Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Daivai Ašmienienei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinė atsakomybėn traukiamam J. R., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2016 m. kovo 21 d., apie 23.30 val., Geležinio Vilko g. 27, Vilniuje, vairavo automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama būdamas neblaivus, vengė patikrinimo. Šiais savo veiksmais J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,17 punktų reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. kovo 21 d., apie 23.30 val., Geležinio Vilko g. 27, Vilniuje, tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R. 2016-04-21 teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, ir nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. grįžo iš miesto su taksi automobiliu, buvo išgėręs. Kadangi grįžęs namo nerado savo darbinio portfelio su dokumentais, nuėjo iki automobilio jo ieškoti. Jam beieškant portfelio automobilyje, priėjo pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus, kaltino jį vairavus automobilį neblaiviam. Pripažino, kad buvo neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, nes jokio pažeidimo nepadarė, automobilio nevairavo. Taip pat pareigūnams nepateikė dokumentų, nes jie buvo portfelyje, kurio jis ieškojo. 2016 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu J. R. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažino pilnai, atsiprašė teismo už melagingus parodymus ankstesniame teismo posėdyje. Paaiškino, kad įvykio dieną, vakare, būdamas neblaivus, važiavo namo automobiliu. Įvažinėjant į kiemą, ieškojo vietos kur sustoti ir pamatė pareigūnus, todėl sustojo ir užgesino variklį, automobilio šviesas. Prie automobilio priėjęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, tačiau jis jų neturėjo. Bendraujant su pareigūnas, pastarasis pastebėjo, kad J. R. yra išgėręs. Jis pasiteiravo pareigūnų, kodėl jie prašo jo dokumentų, jei automobilio jis nevairavo. Jis laikėsi pozicijos, kad automobilio nevairavo, siekė išvengti atsakomybės, teisių atėmimo, todėl atsisakė tikrintis alkotesteriu, nors pareigūnai jam kelis kartus siūlė tai daryti. Kadangi namie buvo likę dokumentai, pasiūlė pareigūnams nueiti iki namų, paėmė pasą, vėliau grįžo prie automobilio, nes jį reikėjo perstatyti. Taip pat nurodė, kad įvykio vakarą po darbo nuvažiavo pas draugus, kur išgėrė 2 bokalus alaus ir 2 stikliukus degtinės, girtas nesijautė, tik išgėręs, kvapas buvo po ko apie 23 val. važiavo namo. Galimai jo išvaizdą ir nerišlią kalbą įtakojo ir jo vartojamų vaistų (antidepresantų), kurių negalima maišyti su alkoholiu, poveikis. Nuo alkoholio vartojimo iki pareigūnai siūlė jam tikrintis alkotesteriu praėjo apie 2 valandas. Pareigūnai kelis kartus siūlė jam pūsti alkotesterį, įspėjo, kad atsisakius tai bus prilyginta sunkiam girtumo laipsniui, tačiau jis tikrintis atsisakė, nes bijojo, kad bus atimtos teisės, kurios jam būtinos ne tik darbui, tačiau ir visuomeninei veiklai, laikėsi taktikos, kad nevairavo. Automobilį, kuris buvo šiek tiek išsikišęs ant pravažiavimo, vėliau perstatė jo draugė pažeidimo padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pripažino, kad tikrinimo metu vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Gailisi dėl padarytų pažeidimų, prašė skirti sankcijoje numatytą baudą, tačiau neatimant teisės vairuoti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. K. parodė, jog patruliuojant G.Vilko gatvėje pastebėjo šviesios spalvos automobilį, kuris įsuko į 27 namo kiemą. Pareigūnai nuvažiavo jam iš paskos. Namo kiemo viduryje stovėjo daug automobilių, ir automobilis Peugeot juos apvažinėjo. Minėto automobilio vairuotojas pastebėjęs pareigūnus, sustojo, išjungė šviesas. Prie vairuotojo nuėjo jo kolega A. B., tačiau vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, matėsi, kad jis neblaivus. Tada buvo iškviestas kitas pareigūnų ekipažas su alkotesteriu, tačiau vairuotojas atsisakė pūsti alkotesterį. Vairuotojas teigė, kad automobilio nevairavo, atėjo prie automobilio tik kažko pasiimti. Kai pareigūnai privažiavo prie pažeidėjo automobilio, jis buvo sustojęs tokioje vietoje, kad užstatė pravažiavimą. Su pažeidėju bendravo jo porininkas, ir jis grįžęs pasakė, kad vairuotojas neblaivus, todėl paprašė kitų pareigūnų pagalbos. Vairuotojas neneigė, kad yra išgėręs, tačiau pūsti atsisakė, nes teigė, kad automobilio nevairavo. Liudytojas su vairuotoju bendravo tik jau jam esant pareigūnų automobilyje ir surašant protokolą. Pažeidėjo asmenybė buvo nustatyta per CDB. Kadangi vairuotojas prie savęs neturėjo jokių dokumentų, pareigūnai kartu su juo buvo nuėję pas jį į namus. Patvirtino, kad matė faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį. Taip pat parodė, kad dėl minėto automobilio buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja nuo Edukologijos žiedo, o pareigūnai važiavo nuo G.Vilko žiedo. Kadangi pažeidėjas automobilį pastatė taip, kad užstatė pravažiavimą, jis pakvietė savo draugę, kuri patraukė automobilį, siekiant, kad jis nebūtų išvežtas į saugomą aikštelę. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Vairuotojas nepateikė nei galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nei jokio dokumento, todėl pareigūnai ėjo iki jo namų, kad bent nustatyti jo asmens tapatybę. Taip pat nurodė, kad pažeidėjui sėdint automobilyje, jis kažkam skambinėjo ir sakė, kad pareigūnai neblaivūs.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. R. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su jam inkriminuojamais pažeidimais nesutinka (b.l. 2), bei kaltės nepripažino 2016-04-21 vykusio teismo posėdžio metu, tačiau 2016-05-23 posėdžio metu kaltę pripažino pilnai, atsiprašė teismą už klaidinimą bei proceso vilkinimą, nurodė, kad melagingus parodymus davė, nes pergyveno dėl vairuotojo pažymėjimo, kuris būtinas jo darbui. Jo kaltę ir pažeidimų padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t.y. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulių A. B., D. K. tarnybinių pranešimų duomenys (b.l. 4,5), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. P. tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, taip pat teismo posėdžio metu apklausto pareigūno D. K. parodymais. Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad J. R. vairavo automobilį ir vengė patikrinimo bei nepateikė pareigūnams dokumento ir taip padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. R. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje yra visiškai įrodyta ir jam skirtinos nuobaudos.

J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį: asmuo vairavo automobilį ir vengė patikrinimo, nepateikė tikrinančiam pareigūnui dokumento. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – 28 metų amžiaus, nevedęs, dirbantis, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 9), duomenų apie teistumą nepateikta.

ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kad mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda gali būti skiriama arba administracinė nuobauda gali būti neskiriama atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013). Teismas vertina, kad atsižvelgiant į J. R. asmenybę, padaryto pažeidimo aplinkybes, į tai, kad pirma jis neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir tuo apsunkino tyrimą bei įvykio aplinkybių nustatymą, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, J. R. skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam terminui, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 124¹, 126, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.