- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-30-594/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, A. L. inkriminuota BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, už šio nusikaltimo padarymą paskiriant jam laisvės atėmimą 3 metams, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, palikta nepakeista.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.
4. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą grindė melagingais duomenimis ir padarė klaidingas išvadas. Pasak nuteistojo, nėra pagrindo remtis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, kadangi jį atliko pareigūnė, jį mačiusi pirmą kartą, vos pusę valandos. Be to, į Kybartų pataisos namus iš Vilniaus pataisos namų jis buvo pristatytas tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., po ko, iki Komisijos svarstymo vieną kartą buvo iškviestas būrio viršininkės ir vieną kartą psichologės. Apklausiamas jis buvo tik pusvalandį. Nuteistojo teigimu, po to buvo pakeista Vilniaus pataisos namų pateikta charakteristika bei visi ilgus metus apie jį rinkti duomenys. Ankstesnėje pataisos įstaigoje lygtinio paleidimo komisijai jis buvo pristatytas 2019 m. balandžio mėn. ir pagal OASys metodiką jo rizika buvo įvertinta 46 balais. Jis buvo įpareigotas iki pakartotinio svarstymo atlikti aplinkos tvarkymo darbus bei lankytis pas psichologę. Jis šiuos reikalavimus įvykdė, taip pat įgijo suvirintojo elektra specialybę. Dėl to jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai turėjo būti mažinami, tačiau Kybartų pataisos namuose jo rizikos vertinimas buvo 23 balais padidintas. Nuteistais teigia, jog jis pirmą kartą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai buvo pristatytas 2017 metais ir tuo metu jo rizika buvo 57 balai. Per trejus metus jis stengėsi ir ją sumažino iki 46 balų.
4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs keturis penktadalius bausmės, nuo 2017 m. ją atlieka lengvojoje grupėje. Jis visą gyvenimą dirbo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, nors per bausmės atlikimo laiką jis buvo baustas drausmine tvarka penkis kartus, tačiau ne dėl šiurkščių pataisos įstaigos vidaus taisyklių ir režimo pažeidimų, paskutinį kartą – 2015 m. sausio 13 d. Atkreipiamas dėmesys, kad atlikęs 12 metų paskirtos bausmės, jis nebuvo baustas dėl smurto panaudojimo ar konfliktų su kitais nuteistaisiais bei priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Dėl to aukštas jo pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimas pagal HCR-20 metodiką nepagrįstas.
4.3. Nuteistojo teigimu, būrio viršininkės I. K. teiginiai apie jo finansines galimybes nepagrįsti. Jis, atsakydamas į klausimą, kuo ketina užsiimti laisvėje, paaiškino, kad turi artimuosius, sutuoktinę, draugą Maskvoje, kuris jam gali padėti įtraukdamas į savo legalią veiklą. Po ko jam buvo pasiūlyta parduoti savo verslo dalį, nors jis jokio verslo neturi. Be to, nors ir turėtų, jo neparduotų, kadangi jam reikia iš kažko pragyventi ir dengti priteistus ieškinius. Jo atsakymai buvo pateikti taip, kad jis atsisako dengti priteistus ieškinius. Pažymima, kad nuteistasis nuolat pagal galimybes dengia priteistą ieškinį, paskutinį kartą antstolei L. P. 2019 m. spalio 30 d. pervedė 28,67 Eur. Nuteistojo teigimu, būrio viršininkė pateikė neteisingus duomenis dėl jo išsakytos pastabos, jog jos turima darbo patirtis menka ir jam bus pigiau nusisamdyti advokatą, atstovausiantį jo interesus, nei ginčytis su ja.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis jau anksčiau buvo teistas už nužudymą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, todėl išlieka pavojus, kad būdamas laisvėje nuteistasis gali kartoti pavojingą, priešingą teisei elgesį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis A. L. yra atlikęs didesnę nei minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tik šios aplinkybės, nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. L. nustatoma vidutinė – 69 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro itin reikšmingas – 49 dinaminių svertinių taškų skaičius. Be to, nuteistajam taikant HCR-20 metodiką nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus smurtinį nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, pobūdį, taip pat ankstesnius nuteistojo teistumus, tame tarpe ir už nužudymą, pažymėtina, kad jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam šiuo metu jau yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Nuteistasis, nesutikdamas su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, teigia, jog jį perkėlus atlikti bausmę į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, svertinių taškų, rodančių jo riziką nusikalsti, skaičius buvo nepagrįstai padidintas. Taip pat skunde kvestionuoja vertinimą atlikusios pareigūnės kompetenciją bei abejoja jam nustatyta pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką. Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 85104K-1013, ją parengė dvi pareigūnės, turinčios aukštąjį universitetinį psichologijos magistro laipsnį, viena iš jų OASys metodikos naudojimo tikslinius mokymus baigė ir įgijo diplomą 2008 m. rugsėjo 3-5 d., tai yra prieš daugiau kaip vienuolika metų. Abi šios specialistės yra išklausiusios HCR-20 metodikos taikymo mokymų programą bei įgijusios diplomus, todėl abejonių minėtų pareigūnių kompetencija teisėjų kolegijai nekyla. Be to, kaip nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taigi nagrinėjamu atveju A. L. aptariamomis metodikomis pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizikos nustatytos teisėtai ir pagrįstai.
10. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde ir kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistąjį perkėlus bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, jam OASys metodika nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius išties reikšmingai padidėjo nuo 46 (po 2019 m. kovo 25 d. vertinimo) iki 69 balų, tai yra 23 balais. Tačiau, kaip patikslinama socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, šis padidėjimas nesiejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje. Jo elgesys nepablogėjo, o rizikos balai padidėjo dėl vertintojų pasikeitimo. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tokiu būdu ankstesnės pataisos įstaigos – Vilniaus pataisos namų pateikta charakteristika bei surinkti duomenys nebuvo pakeisti. Nors nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog po paskutinio vertinimo jam skirtas rekomendacijas jis įvykdė, įgijo suvirintojo elektra specialybę, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius turėjo būti mažinamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatomas pakankamai reikšmingas dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius ir aukšta smurtinio elgesio rizika, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o jo pažanga pataisos proceso metu gali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigia nuteistasis skunde, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo nesistemingai. Dar 2019 m. kovo 25 d., tai yra nuteistajam atlikus reikšmingą dalį jam paskirtos bausmės, po ankstesnio vertinimo 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus pataisos namuose jam nustatytos rizikos balų skaičius padidėjo nuo 41 iki 46, ir tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jo elgesys viso bausmės atlikimo metu koreguojamas išimtinai teigiama linkme.
11. Nuteistajam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2016 m. vasario 19 d. jam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Be to, perkėlus jį tolimesniam bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, jam šis planas pakartotinai buvo sudarytas 2019 m. spalio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad jame numatytų priemonių įvykdymo terminas šiuo metu nėra pasibaigęs, vertinamas nuteistojo elgesys laikantis 2016 m. vasario 19 d. jam nustatytų įpareigojimų. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis minėtame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė – jis lankė pozityvaus užimtumo programą dalyvaudamas bendravimo grupėse pas psichologę, taip pat nuo 2016 m. plano sudarymo nebuvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, lankė kursus „Verslumo kompetencijos“. Be to, 2017 m. gruodžio 30 d. už gerą elgesį buvo paskatintas, perkeliant iš paprastosios į lengvąją grupę. Atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis buvo lankomas sutuoktinės, su kuria santuoką sudarė 2016 m., taigi palaikė socialinius ryšius, taip pat įgijo vieną specialybę. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.
12. Visų pirma šią aplinkybę paneigia paties nuteistojo skundo teiginiai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo neigiamą požiūrį į pataisos įstaigos vykdomą priežiūrą. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistojo nuostatos į priežiūrą teigiamos, tačiau jis skunde kvestionuoja pataisos įstaigos pareigūnų kompetenciją. A. L. teigia, jog būrio viršininkė socialinio tyrimo išvadoje apie jį pateikė melagingus duomenis, jis reiškė šiai pareigūnei pastabas apie menką jos patirtį darbo srityje, teigė, kad jam bus pigiau nusisamdyti advokatą, atstovaujantį jo teises, nei ginčytis su ja. Pažymėtina, jog nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis priežiūrą vykdo pataisos įstaigos pareigūnai, kurių teisėtus nurodymus privalo tiksliai ir be išlygų vykdyti visi pataisos įstaigoje bausmes atliekantys nuteistieji, todėl aptarti A. L. skundo teiginiai vertintini kaip itin subjektyvūs. Tokį manymą patvirtina ir nuteistajam per bausmės atlikimo laiką skirtos penkios drausminės nuobaudos už pataisos įstaigos vidaus taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus. Nors šios nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau pažeidimų darymas dar iki 2015 m. sausio 15 d., kuomet A. L. buvo paskirta paskutinioji nuobauda, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistojo elgesys viso pataisos proceso metu buvo sistemingai koreguojamas teigiama linkme. Nors skunde jis menkina savo padarytų drausmės pažeidimų reikšmingumą, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuobaudos jam buvo skiriamos, be kita ko, už atsisakymą dirbti, draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefono) laikymą. Šie pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažįstami kaip mažareikšmiai, juolab, kad už paskutinįjį iš jų nuteistajam buvo paskirta viena griežčiausių nuobaudų – perkėlimas į baudos izoliatorių.
13. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procesas įvertinamas pareigūnui surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino šioje išvadoje nurodytus neigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam vis dar nustatomi septyni kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas ir draugai, didelė smurtinio elgesio rizika, socialinių ir prognostinių įgūdžių, mąstymo lankstumo stoka, kontroliuojantis elgesys, nuostatos visuomenės atžvilgiu. Nors dalis iš jų, be kita ko, ankstesni teistumai, vertinami kaip statiniai, kurių nuteistasis pakeisti galimybės neturi, tačiau, tiek jų kiekis, tiek reikšmingumas nuteistojo pažangai laikytis įstatymų ir nenusikalsti, suponuoja pagrįstą manymą, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra pasiruošęs likusios bausmės dalies atlikimą tęsti laisvėje, probacijos pareigūnų priežiūroje.
14. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. L. nuteistas už trijų tyčinių apysunkių bei vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Pastarojo pasekmės asmens gyvybei negrįžtamos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šias veikas jis padarė būdamas teistas, be kita ko ir už nužudymą. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui iki šiol buvo būdingas smurtinių veiksmų modelis, o paskutiniųjų nusikaltimų savanaudiškas pobūdis, kuomet asmens gyvybė buvo atimta siekiant finansinės naudos, lemia didėjantį nuteistojo nusikalstamo elgesio pavojingumą. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad A. L. nuo bausmės atlikimo už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą buvo atleistas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl Amnestijos akto, taip pat nuteistajam jau buvo taikyta probacija (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) ir praėjus trumpam laikui po lygtinio paleidimo termino pabaigos jis, siekdamas finansinės naudos, padarė naujas nusikalstamas veikas, be kita ko, asmens gyvybei, sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu būdamas struktūruotoje aplinkoje naujų nusikalstamų smurtinių veikų nepadarė, nesudaro pagrindo nevertinti ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuris suponuoja didesnį asmens pavojingumą.
15. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki šiol, atlikęs didesnę jam paskirtos bausmės dalį, menkina ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio. Jis bendraudamas sudaro nekantraus, greitai išprovokuojamo konfliktui, kiek agresyvaus asmens įspūdį. Gyvenimiškuose sprendimuose jis linkęs pasielgti impulsyviau, greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio asmens požymį. Šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą A. L. atlieka bausmę, kontekste. Nuteistasis iki šiol negeba atskirti sričių, kurios yra labiau probleminės, linkęs menkinti savo netinkamą elgesį, perkeldamas jį aplinkai, kaltindamas kitus, taip pat kartoja tas pačias klaidas, nes yra labiau susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis, nei ilgalaikiais sprendimais, o pasekmes linkęs vertinti tik per savo ir artimųjų prizmę. Iš to galima spręsti, jog nuteistojo pažanga, įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus, net ir būnant struktūruotoje aplinkoje vis dar nėra pakankama.
16. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, juo iš nuteistojo buvo priteistas nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, tačiau duomenų, kad jis savo aktyviais veiksmais siektų sumažinti nukentėjusiesiems padarytą žalą nėra. Nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 11 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaigoje nedirbo, finansiškai jam padeda sutuoktinė. Nors su A. L. skundu aukštesnės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog jis į antstolės L. P. sąskaitą 2019 m. spalio 30 d. sumokėjo 28,67 Eur, tačiau tokio dydžio žalos atlyginimas, vertinant jį priteistos žalos kontekste, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, tačiau jis aktyviai neieško galimybių aktyviau dengti priteistą žalą. Socialinio tyrimo išvados 4.4. punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis netgi nežino, kokio dydžio žala iš jo priteista, ir teigia, kad vis tiek negalės jos išmokėti iki gyvenimo galo. Pataisos įstaigos pareigūnui pasiūlius ieškoti galimybių atlyginti žalą (parduodant galimai turimą verslo dalį), jis atsakė: „O koks tikslas?“. Pataisos įstaigoje iki šiol jis įgijo tik vieną specialybę. Be to, nors teigiama, jog bausmės atlikimo metu jis nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos, tačiau, kaip matyti iš nuteistajam skirtų drausminių nuobaudų, dar 2014 m. gruodžio 23 d. jis buvo baustas dėl to, kad atsisakė dirbti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ankstesniais teismo procesiniais sprendimais sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėta, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarime nurodyta, kad nuteistojo motyvacija darbui yra tik vidutinė. Šiame kontekste vertinant nuteistojo pažangą pataisos proceso metu esminės reikšmės neturi nuteistojo skunde bei socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė apie jo galimai turimą verslo dalį Rusijos Federacijoje, kadangi nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę, siekiant įgyti daugiau specialybių ir darbo patirties, tokiu būdu sudarant didesnes galimybes būnant laisvėje užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, nepakankamos.
17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę - šiuo atveju 15 metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
18. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.