- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- I-2459-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00437-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Iveta Pelienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Baltarusijos Respublikos pilietis I. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (15/1-1)3I-88(00039) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. gavo darbo vizą ir dirbo Lietuvos Respublikoje veikiančioje UAB „Travel Solutions“, su kuria buvo sudaręs terminuotą (nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) darbo sutartį. Pažymėjo, kad jo kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, todėl kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ketina dirbti UAB „Travel Solutions“ pardavimo vadybininku, tačiau atsakovas atsisakė išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pareiškėjo įsitikinimu, vien aplinkybė, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje pareiškėjas yra paskelbtas nusikaltėliu, ieškomu ekstradicijos tikslu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę saugumui, viešajai tvarkai. Tokios išvados negali būti grindžiamos vien spėjimais ar įtarimais. Atsakovas nė nebandė gauti daugiau duomenų bei objektyviai įvertinti situaciją ir rėmėsi vien pareiškėjui pareikšto įtarimo faktu. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 str. 1 d. 8 p. yra įtvirtintas atskiras atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindas, nustatantis, kad tuo atveju, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos Įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus. Taigi, nustatytas atskiras pagrindas, apimantis rimtai pagrįstą įtarimą padarius šiuos konkrečius nusikaltimus, kurį nustačius yra pagrįsta leidimo neišduoti, taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog bet kokie kiti įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo yra pagrindas neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, vien įtarimas dėl sukčiavimo nesudaro pagrindo konstatuoti nei UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. nei 8 p. nurodyto pagrindo egzistavimo.
Pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog vien pareikštų įtarimų pagrindu pripažinus grėsmės saugumui egzistavimą, valstybės saugumo turinys yra nepagrįstai plečiamas. Grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą turi būti įrodyta. Teismų praktikoje nurodoma, kad įvertinus neigiamų pasekmių neišdavus leidimo laikinai gyventi apimtį, įrodymų pakankamumo požiūriu, grėsmės galimybė turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų akivaizdi. Tai, jog užsienio valstybės teisėsaugos institucijos asmeniui pareiškė įtarimus padarius nusikalstamą veiką, savaime nereiškia, kad dėl to kyla grėsmė Lietuvos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai, juolab, kad galimai padaryta nusikalstama veika neturi jokio ryšio su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas pripažįsta, kad Migracijos departamentas turėjo teisę remtis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvada, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, atsakovas sprendimą turėjo priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str.
Pasak pareiškėjo, įtarimų dėl tam tikrų nusikaltimų padarymo buvimas sudaro kitą įstatyminį pagrindą neišduoti leidimo laikinai gyventi, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintame Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytas reglamentavimas vertintinas kaip neteisėtas bei pažeidžiantis UTPĮ nuostatas, kadangi nepagrįstai plečiamai aiškina UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą sąlygą bei sudaro pagrindą neproporcingai suvaržyti asmenų, prašančių leidimo laikinai gyventi išdavimo, teises. Atkreipė dėmesį, jog situacijoje, kai poįstatyminio teisės akto nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės akto nuostatoms, Migracijos departamentas tokio teisės akto negalėjo taikyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–38).
Atsakovas nurodė, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, vertino ne tik tai, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir tai, ar nėra atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų, įtvirtintų UTPĮ 35 str. 1 d. Atkreipė dėmesį, jog UTPĮ 4 str. 1 d. nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Paaiškino, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius nustatė, jog Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje yra duomenų apie pareiškėją. Interpolo statusas – ieškomas, Interpolo kvalifikacija – nusikaltėlis, kriminalinė istorija: sukčiavimas (nusikaltimas), suradus ieškomą asmenį prašoma jį suimti išdavimo / ekstradicijos tikslu. Taigi, Migracijos departamentas kreipėsi į Policijos departamentą su paklausimu, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., dėl kurių minėtam užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovo teigimu, kova su sukčiavimo pobūdžio nusikaltimais yra itin aktuali Lietuvos Respublikoje kaip ir visame pasaulyje. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra aktyviai dirba stengdamasi sukurti ir įgalinti efektyvius mechanizmus, kuriais būtų užkardytos nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu. Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje valstybių, visuomenės požiūris į nusikalstamą veiką, susijusią su sukčiavimu, o ypač į sukčiavimą dideliu mastu, ir į asmenis, padariusius tokius nusikaltimus, yra neigiamas, kadangi paminamas visuomenės pasitikėjimas, jog jų turtas yra saugus. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pabrėžė, kad ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs grėsmės viešajai tvarkai realumą ir akivaizdumą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas paieškomas dėl itin didelio masto ekonominėje erdvėje įvykdytos nusikalstamos veikos – ši aplinkybė rodo, kad jo keliama grėsmė viešajai tvarkai yra akivaizdi, nes tokie sunkūs nusikaltimai, dėl kurių jis yra ieškomas, daro itin didelę žalą visuomeniniams ir ekonominiams santykiams (tai atsispindi ir numatytoje sankcijoje už tokio pobūdžio sukčiavimą – iki 10 metų laisvės atėmimo). Ginčijamo sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas yra įtariamas ir ieškomas dėl sukčiavimo itin dideliu mastu. Sprendimas priimtas ne formaliai įvertinus, kad pareiškėjas yra ieškomas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau įvertinus ir nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, taip pat jo veiksmus siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo Rusijos Federacijoje, tai, kad kitos valstybės jis yra ieškomas ekstradicijos tikslu dėl sukčiavimo itin dideliu mastu. Pareiškėjas, esant minėtoms aplinkybėms, slapstosi nuo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų, siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje. Policijos departamento duomenimis, pareiškėjas vis dar nėra suimtas, nes slapstosi, o kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu surasti jo nepavyko, nes pareiškėjo nurodytas adresas neegzistuoja. Atsakovo teigimu, jis vadovavosi Policijos departamento pateikta informacija, ir vertino ją būtent disponuojamos informacijos kontekste. Kadangi pareiškėjui yra pareikšti įtarimai, atsakovo nuomone, pareiškėjui aktyviai dalyvaujant nusikalstamos veikos išaiškinimo procese, būtų galima greičiau atskleisti nusikalstamą veiką.
Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, jog nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, todėl galimybės detalizuoti pareiškėjo vaidmenį ir konkrečius veiksmus atliekant nusikalstamas veikas ar indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas yra ribotos, daugeliu atveju sąlygojamos duomenų, kuriuos pateikia kompetentingos institucijos. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat itin reikšminga Policijos departamento išvada, charakterizuojanti pareiškėją, kuria abejoti Migracijos departamentas neturi pagrindo. Be to, priimdamas ginčijamą sprendimą, jis rėmėsi ne tik Policijos departamento pateiktais duomenimis apie pareiškėją, bet vertino nusikaltimo pavojingumą, įvertino kitus turimus duomenis – pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo aiškinimu, kad UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta grėsmė viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai negali apimti kitų nusikalstamų veikų, nei kad įtvirtinta UTPĮ 35 str. 1 d. 8 p. Ginčijamas sprendimas priimtas ne automatiškai taikant Aprašo dėl keliamos grėsmės nustatymo nuostatas, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą. Vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., atsisakymui išduoti leidimą gyventi nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas – užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užkirsti kelią teisės aktų nesilaikantiems ir grėsmę Lietuvos Respublikos gyventojų turtui, viešajai tvarkai keliantiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip neapgrįstą (b. l. 99–101).
Nurodė, kad patikrinus informaciją Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra paskelbtas nusikaltėliu, ieškomu ekstradicijos tikslu. Jam inkriminuojama nusikalstama veika, susijusi su sukčiavimu dideliu mastu, už kurią atsakomybė numatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 159 str. 4 d. (sukčiavimas, įvykdytas dalyvaujant organizuotoje grupėje arba itin dideliu mastu, arba atėmęs iš asmens teisę į gyvenamąją patalpą). Didžiausia bausmė, kurią už šį nusikaltimą numato Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas, yra 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. „Sukčiavimas“ 2 d. atsakomybė nustatyta už nusikalstamas veikas, analogiškas pareiškėjui inkriminuojamoms veikoms, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Be to, ši nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistavę, o ne numanomi duomenys, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo. Paaiškino, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus galimybės, atliekamas, iš esmės, perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Interpolo duomenų bazėje skelbta informacija pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjo elgesys, atlikti veiksmai praeityje sudaro realios ir akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/1-1)3I-88(00039) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui I. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 8 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, UAB „Travel Solutions“ (b. l. 40–51).
Vertindamas pateiktą prašymą, atsakovas nustatė, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje yra duomenų apie pareiškėją, t. y. pareiškėjas yra ieškomas kaip nusikaltėlis dėl sukčiavimo, suradus ieškomą asmenį, prašoma jį suimti išdavimo / ekstradicijos tikslu (b. l. 75).
Atsižvelgdamas į minėtą informaciją, atsakovas 2017 m. sausio 4 d. kreipėsi į Policijos departamentą su paklausimu Nr. (15/4-4)10K-484, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (b. l. 78).
Policijos departamentas 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 5-S-309 pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 81).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsižvelgdamas į Policijos departamento pateiktą išvadą, skundžiamu 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (15/1-1)3I-88(00039), vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 83–85).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš UTPĮ 40 str. nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka UTPĮ 26 str. nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas.
Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., įtvirtinančio, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pagrindu.
Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos. Pagal UTPĮ 4 str. 2 d. užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 77¹ p. nustatyta, kad, jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) prašymas išduoti leidimą (išskyrus atvejus, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą gavimo Migracijos departamente dienos Policijos departamentui išsiunčia elektroniniu paštu paklausimą, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patikrinęs turimus duomenis apie užsienietį ir išnagrinėjęs gautą informaciją apie užsieniečio padarytus teisėtvarkos pažeidimus, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paklausimo gavimo dienos, kai prašymas išduoti leidimą nagrinėjimas per Tvarkos aprašo 57 p. nurodytą 15 kalendorinių dienų terminą, Migracijos departamentui pateikia paštu ar elektroniniu paštu išvadą, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 5-S-309 (b. l. 81) informavo atsakovą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokia išvada motyvuota tuo, kad, Interpolo duomenimis, pareiškėjas yra paskelbtas nusikaltėliu, ieškomu ekstradicijos tikslu. Jam inkriminuojama nusikalstama veika, susijusi su sukčiavimu dideliu mastu, už kurią atsakomybė numatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 159 str. 4 d., didžiausia bausmė, kurią už šį nusikaltimą numato Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas, yra 10 metų laisvės atėmimo.
Duomenų apie užsienietį tikrinimo, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei parengimo tvarką bei informacijos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintas Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas.
Aprašo 12 p. yra įtvirtinti kriterijai, bent vieną kurių nustačius, užsienietis pripažįstamas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Kaip matyti iš Policijos departamento 2017 m. sausio 12 d. rašto, teikdamas išvadą jis rėmėsi Aprašo 12.6 p., pagal kurį užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo.
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėjas atitinka Aprašo 12.6 p. nustatytą kriterijų, todėl Policijos departamentas pateikė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, o tai pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. yra pagrindas atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas sprendimą priėmė formaliai, neįsigilinęs į pareiškėjo situaciją. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas vertino tiek nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra paieškomas pobūdį, sunkumą, baudžiamumą Lietuvoje ir Rusijos Federacijoje, tiek gresiančios bausmės dydį, tai pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo paieška paskelbta prieš 2 mėn., taigi yra aktuali laiko požiūriu. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas sprendimas priimtas būtent UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu, tad pareiškėjo teiginiai apie UTPĮ 35 str. 1 d. 8 p. nurodytų aplinkybių neegzistavimą nagrinėjamu atveju neaktualūs. Taip pat sutiktina su atsakovu, jog UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta grėsmė viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai negali apimti kitų nusikalstamų veikų, nei kad įtvirtinta UTPĮ 35 str. 1 d. 8 p.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai neišdavė pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2017 m. sausio 25 d. priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/1-1)3I-88(00039) yra išsamus ir motyvuotas, taigi nėra pagrindo jo panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.