Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei , dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. Z., advokatei Reginai Šeperienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2010 m. gegužės 27 dieną apie 13 val., prie Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos adresu Alytaus rajonas, Daugai, Pergalės gatvė 2, viešoje vietoje, nepadoriu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad tyčia vieną kartą kartą mesdamas į sieną, vieną kartą-ant žemės, sugadino R. Z. priklausantį dviratį, kuriuo naudojosi jos sūnus J. Z. , tuo padarydamas R. Z. 350 Lt. turtinę žalą ir tokiais savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaip kaltinamasis, S. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gegužės 27 d. mokykloje vyko sporto šventė, į kurią jis atvyko apie 12 val. Mokyklos sporto salėje stebėjo varžybas, iš salės išėjęs nebuvo. Iš salės jis išėjo apie 15val., pro vidines duris mokyklos duris, jokių dviračių ten nematė. Vėliau sužinojo, kad sulaužytas tos pačios mokyklos mokinio J. Z. dviratis ir kad jis yra kaltinamas sulaužęs tą dviratį. Nurodo, kad Z. nepažįsta, ir nežino, kodėl jį kaltina dviračio sulaužymu.

Nukentėjusysis J. Z. , apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, b.l. 70-72, parodė, kad 2010-05-27 apie 13 val. jis laikė Daugų mokykloje dviratininkų egzaminą. Dviratį jis paliko prie galinio išėjimo ir nuėjo į sporto salę pažiūrėti varžybų. Maždaug po 10 min. išėjęs iš salės pamatė, kad jo dviratis yra sugadintas-sulenktas vairas, nulaužta grandinės apsauga, sugadintas bėgių perjungimo mechanizmas, pradurta priekinio rato padanga. Jis dviratį parsistūmė namo, o pažįstami vaikai M. B. , L. V. ir E. Z. papasakojo, kad dviratį sugadino tos pačios mokyklos mokinys S. M. . Nurodo, kad su S. konfliktų neturėjo ir nežino, kodėl S. taip padarė.

Mažametis liudytojas M. B. , apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, b.l. 80-82, parodė, kad 2010-05-27 apie 13 val. kartu su klasiokais L. V. ir E. Z. važinėjosi dviračiais prie mokyklos sporto salės ir matė, kaip S. M. priėjo prie mokyklos stovinčių dviračių, paklausė, kam priklauso vienas iš dviračių. Kai vaikai pasakė, kad tai yra J. Z. dviratis, S. nieko nesakęs paėmė tą dviratį, pakėlė, įsuko ir metė į žemę. Po to vėl pakėlė, vėl įsuko ir trenkė į sieną. Liudytojas nurodo matęs, kaip perlinko dviračio vairas ir susikraipė sėdynė. Po tokių veiksmų S. tą dviratį pakėlė, pastatė prie sienos ir nuėjo į sporto salę. Kodėl S. taip pasielgė, nežino. Liudytojas nurodo buvo išsigandęs dėl tokio elgesio. Kai Z. išėjo iš salės, liudytojas jam pasakė, kad jo dviratį sugadino S. M., Z. pradėjo verkti. Nurodo, kad S. pažįsta iš anksčiau, su juo lankė dailės būrelį. Nurodo, kad su S. nesipyko, neturi dėl ko jo apkalbėti. Jo niekas neprašė pasakyti, kad būtent S. sudaužė dviratį.

Mažametis liudytojas L. V. , apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, b.l. 86-87, parodė, kad kai mokykloje vyko sporto šventė, jis su M. B. ir E. Z. buvo lauke. Lauke buvo ir kitas moksleivis A., jis buvo nusisukęs ir visą laiką kalbėjo telefonu. S. taip pat buvo lauke, jis paklausė, kieno yra vienas iš prie mokyklos stovinčių dviračių. Kai vaikai atsakė, kad Z., S. paėmė tą J. dviratį ir trenkė jį į sieną, o pakėlęs dar kartą trenkė į žemę. Po viso to S. nuėjo į salę. Liudytojas tikrai matė, kad tai padarė S., nes nuo jo stovėjo už 2-3 metrų. Nurodo, kad S. elgesys atrodė netinkamas. Su S. liudytojas neturi jokių santykių, su juo nebendrauja, jį žino tik iš matymo kaip tos pačios mokyklos moksleivį.

Mažametis liudytojas E. Z. , apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, b.l. 91-92, parodė, kad vykstant sporto šventei mokykloje, jis su draugais buvo lauke. Iš salės išėjo S., paklausė vaikų, kieno yra vienas prie mokyklos stovinčių dviračių. Liudytojui su draugais atsakius, kad Z., S. pakėlė dviratį ir trenkė jį į sieną, vėl pakėlė ir trenkė į žemę. Toks S. elgesys jį nustebino. Z. pasakė, kad jo dviratį sugadino S. Nurodo, kad S. iš karto atpažino, jį pažįsta kaip draugą, o su Z. nebendrauja.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. Z. paaiškino, kad buvo sulaužytas jos sūnaus dviratis, kuris buvo pirktas už 400 Lt balandžio mėnesį už atstovės sesers bei atstovės pinigus Dviratis buvo pirktas dviračių parduotuvėje, atstovė davė 350 Lt, o likusius pinigus pridėjo sesuo. Jai sūnus pasakojo, kad draugai jam sakė, jog kai jis buvo salėje, jo dviratį sudaužė S. Nurodo, kad ji buvo aiškintis mokykloje, kaltinamasis prisipažino dėl dviračio sugadinimo, sakė, kad atlygins žalą. Vėliau jis pasakė, kad su atstove nori kalbėti jo mama. Šiai nuėjus pas kaltinamojo mamą, ji nenorėjo kalbėti ir ją apšaukė. Pokalbio mokykloje metu buvo ir socialinis darbuotojas Ž. , tuomet atstovė už dviratį paprašė 200 Lt. Sugadintą dviratį buvo nuvežę sutaisyti, bet jai buvo paaiškinta, kad po taisymo jis jau bus nesaugus važinėti. Nurodo, kad vaikai pasakojo, jog dviratį sulaužė M. .

Liudytojas A. J. V. parodė, kad kaltinamasis-jo klasiokas. Gegužės mėnesį mokykloje vyko varžybos ir šventė, į kurią jis atvyko apie 12 val. Į lauką jis buvo išėjęs du kartus. Namo jis išėjo apie 14 val., matė prie mokyklos stovinčius kelis dviračius. Nurodo, kad į salę atėjo ne su kaltinamuoju, nes kai atėjo, kaltinamasis jau buvo salėje. Kai kartą buvo išėjęs į lauką, matė, kad į lauką buvo išėjęs ir kaltinamasis, lauke matė ir E. Z. ir mokytojo sūnų L. V. , jie vaikščiojo, važinėjo dviračiais. Liudytojas kieme kalbėjo telefonu, buvo nusisukęs, į aplinką nekreipė dėmesio. Nurodo, kad tik po šventės sužinojo, jog kažkas sudaužė dviratį, moksleiviai kalbėjo, kad tą padarė kaltinamasis.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad jis dirba socialiniu pedagogu mokykloje, kaltinamasis ir nukentėjusysis-šios mokyklos mokiniai. Sekančią dieną po įvykio jis sužinojo, jog yra sulaužytas Z. dviratis. Į mokyklą atėjo Z. motina R. Z. . Buvo išsiaiškinta, kad trys vaikai matė, jog būtent kaltinamasis sulaužė dviratį. Jie tai paaiškino iš karto juo pakvietus į kabinetą, jokios įtakos tiems vaikams niekas nedarė. Kaltinamasis tą kategoriškai neigė, nors sakė, jei reikia, dėl šventos ramybės jis galįs atlyginti nuostolius. Atvykus jo motinai, įvyko konfliktinė situacija, ir liudytojas paprašė palikti jo kabinetą, apie įvykį pranešė policijai. Nurodo, kad prieš metus buvo atvėjis, kai pirmokai žaidė kamuoliu, o kaltinamasis nuspyrė kamuolį ir šis pradingo. Vaikai atpažino kaltinamąjį, tačiau šis neigė tą padaręs, tada jis, nors neprisipažino pradanginęs kamuolį, sutiko atlyginti žalą.

Liudytoja I. M. , kaltinamojo S. M. motina, parodė, kad pas ją į darbą atėjo nukentėjusiojo motina ir pranešė, kad S. sugadino nukentėjusiojo dviratį, ji liepė grąžinti pinigus arba atpirkti dviratį. Nuėjus į mokyklą išsiaiškinti, vaikai pasakojo, kad matė, kad berniukas dryžuotu megztiniu mėtė mėtė dviratį, bet pats S. sakė, kad to nedarė, e to, jis ir neturi dryžuoto megztinio. Nurodo, kad jos sūnus apšnekamas gal dėl to, jog ji dirba Maksimos parduotuvės vedėja, gyvena mažame miestelyje, pagauna daug vagių parduotuvėje ir juos perduoda policijai, gal dėl to kas nors keršija.

Apžiūros metu apžiūrėta teritorija prie Alytaus raj. Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos, esančios Alytaus r, Dauguose, Pergalės g. 2, tai fiksuota protokole bei fotolentelėje (b. l. 48-51).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad J. Z. nurodė, kur jis pasistatė savo dviratį ir kur jį rado sulaužytą ( b. l. 73-74), apžiūros protokole bei fotolentelėje fiksuota, kad apžiūrėtas sugadintas dviratis ir nurodyti jo sugadinimai: dviračio rėmas nulenktas į kairį šoną ir į priekį neatsilenkia, sugadintas bėgių perjungimo mechanizmas ir rankinis stabdis, nukritusi grandinė ir nėra jos apsaugos, sulaužytas stabdž[iū mechanizmas, įplyšusi dviračio sėdynė, priekinėje padangoje nėra oro (b. l. 53-58).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu būdu–įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir sukelti pasekmes–visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. S. M. veika kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, jog kaltinamasis viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais mesdamas į sieną ir žemę, tyčia sugadino dviratį, tuo padarydamas 350 Lt. turtinę žalą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pripažintina, kad S. M. akivaizdžiai agresyvus elgesys bei veiksmai buvo aiškiai netinkamo turinio ir žeidė aplinkinius, todėl jie pripažintini nusikalstamais, tačiau jie netinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikavus asmens veiką pagal šį straipsnį, visuomenės rimtis ar tvarka asmens veiksmais turi būti sutrikdyta. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti fizinio smurto prieš asmenį panaudojimas, žmonėms sukeltas labai didelis išgąstis, padaryta žymi turtinė žala ir pan. Sprendžiant klausimą dėl šių pasekmių, būtina atsižvelgti į aplinkinių reakciją, nukentėjusiųjų skaičių, neteisėtų veiksmų trukmę. Byloje nustatyta, kad S. M. atliekami veiksmai buvo trumpalaikiai, fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Asmenys, matę S. M. veiksmus, tokiais veiksmais pasipiktino, tačiau nėra duomenų, kad jie būtų labai dėl to išsigandę. Kaltinamojo veiksmus realiai matė tik trys mokelsiviai, nors tuo metu mokykloje vyko šventė, tačiau ji tęsėsi toliau ir nutraukta nebuvo. Be to, S. M. sužalojo turtą, kurio vertė nesiekia 3 MGL, taigi negalima pasakyti, kad jo veiksmais buvo padaryta žymi turtinė žala.

Remiantis išdėstytu, aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą S. M. veiksmais, nėra. Jo veiksmuose buvo tik visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas, o tai atitinka LR.BK 284 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

S. M. įrodymų tyrimo teisme metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, aiškino, kad yra kaltinamas neteisingai, nes dviračio nesugadino. Jis pripažino, kad įvykio metu buvo mokykloje ir sporto šventės metu stebėjo varžybas. Jis nurodė, kad dviratį sulaužė kiti vaikai. Tačiau byloje liudytojais apklausti M. B. , E. Z. ir L. V. paliudijo, kad matė, kaip kaltinamasis du kartus trenkė Z. dviratį-vieną kartą į žemę, kitą kartą-į sieną. Liudytojai ir kaltinamasis iki įvykio nėra bendravę ir konfliktavę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šie liudytojai apkalba kaltinamąjį. Pažymėtina, kad liudytojas E. Z. netgi nurodė, kad kaltinamąjį draugu laiko labiau, negu nukentėjusįjį. Liudytojas G. Ž. , mokyklos socialinis pedagogas, paliudijo, kad su M. B. , E. Z. ir L. V. buvo bendrauta tuoj pat po įvykio, jie visi nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, niekas įtakos jiems nedarė. Abejotini kaltinamojo parodymai, kad jis nebuvo išėjęs iš salės, nes liudytojas J. A. V. patvirtino, kad kai jis buvo išėjęs pora kartų iš salės, matė kaltinamąjį išėjusį iš salės į kiemą. Kaltinamojo motina I. M. parodė, kad jos sūnus nedaužė dviračio ir jis galbūt apkalbamas dėl to, jog ji dirba prekybininke, dažnai sugauna parduotuvės vagis ir perduoda juos policijai, dėl to yra kerštaujama jos sūnui. Šie liudytojos parodymai neparemti bylos medžiaga ir S. M. kaltė įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

S. M. nepadoriu elgesiu trikdė viešąją tvarką ir rimtį, todėl jo padaryta nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį. Kadangi jo padaryta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, iš esmės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo padėtis dėl to nepasunkėja.

Taigi įrodyta, kad S. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2d.

Prieš baigiamąsias kalbas po pertraukos įstatyminė nukentėjusiojo atstovė raštu pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, šis jai žalą dalinai atlygino ir ji prašė kaltinamojo atžvilgiu bylą nutraukti. Nepilnamečio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės reguliuoja speciali norma-LR BK 93 str. Nors kaltinamasis S. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nors jis dalinai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau viso ikiteisminio tyrimo bei bylos įrodymų tyrimo teisme metu jis kategoriškai neigė savo kaltę, dėl padarytos veikos nei kiek nesigailėjo. Kaltinamojo neprisipažinimas ir nesigailėjimas dėl padarytos veikos parodo, jog jis nesupranta savo veiksmų neteisėtumo, nevertina savo poelgio neigiamai, nenori pasitaisyti ir vengia atsakomybės. Tai, kad kaltinamasis tik naudodamasis paskutinio žodžio teise pasakė, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai neatsižvelgtina vertinant kaltinamojo požiūrį į nusikalstamą veiką, nes jis pradėjo gailėtis tik ištyrus bylos įrodymus teisme, o iki to jis kategoriškai neigė nusikaltęs ir dėl to nė kiek nesigailėjo. Pažymėtina, kad žalą kaltinamasis atlygino teisme tik prieš baigiamąsias kalbas padarytos pertraukos metu. Taigi teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, bus pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, būtina atsižvelgti į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į LR BK 61 str. numatytas aplinkybes, o kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu-ir į LR BK 91 str. numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.). S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ( LR BK 59 str. 1d. 3p.).

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad S. M. neteistas, nusikalto pirmą kartą, yra dar labai jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 117). Kadangi kaltinamasis yra moksleivis, viešieji darbai, kaip bausmė, jam neskirtina. Jam neskirtina ir bauda, nes jis nedirba ir neturi savarankiško pajamų šaltinio. Kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas su griežtais įpareigojimais.

Nukentėjusiosios R. Z. civilinis ieškinys 1350 Lt sumai atmestinas, nes ji teisme ieškinio atsisakė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val.

S. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės R. Z. civilinį ieškinį 1350 Lt sumai atmesti.

Bylos įrodymą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti bei saugomą pas R. Z. -dviratį-po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti R. Z. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.