- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-291/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7571-585/2010 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-371 ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS-2. Reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal ginčijamas sutartis ir uždrausti atsakovui 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-37 pagrindu išieškoti iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurašyti pinigines lėšas nuo ieškovės banko sąskaitų, esančių AB DnB NORD banke.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: uždraudė atsakovui AB DnB NORD bankui vienašališkai nurašyti lėšas nuo ieškovės J. B. sąskaitų, esančių AB DnB NORD banke, vykdant 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-371, likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas uždraudė atsakovui AB DnB NORD bankui vienašališkai nurašyti lėšas nuo ieškovės J. B. sąskaitų motyvuodamas tuo, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, išieškojimo vykdymas komplikuotų teismo sprendimo įgyvendinimą, teismo sprendimas pilna apimtimi nesukurtų tokių pasekmių, kokių reikalauja ieškovė, taptų deklaratyvus ir neefektyvus. Tačiau teismas netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovui kreiptis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, motyvuodamas tuo, kad neturi ieškovo reikalaujamos kompetencijos, atsakovo kreipimosi į teismą dėl teisminės savo teisių gynybos atveju, visus su tokiu kreipimusi susijusius procesinius klausimus turėtų teisę spręsti tik tokią bylą nagrinėjantis teismas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsakovui AB DnB NORD bankui uždrausti vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal ginčijamas sutartis bei skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Nurodo šiuos argumentus:
1. Neuždraudus atsakovui vykdyti teisių ir pareigų pagal ginčijamas sutartis, atsakovui išlieka teisės, kurių galiojimo pagrindas ginčijamas ir kurių dabartinis įgyvendinimas apsunkintų sprendimo įgyvendinimą, pavyzdžiui, teisė reikalauti iš ieškovės ir toliau mokėti draudimo įmokas už įkeistą daiktą, nors teisinis sandoris, kuriam užtikrinti įkeistas daiktas, ginčijamas teismine tvarka. Toks atsakovo reikalavimas yra nuostolingas ieškovei ir, pripažinus sutartį negaliojančia, ji privalėtų patirtą žalą išieškoti iš atsakovo. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi, atsiras padarinių, kuriuos vėliau norėdama panaikinti ieškovė privalės imtis papildomų priemonių, tai laikytina sprendimo vykdymo apsunkinimu.
2. Remiantis teismų praktika, jeigu kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, visi su pagrindine ir papildomomis prievolėmis susiję klausimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo Vilniaus apygardos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai netenkino reikalavimo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį, nes ši sutartis jau yra įvykdyta ir pasibaigusi. Ieškovės pareiga sumokėti palūkanas bei delspinigius kilo iš 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-371, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal obligacijų pasirašymo sutartį yra neteisėtas bei nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, uždraudžiant vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal įvykdytą bei pasibaigusią sutartį, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, būtų formalus, nesukeliantis realių pasekmių bei neįgyvendinamas.
2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurių reikalauja ieškovė, būtų paneigtos atsakovo teisės, kylančios iš ginčijamos sutarties, o tai iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą.
3. Ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovui vykdyti visas teises ir pareigas pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį prieštarautų LR CPK 145 straipsnio nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė reikalauja taikyti neapibrėžtas, konkrečiai neįvardytas laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikius tokias neapibrėžtas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo interesai ieškinio atmetimo atveju liktų visiškai neapsaugoti. Tai prieštarautų lygiateisiškumo principui ir suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą.
4. Ieškovė nenurodo, kaip draudimas išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto, užtikrintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė nereikalauja pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu. Ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovui išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto nesusijęs su šioje byloje reiškiamais ieškininiais reikalavimais.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašymu taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, privalo pašalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, t. y. šioje byloje yra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovei suteiktas akivaizdus pranašumas, lyginant su atsakovu, nes ginčijama sutartimi numatytos atsakovo teisės atgauti susikaupusias palūkanas, delspinigius apribojamos nepagrįstai ilgam terminui. Tai prieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principams.
7. Reikalaujamų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis akivaizdžiai neatitinka joms keliamų tikslų – užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, o suteikia vienai iš ginčo šalių galimybė vengti sutartinių prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, realų ir tinkamą įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais daugiau ar mažiau varžo asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teises ir interesus, todėl svarbu pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą.
LR CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal ginčijamas sutartis, apimtis neatitinka ekonomiškumo principo, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, kad, neuždraudus atsakovui vykdyti visų teisių ir pareigų pagal ginčijamas sutartis, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-371 ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį, nors obligacijų pasirašymo sutartis jau yra įvykdyta ir pasibaigusi. Kolegijos įsitikinimu, tenkinti pareiškėjos prašymą uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis nėra teisinio pagrindo.
Tačiau teisėjų kolegija pagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo išieškoti 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-371 pagrindu iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, restitucija natūra nebegalėtų būti taikoma (LR CK 4.96 str.), o restitucija pinigais pilnai nesugrąžintų hipoteka įkeisto turto savininko į pirmiau buvusią padėtį. Todėl netaikius laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo atsakovui išieškoti iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ta apimtimi, kiek būtų taikoma restitucija dėl atsakovo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, nebūtų galimas, kadangi nebebūtų įmanoma šalių realiai atstatyti į pradinę padėtį. Ši laikinoji apsaugos priemonė savo esme atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį – draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų.
Todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išieškoti iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį pakeisti.
Tenkinti ieškovės prašymą uždrausti atsakovui AB DnB NORD bankui 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-371 pagrindu išieškoti iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.