- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- A15.-1814-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00668-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. (J.) M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, ir buvo neatsargus, važiuodamas atbuline eiga neapliko saugaus tarpo ir atsitrenkė galine dalimi į ūkinį pastatą. Apgadino vairuojamą automobilį ir ūkinį pastatą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 14 punktus.
J. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 3). Pašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikti jokie neatvykimą pateisinantys dokumentai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, kuris matyti iš administracinio nusižengimo protokole išdėstytos pozicijos, kad sutinka su administraciniai nusižengimais (b. l. 4), jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, L. (L.) M. paaiškinimas, duotas administracinio nusižengimo tyrimo metu, asmens duomenys, nuotraukos. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad J. M. administraciniame kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis, vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, ir buvo neatsargus, važiuodamas atbuline eiga neapliko saugaus tarpo ir atsitrenkė galine dalimi į ūkinį pastatą. Apgadino vairuojamą automobilį ir ūkinį pastatą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šie J. M. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad J. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad nagrinėjamą įvykį padarė vairuodamas neblaivus, t. y. dėl tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-648/2018). Pažymėtina, kad už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 426 straipsnis) atsakomybė, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Atsižvelgiant į tai, kad J. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už vairavimą neblaiviam, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilė alkoholio, tačiau akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje jam nebus inkriminuoti tolesni jo veiksmai, šioje administracinio nusižengimo byloje teismas jo veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, tačiau siekiant išvengti dvigubo baudimo pažeidimo (non bis in idem), iš administracinio kaltinimo šalina aplinkybę, kad J. M. jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus. Akcentuotina ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju nelaikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Dėl nuobaudos individualizavimo
J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, eilę kartų už KET pažeidimus, tame tarpe ne kartą ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, ne visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir neegzistuojant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, jų dydį parenkant didesnį nei sankcijose numatyti minimumai, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7, 8 dalyse numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kaip jau buvo minėta J. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už vairavimą neblaiviam. Nagrinėjant baudžiamąją bylą be kaltės klausimo, teismas privalės spręsti ir baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir turto, t. y. automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimą, todėl šioje nagrinėjamojoje byloje specialiosios teisės atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
J. (J.) M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje – 2 100 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje – 400 eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 2 100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20123509810.
Išaiškinti J. (J.) M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.