Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Sanex invest“ skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė iš esmės prašymo netyrė, neatsakė į pareiškėjos klausimus, apsiribojo tik bendro pobūdžio frazėmis ir abstrakčiais teiginiais, todėl prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovė 2018-05-10 išdavė leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-13-180510-00045 (toliau - Statybos leidimas), kuriuo statytojui Lietuvos kariuomenei suteikta teisė statyti specialiosios paskirties ypatingą statinį - saugyklą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., pagal projektuotojo MB „Pramonės inžinierija“ 2017 m. parengtą statinio projektą „Specialiosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)v., statybos projektas“ (toliau - Statinio projektas).

Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko, registro Nr. 33/16823, išrašo duomenis, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - teritorijos krašto apsaugos tikslams, plotas - 131,3539 ha, žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data - 1999-02-11. Žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), panaudos teise - Lietuvos Respublikos KAM motorizuota pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ Alytaus kunigaikštienės Birutės motorizuotas pėstininkų batalionas.

Remiantis Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano, patvirtinto Vyriausybės 2011-06-22 nutarimu Nr. 764 „Dėl Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo (TPDR reg. Nr. T00054251), ištrauka ir brėžinio „Teritorijos funkciniai prioritetai“, Birutės MPB teritorija Kaniūkų k. (131,35 ha) rezervuojama ir naudojama krašto apsaugos funkcijai vykdyti.

Projekto bendrosios dalies brėžinyje 16-22-00-STP-BD.B-01 Sandėlio pavojingų zonų schema (Alytus), pateiktame Statybos leidimo išdavimui, buvo paskaičiuotas didžiausias leistinas statinyje sandėliuoti sprogstamosios medžiagos kiekis. Pagal maksimalų medžiagų kiekį apskaičiuoti pavojingų zonų atstumai, remiantis NATO karinių šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų sandėliavimo vadovu - „AASTP-l ALLIED AMMUNITION AND TRANSPORT PUBLICATION 1“ ir dokumentu IATG 02.20:2015. Situacijos schemoje buvo teikiama pastaba Nr. 2, kurioje nurodoma, kad objektai nurodyti prie sutartinių žymėjimų, negali patekti arčiau nurodytos sutartinių žymėjimų ribinės linijos, norint sandėlyje laikyti nurodytą 1.1 sprogstamosios medžiagos kiekį. Pastaboje Nr. 3 akcentuojama, kad didžiausias leistinas statinyje sandėliuoti 1.1 pavojingumo klasės sprogstamosios medžiagos kiekis priklauso nuo pastato orientacijos ir atstumo iki galimai pažeidžiamų objektų, t. y. atsiradus poreikiui gyvenamosios paskirties teritorijoje vykdyti projektavimo ir statybos darbus, bus sumažinamas sprogstamosios medžiagos kiekis, dėl ko sumažės gyvenamųjų namų riba. Tai atsispindi Infrastruktūros plėtros departamento prie KAM pateiktame projekto bendrosios dalies brėžinyje 16- 22-00-TP-BD.B-01-A Situacijos plane su žemės naudojimo apribojimais (Alytaus r.) Ml:10 000. VTPSI, patikrinusi Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, nenustatė esminių pažeidimų. VTPSI įpareigojo statytoją parengti projekto A laidą ir papildomai pateikti situacijos planą, pagal kurį papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebus nustatomos. Situacijos plane (projekto A laida) nuo projektuojamo sandėlio išorinio kontūro pietryčių kryptimi numatyta 669 metrų spinduliu pažymėta linija, kuri sutartiniuose žymėjimuose negali patekti arčiau nurodytos sutartinių žymėjimų ribinės linijos, norint sandėlyje laikyti nurodytą sprogstamosios medžiagos kiekį.

Ginčas byloje kilęs dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2019-05-13 sprendimo Nr. (3.19)K26-1436 „Dėl prašymo atlikti dokumento įvertinimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi atsakovė iš esmės neišnagrinėjo jos 2019-04-16 prašymo.

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAI 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

VAI 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAI 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAI 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAI 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir

pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis

administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Si teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08- 24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas

administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja 2019-04-16 prašyme prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus ir atsakyti į konkrečius klausimus: patikrinti schemą (dokumento žymuo 16-22-00-STP-BD.B-01), nustatyti ar ji atitinka mastelį, ar patikima, ar linijos nubrėžtos tiksliai, ar schema nėra klaidinga, nustatyti, kas klaidingą schemą pateikė, nustatyti natūroje, ar 730 m linija patenka į gretimo sklypo teritoriją. Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog projekto bendrosios dalies brėžinyje 16-22-OO-STP-BD.B-Ol sandėlio pavojingų zonų schema (Alytus), pateiktame statybą leidžiančio dokumento išdavimui, buvo paskaičiuotas didžiausias leistinas statinyje sandėliuoti sprogstamosios medžiagos kiekis. Pagal maksimalų medžiagų kiekį apskaičiuoti pavojingų zonų atstumai, remiantis NATO karinių šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų sandėliavimo vadovu - „AASTP-1 ALLIED AMMUNITION AND TRANSPORT PUBLICATION 1“ ir dokumentu IATG 02.20:2015. Taip pat nurodė, jog VTPSI patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir nenustatė esminių pažeidimų. VTPSI įpareigojo statytoją parengti projekto A laidą ir papildomai pateikti situacijos planą, pagal kurį aiškiai matoma, kad papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebus nustatomos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad brėžinys yra klaidingas, Statybos leidimas specialiosios paskirties pastato statybai niekaip neįtakoja pareiškėjos vykdomos veiklos žemės sklype ir nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, žemės sklypui nenustatomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Patikrinti natūroje, ar 730 metrų linija patenka į gretimo sklypo teritoriją, atsakovė neturi nei priemonių, nei galimybių.

Iš minėto sprendimo turinio akivaizdu, jog jame visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos 2019-04-16 prašyme išdėstyto reikalavimo - patikrinti schemą ir nustatyti konkrečias prašomas aplinkybes. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog jokio aplinkybių tyrimo nevykdė, atsakymą pareiškėjai pateikė tik iš dokumentų esančių Alytaus rajono savivaldybės administracijoje. Nei pačiame atsakyme, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (nenurodytas teisės aktas), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, prašomų dokumentų (schemos - dokumento žymuo 16-22-00- STP-BD.B-01) iš esmės nevertino ir priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAI 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2019-05-13 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - VAI 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Primindama VAI 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAI 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502- 940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Heile v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-l51/2009, 2009- 11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovės 2019-05-13 sprendimas Nr. (3.19)K26-1436 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę pareiškėjos 2019-04-16 prašymą išnagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1- 2 punktais,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2019-05-13 sprendimą Nr. (3.19)K26-1436 ir įpareigoti Alytaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Sanex invest“ 2019-04-16 prašymą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų