Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-10-31 · Administracinė byla Nr. eI3-8569-342/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-31
Bylos Nr.
eI3-8569-342/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02039-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-8569-342/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02039-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41;55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 31 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimą Nr.21R2-(AG2-102/17-2022), kaip nepagrįstą ir neteisėtą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvadą Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.), kaip nepagrįstą ir neteisėtą; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti UAB "Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai" 2018-07-19 (registruotas 2018-08-29) prašymą dėl išvados priėmimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėjai D. P. nuosavybės teise priklauso 0,8500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjos prašymu UAB "Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai" 2017-08-21 atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Kadastro duomenų bylą (toliau – Kadastro duomenų byla), kurią pateikė tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyriui. Kretingos skyrius 2018-02-08 priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.14KAM-7279), kuriame nurodė, kad kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes pateikta Kadastro duomenų byla neatitinka Nuostatų 21 p., Tikslinimo taisyklių 11 p., – atlikti kadastriniai mata­vimai neatitinka teritorijų planavimo dokumente patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame nurodyta žemės sklypo ribų linijų ilgiai.

Teigia, kad gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvadą Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.), nepraleisdama numatyto termino, apskundė jį. 2022-07-22 sprendimu Nr.21R2-(AG2-102/17-2022) Komisija nutraukė administra­cinę bylą pagal pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, kad ginčai dėl pagal Nuostatų 21 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą priimamų išvadų teisėtumo nėra priskirti Komisijos kompetencijai. Komisija laiko, kad pareiškėjos keltam ginčui nėra numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat ginčas nėra priskirtas prie baigtinio sąrašo ginčų, tiesiogiai iš karto nagrinė­tinų teisme. Komisija sprendime iš esmės nepateikė jokių pagrįstų jos sprendimą nutraukti bylos nagrinėjimą pagrindžiančių motyvų, todėl Komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu, nemotyvuotu, nepagrįstu. Remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 str. 1 d., pareiškėja turi teisę apskųsti Komisijos 2022-07-22 sprendimą Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2022-07-22 sprendimas tapo kliūtimi pareiškėjai toliau ginti savo pažeistas teises teisme. Esant tokiai situacijai, siekdama savo pažeistų teisių gynimo dėl neteisėtos Išvados, pareiškėja turi ginčyti ir Komisijos sprendimą, kadangi jo nenuginčijus ir neįrodžius, kad ginčas dėl Išvados buvo teismingas Komisijai ir kad Komisija nepagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą, pareiškėja bus laikoma praleidusia LR ABTĮ 30 str. numatytą terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Išvados teisėtumo įvertinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašo pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Ginčų komisijos sprendimą, skundą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pagal į bylą pateiktus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, pareiškėja 2005-05-20 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4803 pagrindu yra įsigijusi žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Šis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas ir 2005-03-10 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus. Pareiškėjos žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal projekto autoriaus R. Gudjonio 2005 m. sausio mėn. parengtą šio žemės sklypo planą M 1:5000. Minėto žemės sklypo ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-23. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorius R. Gudjonis 2004-11-19 vietovėje paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, užpildė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nurodytos R. Gudjonio 2004-11-19 parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje 2 (toliau – abrisas) ir 2005 m. sausio mėn. parengtame plane M 1:5000 (toliau – planas). Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus (abrisą, planą), minėtas žemės sklypas šiaurinėje ir vakarinėje dalyje ribojasi su 6 m pločio keliu. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Remiantis šia teisės akto nuostata, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Pagal Nuostatų 21 punktą, žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), matininkas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Taigi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. numato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Aiškinantis ir taikant šią teisės normą yra akivaizdu, kad išvada rengiama tuo atveju, kai žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka ne teritorijų planavimo dokumento, o teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų. Kas reiškia, kad žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai yra rengiami, turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir turi šio dokumento ar projekto neatitikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimo Nr. 21R2-(AG2-102/17-2022) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) pagrįstumo ir teisėtumo.

Nacionalinėsžemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvada Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento - (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d . įsakymu Nr. 13.6-23 „ Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, sprendinių. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastriniai matavimai turi būti tęsiami vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-23 „Dėl žemės reformos žemė tvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ sprendiniais, (duomenys neskelbtini) 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu Ml:5000.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005-06-02 priklauso pareiškėjai D. P..

2017-09-07 ir 2017-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą (aktai Nr. 14ŽN-102-(14.14.78), Nr. 14ŽN-103-(14.14.78), kurio tikslas buvo patikrinti ar žemės sklypo savininkė naudodama sklypą savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos ir užtikrina kelio atkarpos tinkamą naudojimą. Nustatyta, kad žemės sklypo savininkė naudodama žemės sklypą nepažeidžia sklypo ribų, tačiau žemės sklypo linijos neatitinka bendros žemės naudojimo schemos ir skiriasi; žemės sklypo riboženklis taške Nr.3 neišlikęs.

UAB „Klaipėdos Inžineriniai tyrinėjimai 2018-07-19 Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus vedėjui pateikė prašymą dėl išvados priėmimo, kurioje nurodyta, kad 2017-08-21 matavimo metu D. P. esančiame sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,85 ha buvo nustatyta, kad pietinėje dalyje matavimo sklypo riba sutrumpėjo 15 metrų, nes sklypas vakarinėje dalyje šliejasi prie 6 metrų pločio kelio ir už jo registruoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vakarinę matuojamo sklypo ribą pailgino 2 metrais, kad dalinai kompensuoti neleistinai sumažėjusį pareiškėjos sklypą. Su sumažėjusiu žemės sklypo plotu (0.7991 ha) pareiškėja sutinka. Kartu pridedama pareiškėjos žemės sklypo kadastro Nr(duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto objektų (žemės) kadastrinių matavimų byla.

2018-11-16 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą byloje Nr. (AG2-49/13-2018) dėl ginčo pagal pareiškėjos skundą Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriaus. Pareiškėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2018-09-19 raštą dėl Nr. 14SD-2569-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 prašymą dėl išvados priėmimo. Šiuo sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas.

2019-04-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą byloje Nr.21R2-42(AG2-23/15-2019) dėl ginčo pagal pareiškėjos skundą Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui. Pareiškėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2019-05-10 raštą dėl Nr. 14SD-404-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 prašymą dėl išvados priėmimo. Pareiškėjos skundas buvo tenkintas.

2019-07-18 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą byloje Nr.21R2-42(AG2-52/16-2019) dėl ginčo pagal pareiškėjos skundą Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui. Pareiškėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2019-05-10 raštą dėl Nr. 14SD-404-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 prašymą dėl išvados priėmimo. Pareiškėjos skundas buvo tenkintas.

2021-07-08 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM skundas dėl 2019-07-18 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-07-18 sprendimo buvo atmestas.

2022-04-15 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą byloje Nr.21R2-42(AG2-46/15-2022) dėl ginčo pagal pareiškėjos skundą Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui. Pareiškėja prašė panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2022-02-23 raštą dėl Nr. 14SD-728-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įpareigoti iš naujo tęsti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 prašymą dėl išvados priėmimo nagrinėjimą. Pareiškėjos skundas buvo tenkintas.

2022-06-23 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą byloje Nr.P2(AG2-102/17-2022) dėl ginčo pagal pareiškėjos skundą Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM Kretingos skyriui.

2022-07-22 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius byloje pagal pareiškėjos skundą dėl NŽT Kretingos skyriaus 2022-03-23 išvados Nr. IŽ-83-(14.14.111 E.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą dėl išvados priėmimo bylą nutraukė argumentuodamas, kad byla nepriskirtina ginčų komisijos kompetencijai. Pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal susiklosčiusią praktiką Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2006; 2007 m. lapkričio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I438-15/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2012 m. gegužės 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I502-12/2012; 2013 m. balandžio 30 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-10/2013; 2016 m. liepos 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Šios teisės aiškinimo bei taikymo nuostatos inter alia (be kita ko) taikytinos ir tais atvejais, kai konstatuojamas kompetencijos viršijimas dėl dalies priimtame norminiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo srityje, be kita ko, apimančioje įgaliojimus turinčio viešojo administravimo subjekto atliekamą administracinio reglamentavimo (teisėkūros) veiklą, konstitucinis teisinės valstybės principas realizuojamas inter alia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais ir juos įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016; 2017 m. rugsėjo 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017).

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-310) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatais teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asmens daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti pakeistos ar panaikintos, kai atitinkamai yra panaikinamas ar pakeičiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis šios teisės asmeniui buvo įregistruotos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą yra įregistruota pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo planas yra tos sutarties neatsiejama dalis, kuriame užfiksuoti kadastro duomenys individualizuoja patį žemės sklypą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais).

Pagal Kadastro nuostatų 125 punktą, Kadastro tvarkytojas, nustatęs, priežastis, dėl kurių kadastro žemėlapyje negali pažymėti žemės sklypo ribų, parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui. Kadastro nuostatų 126 punktas numato, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Atsakovė sutinka, kad šioje byloje ginčijamas ne žemėtvarkos projektas, t.y. galiojantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005-01-04 įsakymu Nr. 13.6-23 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, kuriame suprojektuotos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribos, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkami ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų magrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminęs gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstaymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Ginčų komisija priimdama ginčytiną sprendimą vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. eAS-890-492/2015) ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), todėl ginčų komisijos, atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą prieštarauja jos pačios suformuotai bylų nagrinėjimo praktikai, todėl iš esmės pažeidė gero administravimo principą.

21R2-(AG2-102/17-2022) dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo. Šiuo atveju atsižvelgtina, į tai kad nuo 2018 m. yra susiklosčiusi situacija, jog pareiškėjos skundus dėl žemės ribų neatitikimo faktiniams įregistruotiems duomenims, atsakovė ne kartą nagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimus dėl pareiškėjos ir atsakovės ginčų esant tapačioms aplinkybėms. Nustatyta Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytina Lietuvos Respublikos ABTĮ 23 str. 6 dalis, kuri numato, kad skundas gali būti teikiamas pasirinktinai tiek administracinei ginčų komisijai, tiek teismui. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra išskirti privalomo neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos atvejai ir neprivalomo neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos atvejai. Jei išankstinė išvados apskundimo tvarka nebuvo privaloma, laikytina, kad tai nereiškia, kad pareiškėja negalėjo pasinaudoti teise skųsti išvadą, kreipdamasi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Byloje nustatyta, kad išvadą priėmė Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, Išvada savo turiniu gali sukelti reikšmingas pasekmes, kurios susijusios su pareiškėjai nuosavybės teisei priklausančiu žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją, nesutikdama su atsakovės Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 Išvada Nr. 14IŽ-83-(14.14.111E.) Pareiškėja iš esmės nesutinka su 2022-07-22 sprendimu Nr.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal aptariamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Iš 2022-05-23 išvadoje Nr. 14IŽ-(14.14.111E) nurodyta, kad išvada gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Iš apskundimo tvarkos matyti, kad atsakovas pareiškėjui suteikė iš esmės abstrakčią informaciją apskųsti išvadą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pasirinko neprivalomą (įstatymu nenumatytą) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą ir Išvadą Nr. 14IŽ-(14.14.111E) apskundė administracinei ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją nepraleidusi apskundimo termino. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei asmuo pasirenka įstatymo lygmens teisės akte nenumatytą (neprivalomą) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarką, yra svarbu nustatyti, ar pareiškėja laikėsi jos pasirinktos teisės aktų nustatytos neprivalomos ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos (procedūros) ir terminų, t. y. ar aktas nustatyta eilės tvarka buvo apskųstas nurodytai institucijai laikantis nustatytų terminų. Iš bylos Nr. AG-102/17-2022 (7.11) matyti, kad pareiškėja skundą Ginčų komisijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvadą Nr. 14IŽ-(14.14.111E) pateikė 2022-06-20, tai patvirtina Ginčų komisijos 2022-06-23 sprendimas „Dėl skundo priėmimo nagrinėti komisijoje ir pranešėjo paskyrimo“ Nr. P2-(AG-102/17-2022) ir Ginčų komisijos raštas „Dėl atsiliepimo pateikimo bei dokumentų siuntimo administracinėje byloje Nr. AG2-102/17-2022“. Iš bylos medžiagos matyti, kad išvados apskundimo terminą Ginčų komisija terminą skaičiavo nuo 2022 m. gegužės 24 d. t. y. nuo tos dienos, kurią procesinis dokumentas elektroninių ryšių priemonėmis laikomas įteiktu, po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančios darbo dienos. Taigi terminas paduoti skundą dėl Išvados Nr. 14IŽ-(14.14.111E) nepraleistas. Pareiškėjai pasirinkus neprivalomą ginčo sprendimo būdą ir padavus skundą Ginčų komisijai dėl Išvados yra reikšminga aplinkybė tai, ar kuriame nors etape pareiškėja nėra praleidusi skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja pagal minėtoje teisės normoje numatytą jos pasirinktą procedūrą skundą padavė nepraleidusi apskundimo termino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisminės gynybos prioriteto principą, kai tai bylų kategorijai įstatymu nėra numatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pažymėtina, kad Ginčų komisija, nagrinėdama iš esmės pareiškėjos reikalavimą dėl 2022-05-23 išvados Nr. 14IŽ-(14.14.111E) procesinės teisės normų nepažeidė. Kitų esminių formos ar turinio trūkumų pažeidimų pareiškėjai apskundžiant Išvadą nenustatyta. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba laiko, jog pareiškėja pagal Komisijos suformuotą praktiką pasirinko jai tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, todėl prašo panaikinti ginčijamą Komisijos sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes bei pareiškėjos teises ir argumentus, atsakovės paaiškinimus pareiškėjos skundas tenkintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimas Nr. 21R2-(AG2-102/17-2022) naikintinas kaip nepagrįstas. Grąžinus pareiškėjos skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, teismas konstatuoja, kad nebelieka pagrindo nagrinėti kitus pareiškėjos reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022-05-23 išvadą Nr. 14IŽ-83-(14.14.111E), kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-07-19 prašymą dėl išvados priėmimo.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja skundu prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgus į tai, kad nepateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, rašytiniai įrodymai, pavirtinantys išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, prašymas dėl patirtų išlaidų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-22 sprendimą Nr. 21R2-(AG2-102/17-2022) nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl 2022-05-23 išvados Nr. IŽ-83-(14.14.111E.) panaikinimo ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-08-04 skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė