavio santykių problema kaltinamajam atėjus gyventi pas sugyventinę, turinčią savo vaikų; kad nusikalstamas veikas prieš mažamečius vaikus kaltinamasis atliko ne iš chuliganiškų, o iš asmeniškų paskatų – kilus pykčiui dėl sugyventinės dukros nepaklusimo jo prašymui parnešti malkų.

Be to, žala nukentėjusiajai reikalaujama priteisti iš asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki jos buvo vienintelis šeimos, kurioje gyveno ir pati nukentėjusioji, maitintojas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, reikalaujam ieškinio suma mažintina iki 500 Lt., kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str., 303 str. 2 d., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str.,

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. V. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti Ž. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 4 p. paskirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 4 MGL (520 Lt.) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. paskirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Ž. V. G. P. 500 Lt. (penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana Atajeva