Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr.1A-241-113/2008

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2008 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Tauragės rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. vadovaujantis BK 38 str. ir BPK 235 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vengia išlaikyti vaiką, t. y. 1997m. kovo 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu iš V. B. priteista dukters L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1997 m. kovo 12 d. iki dukters pilnametystės. Nuo 2000 02 14 V. B. be pateisinamų priežasčių vengia pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukters išlaikymui, dėl ko įsiskolinimas 2008 01 01 D. B. sudaro 4774 Lt.

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojo įstatymo 38 str. numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui ir kaltinininkui susitaikius, esant įstatyme įtrvirtintoms visoms aplinkybėms, t. y. kai asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą pripažįsta savo kaltę, savo noru atlygina ar pašalina fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaria dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaiko su nukentėjusiuoju, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas pateiktą V. B. kaltinimą pagrįstu, pripažino V. B. kaltu pagal baudžiamojo įstatymo 164 str. 1 d. Darydamas išvadas dėl kaltinamojo V. B. kaltės, teismas nuosprendyje konstatavo, kad nusikalstamą veiką jis darė nuo 1997- 03- 12 iki 2008- 01- 01, t. y. šį laiką vengė teikti išlaikymą savo dukrai L.. Toks kaltinimas V. B. nebuvo pareikštas, nes kaltinamajame akte nurodyta, kad V. B. neteikė lėšų dukters išlaikymui nuo 2000 02 14, t.y. nuo tos dienos, kaip buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 1997 m. gruodžio mėnesio iki 1999 m. gruodžio mėnesio (b.l.19- 21), mokėjo nustatyto dydžio lėšas dukros išlaikymui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. B. pagal 2000 12 13, 2001 01 10, 2001 02 05 teismų nuosprendžius atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę iki 2002 08 09.

BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra aišku už kokį faktinį laikotarpį, V. B. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 164 str. 1 d., padarymo. Nesant V. B. bei prokuroro apeliacinio skundo dėl teismo priimto nuosprendžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas negali išeiti iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

BK 38 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius visų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 straipsnio, tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. kaltu prisipažino, su nukentėjusiąją susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir su ja susitaikė (b.l. 100, 102). V. B. padarė trunkamąjį nusikaltimą. Paskutinį kartą V. B. buvo teistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2001- 02- 05 nuosprendžiu dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Nuo 2002- 08- 09, kai buvo paleistas ją atlikęs, V. B. neteikė lėšų vaiko išlaikymui, t.y. toliau vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. 1 d., todėl kolegijos nuomone, teismas neturėjo realaus pagrindo manyti, kad ateityje V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į tai, kad V. B. prisipažino kaltu ir susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, su ja susitaikė, teismas padarė išvadą, kad yra galimas BK 38 str .taikymas, todėl nutarė baudžiamąją bylą nutraukti. Tačiau teismas nuosprendyje tik konstatavo, bet nemotyvavo BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, ir nepasisakė, kodėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esminis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo V. B. taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatas, nes tam prieštarauja to paties straipsnio 2 d., kurioje teigiama, kad šioje straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleidžiamas recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. paskutinį kartą buvo teistas 2001 02 05, t.y. pagal tuo metu galiojusį 1961 m. BK , kuriame nebuvo nusikaltusio asmens vertinamojo požymio- recidyvistas, tačiau tai nėra pagrindas, leidžiantis teismui taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatas, nes ir anksčiau galiojusio BK 53-1 str. 2 d. buvo nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleidžiamas asmuo, turintis teistumą. Tai yra tapačios sąvokos. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pažeidė BK 38 str. 2 d. reikalavimus ir nepagrįstai V. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.Prokuroro skundas pagrįstas ir tenkintinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija mano, kad netenkintinas prokuroro prašymas V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę-5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis kaltu pripažintas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Nuteistasis nedirba, neturi kitų pajamų, todėl dėl objektyvių aplinkybių įmokos sumokėjimas į minėtą fondą yra ribotas. Be to, paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę, dar labiau nukentėtų vaiko, kuriam vengiama mokėti lėšas išlaikymui, interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

n usprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 03 27 nuosprendį pakeisti.

Pripažinti V. B. kaltu pagal BK 164 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 metamas. Taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Įpareigoti V. B. per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.