Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabriuko apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio M. B. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. O. apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 224 str. 1 d. 1, 2 ir 4 punktus, 249 str. 1 d., 250 str. 2 d. 1 p., pritaikius 25 str. 2 d., 52 str., 73 str. 1 d., 73 str. 1 d., 73c str., 74 str. 1 d., galutine 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 42000 Eur vertės turtą ir nusikaltimo įrankį - kirvį. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas Lietuvos Respublikoje nuo 2017-01-27 iki 2017-02-14 ir laikinojo sulaikymo laikas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Iki 2018-01-04 M. B. yra atlikęs 325 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pabaiga 2023-04-15.

Osnabriuko prokuratūra (Vokietijos Federacinė Respublika), vadovaudamasi 2008-11-27 Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, prašė spręsti Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir apie priimtą sprendimą informuoti Osnabriuko prokuratūrą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.

2018-03-01 Panevėžio apylinkės teisme iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento gautas persiųstas Vokietijos federacijos Osnabriuko prokuratūros prašymas bei dokumentai dėl Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. P. prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį dalyje dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžiu M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir nustatyti jam 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde pažymima, jog 2008-11-27 Europos Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ,,Jei bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, tai vykdančiosios valstybės kompetetinga institucija gali nuspęsti bausmę adaptuoti tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija tos valstybės nacionalinę teisę už tos pačios rūšies veikas skiriamą maksimalią bausmę. Patikslintos bausmės trukmė negali būti trumpesnė už maksimalią bausmę, pagal vykdančiosios valstybės teisę skiriamą už tos pačios rūšies veikas“. Nurodyta, kad ši nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos 2014-11-13 įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 3 dalyje. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi sumažindamas M. B. V. Federacinės Respublikos Osnabriuko apygardos teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pažeidė minimų teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabriuko prokuratūra prašė spręsti Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis M. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iki išvykimo į Vokietijos Federacinę Respubliką gyveno Lietuvoje (4-19 b. l.).

Į. P. sprendimo nuostatas Lietuvos Respublikoje buvo priimti ir 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 73, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 365⁵ straipsniu įstatymas, BK 9¹ str. ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5, 109 straipsnių pakeitimo įstatymas. BPK 365⁵ str. numato, kad Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai padarė išvadą, kad nėra Įstatymo 8 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikos teritorijoje nebūtų galima pripažinti ir vykdyti Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžio, kuriuo M. B. yra nuteistas. Tačiau nepaisant byloje esančių aplinkybių, reikšmingų dėl užsienio valstybės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, konstatuotina, jog skundžiamojoje nutartyje teismas ydingai traktavo teisės normas, kuriose įtvirtintos valstybių bausmių suderinamumo principai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 str. 2 ir 3 d. nurodoma, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Vokietijos Federacijos Respublikos Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžiu M. B. paskirta 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos, kuri yra 10 metų. Taigi, suderinus Vokietijos Federacijos Respublikos Osnabriuko apygardos teismo 2017-08-01 nuosprendžiu M. B. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. nuostatomis paliktina ta pati, tai yra 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl to skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti:

M. B. V. Federacinės Respublikos Osnabriuko apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 224 str. 1 d. 1, 2 ir 4 punktus, 249 str. 1 d., 250 str. 2 d. 1 p., pritaikius 25 str. 2 d., 52 str., 73 str. 1 d., 73 str. 1 d., 73c str., 74 str. 1 d., paskirtą 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir 2 mėnesiams.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.