- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3784-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00270-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, M. V. S.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. V. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į J. B. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo M. V. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelės G. B. sesuo Z. S.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad Z. S. mirė netekėjusi, vaikų neturėjo. Testamentų registre 2004-10-07 yra įregistruotas oficialus Z. S. testamentas, tačiau jos palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2023-01-10 liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po Z. S. mirties užvesta nebuvo. Testamentu Z. S. gyvenamąjį namą su visais priklausiniais ir žeme, esančius (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, iš ko jis besusidėtų, paliko J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad J. B. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti močiutės sesers Z. S. palikimą, kadangi moka mokesčius už jos namui teikiamas komunalines paslaugas (elektros energiją, atliekų tvarkymą) ir tokiu būdu išreiškė valią priimti Z. S. palikimą. Z. S. pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių nėra, kadangi ji mirė netekėjusi, vaikų bei vaikaičių neturėjo, mirė būdama 84 metų amžiaus, todėl jos tėvai ir seneliai buvo mirę. Palikėjos ketvirtos eilės įpėdinės – jos seserys G. B. ir J. S. mirė anksčiau už palikėją, kita sesuo M. V. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, duomenų, kad būtų priėmusi sesers palikimą teismui nepateikta.
Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.