Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, Ingai Leikauskienei, dalyvaujant:

nedalyvaujant civilinių ieškovų - Kauno teritorinės ligonių kasos, VSDFV Kauno skyriaus atstovams,

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, dirbantis UAB ”(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka prokurorės pakeistu kaltinimu buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 27 d., apie 19 val., kieme, priklausančiame R. L., esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų, metu tyčia sudavė nukentėjusiajam R. J. ne mažiau vieną kartą kumščiu ir vieną kartą pagaliu į veidą, padarydamas apatinio žandikaulio lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis S. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-09-27, apie 19 val., būdamas blaivus, dviračiu atvažiavo į R. L. namus, tačiau jos nerado. Jam išvažinėjant iš kiemo, tačiau dar būnant R. L. kieme, jį pamatęs iš savo kiemo per veją į R. L. kiemą atėjo jos kaimynas R. J., kuris buvo labai girtas, nes vos paėjo, ir kieme pradėjo ant jo rėkti: „ko čia važinėji, ko čia tau reikia“. Kalbėjo apie šiaudus, nes jis šiam buvo sakęs, kad nustotų vogti šiaudus. R. J. pripuolė prie jo ir griebė jam už krūtinės. Viena ranka iš kairės pusės jis laikė dviratį, kita ranka numušė R. J. ranką, t.y. šią nuplėšė nuo savęs ir pasakė, kad atsikabintų ir nesikabintų be reikalo. Sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. R. J. nesudavė jokių smūgių, tuo labiau su kažkokiu tai pagaliu, nes rankoje neturėjo jokio pagalio, kadangi net nežinojo, kad R. J. jį užpuls. Be to, R. L. kiemas sutvarkytas, ten nesimėto jokie pagaliai ar kauptukai. R. J. nesudavė kumščiu, tik numušė jo ranką, kai šis norėjo suduoti jam į veidą, R. J. tuo metu nenugriuvo. Kaip R. J. jam griebė už atlapų matė R. M. ir I. K., nes jos ėjo gatve. Jam atvažiuojant jos ėjo gatve, kurias jis važiuodamas dviračiu aplenkė, o kai jį R. J. užpuolė, jos buvo atėjusios prie R. keliuko. Su nukentėjusiuoju visada buvo normalūs santykiai, o po įvykio šis prie jo kabinėjasi, jam grasina. R. J. būdamas girtas yra neprognozuojamas. Tą patį jis paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis, kurio veidas buvo patinęs, rugsėjo 29 d. ar 30 d., šeštadienį ar sekmadienį, buvo atėjęs pas jį į namus ir prašė nuvežti į klinikas. Jis paklausė, kas yra, R. J. pasakė, kad yra sumuštas ir nežino, kas jį sumušė, nes labai girtas buvo ir neprisimena. Jis pasakiau šiam, kodėl turi jį vežti, jis turi gimines. R. J. pasakė, kad vienas negali, kitas serga. Tada jis turėjo biuletenį ir sutikau R. J. nuvežti. Pirmadienį R. J. nuvežė į klinikas, padėjo ten jam susirasti, jį paliko klinikose ir išvažiavo. Jis R. J. draugiškai davė tik kelis litus, 15-18 litų monetomis, nes šis paprašė pinigų rūkalams, daugiau pinigų jam nedavė. Už kelionę R. J. jam neatsiskaitė, bet sakė, kad atiduos, kai turės. Net nepagalvojo, kad R. J. gali už nieką iškelti jam bylą. Po to įvykio pas nukentėjusįjį jis namuose nebuvo, su šiuo apie tai nebuvo jokio pokalbio. Taip pat automobilyje prie kultūros namų nebuvo jokio pokalbio, jokio susitikimo. Jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos žodžiu prašė, kad apklaustų I. K., tačiau ši atsakė, kad šios liudytojos nerado per kelis kartus. Kai teisme balandžio 29 d. buvo paskelbtos įvykį mačiusių liudytojų pavardės, tą pačią dieną nukentėjusysis girtas ėjo pas liudytojas į namus, jas terorizavo, keikė, užpuolė, prieš tai atlėkė pas jį į namus, tampė jo seną, 82 m. amžiaus, mamą, kieme puolė ant jo, norėjo sumušti. Jo manymu, nukentėjusysis po poros mėnesių kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą ir jį apkaltino sumušimu patartas kaimyno M., kurio jis konflikto metu net nematė. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes R. J. nemušė.

N. R. J. parodė, kad 2012-09-27 vakare jis grįžo iš arklio ir pamatė, kad S. R. atvažiavo pas R. L.. S. R. yra mergišius, todėl pavadino jį mergišiumi, tuomet šis pasakė: „ateik“. Jis atėjo į R. L. kiemą, S. R. numetė dviratį, vieną ar du kartus kumščiu sudavė jam į galvą, griebė už pagalio ir šiuo trenkė jam į galvą, po ko jis nugriuvo ir prarado sąmonę. Jis parėjo kruvinas namo, o eidamas namo nieko nesutiko. Jis buvo išgėręs alaus butelį, grįžęs iš darbo. Jis gerai atsimena įvykį. Įvykio metu kieme nieko nebuvo, jis tik matė M.ą, savo kieme sodinantį česnakus. Anksčiau S. R. jį puldavo, vadindavo vagimi, kad jis neva vagia šiaudus. S. R. jam sudavė į galvą kauptuku, kurį rado kieme, gal ir su ranka sudavė, jis nugriuvo, pasirodė kraujas. Kiek tiksliai buvo smūgių nepamena, nes po sudavimo pagaliu jis prarado sąmonę. Greitosios jam niekas nekvietė. Parėjus namo, pas jį atėjo R. L. kaimynas bei jo draugas M.a ir pasakė, kad jis matė, kaip S. R. jam sudavė kauptuku, nes česnakus sodino. Tą dieną į policiją nesikreipė, nes S. R. jam davė pinigus - pradžioje – 400 Lt, vėliau du kartus po 100 Lt, viso 600 Lt, todėl norėjo kaltinamajam dovanoti. Pinigus S. R. davė, kai jis pirmą kartą grįžo iš klinikų, po 10 dienų. Kitą dieną po įvykio jis nuėjo pas S. R. ir šiam pasakė: „ką padarei, pirmadienį man reikia į klinikas važiuoti“. S. R. išsigandęs pasakė: „nuvešiu“. Būtų ir darbdavys S.s jį nuvežęs ir buvo atvažiavęs, bet S. R. anksčiau atvažiavo ir jį nuvežė į klinikas. Jam buvo sulaužytas žandikaulis. Kai grįžo iš klinikų, pats nuėjo pas S. R. ir paprašė pinigų. S. R. pasiūlė 2000 Lt ir paprašė, kad jis neimtų „abdukcijos“. S. R. padavė 100 Lt R. L., kuri juos perdavė jo mamai, o mama perdavė jam, kai reikėjo antrą kartą važiuoti į klinikas. Jo mama žino apie pinigus, apie juos sakė ir draugams. Jam pirmą kartą grįžus iš klinikų, pas jį į namus, kuriuose buvo T. ir T., atvažiavo S. R. ir jo namuose bei vėliau šio automobiliu nuvykus prie kultūros namų, prašė, kad jis neimtų „abdukcijos“. Prie kultūros namų jo ieškoti buvo atėjusi jo mama su pusbroliu A. T.. Gal už mėnesio, kai antrą kartą atsigulė į klinikas, kai S. R. pinigų nebedavė, jis kreipėsi į policiją. Jis anksčiau su kaltinamuoju nesipyko, nesimušė. Šių metų balandžio 29 d. jis ėjo pas moteris, kurios teismo yra iškviestos liudytojomis, nes sužinojo, jog M. atėjusi pas T. šiai pasakė, kad S. R. ją papirko, pavaišino, vienai liudytojai davė 200 Lt, kitai – bulvių, žadėjo iškultivuoti dirvą. Dėl to jis, būdamas neblaivus, nubėgo pas liudytoją aiškintis, nuvažiavo pas S. R., klausė jo, kam šis papirkinėja žmones. Jis reiškia civilinį ieškinį 1400 Lt sumai, t.y. tai sumai, kurios pagal susitarimą jam S. R. neatlygino. Tai jam padaryta neturtinė žala, kurią sudaro skausmas, ištraukti dantys, dėl ko negali normaliai valgyti, kalbėti, nes švebeldžiuoja, jis važinėjo ir važinėja į ligoninę, turėjo nepatogumų.

Liudytoja R. L. parodė, kad ji su kaltinamuoju, kuris gyvena kitoje gatvėje, kartu mokėsi, dirbo, jis yra jos pažįstamas, draugas, kurio kartais paprašo, kad ją pavežtų. Nukentėjusysis yra jos kaimynas, santykiai su juo nėra draugiški, kiekvieną dieną jis girtas, užkabinėja. 2012-09-27, tarp 15 val. ir 16 val., ji pjovė veją, o R. J. girtas važiavo gatve dviračiu, vežė arkliui vandenį, nugriuvo, koliojosi. Nupjovusi žolę, ji išvažiavo pas draugę ir nieko nematė. Kitą dieną, apie 11 val., S. R. atvažiavo mašina, kad nuvežti išsispausti sulčių, ir pasakė, kad jis buvo vakar vakare atvažiavęs ir jį užpuolė R. J. dėl šiaudų. Tą dieną ji J. nematė ir nematė, kad jis sumuštas. R. J. yra agresyvus ir kiekvieną dieną geria. Ji girdėjo, kai susirinkę M.a, nukentėjusysis ir jo mama kalbėjo. M.a sakęs, kad jis dirbęs kriminalistu ir padarys tvarką, įstatymus žino. Kai ji parvažiavo iš teismo posėdžio, kuris neįvyko, įėjau į kiemą, ją R. J. puolė, griebė už rankos, už striukės, sakydamas: „čia bus, ką čia liudininkai“. Jis lakstė po kaimą. Apie pinigus ji nieko nežino. Jokių pinigų jiems nedavė. Ji pirko baldus rugpjūčio mėn. iš parduotuvės, gali atvežti dokumentus, ir iš J. pasiskolino 150 Lt, nes nežinojo kiek už baldų atvežimą reikės mokėti. Ir prieš įvykį, rugpjūčio mėn., tuos pinigus grąžino. Kaime kalbėjo, kad R. J. guli ligoninėje. Vėliau sužinojo iš laikraščio „Rinkos aikštė“ apie įvykį.

Liudytojas S. M. parodė, kad R. J. yra jo kaimynas per vieną namą, draugas, S. R. pažįsta labai seniai kaip kaimo gyventoją ir niekad nei su vienu jų nėra turėjęs jokių problemų ar piktumų. Jis yra dirbęs ir kriminalinėje policijoje. Rugsėjo 27 d., apie 19 val., dirbdamas kieme, jis ėjo iš namo į kamarą ir išgirdo lojant šunį. Pamatė, kad pas R. L. kieme vyksta konfliktas tarp R. J. ir S. R.. Jie abudu mosikavosi. S. R. turėjo kažkokį „štankietą“, pagalį, davė juo į žemę ir rėkė: „ar dar nori, ar dar nori“. Jis turėjo darbo ir niekur nesikišo. Kad jie muštųsi jis nematė, matė tik kaip jie koliojosi vienas prieš kitą, R. J. stovėjo. Jie buvo prie kampo. Dviračio nematė. Jis tik praeidamas matė du žmones. Žvilgterėjo, kad abudu pliekiasi ir nuėjo savo darbo dirbti, nes kaime muštynių daug. Jis muštynių nematė, matė tik konfliktą, nes jeigu būtų pargriautas, spardytas, lėktų, apgintų. Per tokį atstumą nematė, ar kuris iš jų buvo girtas. Po įvykio, gal už pusės valandos, baigęs sodinti česnakus, jis nuėjo pas R. J., pasižiūrėti kas ten gavosi. Rado R. J. kraujuotą, spjaudantį. Jam sakė kviesti greitąją pagalbą, bet šis nenorėjo. Žino, kad nukentėjusysis klinikose gulėjo. Pas jį nukentėjusysis pats prieš veidrodį du dantis išsirovė, nes jie po sumušimo klebėjo. Visas kraujuotas sėdėjo apsikabinęs kibirą ir viauksėjo kraujuotas. Sakė: „sumušė, sumušė, S. padarė, padarė“. Sakė, kad davė su pagaliu, iš kuloko. Jo manymu, čia yra meilės trikampis - anksčiau R. J. gerai bendravo su R. L., paskui atsirado S. R. ir prasidėjo konfliktai, piktumai. Jis girdėjo iš kaimo gyventojų ir paties R. J., į klinikas R. J. vežė S. R.. Kiek suprato, po viso to sumušimo, čia buvo jų susitaikymas ir, kad nebūtų visokių konfliktų vežė jį į klinikas. Kai R. J. gulėjo klinikose, jam skambino, šis jam sakė, kad S. R. jį nuvežė į klinikas, nupirko cigarečių pakelį, davė kelis litus. Apie piniginius reikalus nieko nežino ir R. J. nieko nepatarė.

Liudytoja Z. J. parodė, kad R. J. yra kartu su ja gyvenantis jos sūnus. Rugsėjo mėn., dienos nepamena, ji sirgo, gulėdama kambaryje išgirdo riksmą. Puolė prie lango pasižiūrėti. Žiūri mušasi S. R. ir R. J., daugiau žmonių nematė. Ji nelabai žiūrėjo kaip jie mušasi, nes jai buvo didelė temperatūra. Iš jų pasidarė kupstas ir atrodo, kad S. R. buvo užgriuvęs ant R. J.. Ji nuėjo ir atsigulė. Paskui atėjo R. J. į kambarį visas kruvinas, o iš burnos kraujas ėjo be galo, vėmė, buvo ištinęs. Galvojo vežti į Kėdainius, bet ji žino, kad Kėdainiai nepriima, negydo tų sulaužytų žandikaulių. Sūnus prašė kviesti greitąją, bet ji pasakė, nėra reikalo, nes nuveža, vietų nėra, o naktį paleidžia. Ji uždėjo sūnui kompresus ir per naktį slaugė. Tą vakarą pas ją buvo atėjęs A. T. su žmona, daugiau niekas nebuvo. Pas R. L. ji lėkė kitą dieną, ten ir S. R. buvo, klausti ką daryti, ar padės. Greitoji atvyko kitą dieną, pasakė, kad į Kauną reikia. Po įvykio S. R. padavė 100 Lt R. L., kuri juos padavė jai. Ji paklausė, kam duoda tuos pinigus, tačiau nesakė, bet prašė juos perduoti R. J.. Ji nematė, ar įvykio dieną sūnus buvo išgėręs, nes jis buvo darbe, į kurį išėjo sveikas. Kai jis parėjo iš darbo miške, ji gulėjo su didžiausiu spaudimu. Sūnus nedažnai vartoja alkoholį, o kai išgeria, priekabių neieško, jos nestumdo, nebara. Tą dieną pas arklį niekas nevažiavo, nes jis tvarte stovėjo. R. L. yra skolinusi pinigų mažai – 10 Lt, 20 Lt, be galo retai skolino, 150 Lt nėra skolinusi. Po kelių dienų S. R. atėjo ne pas juos, o pas R. ir skambino R., kad šis ateitų. Kai ji sūnaus nesulaukė, paprašė atėjusio A. T. nueiti pažiūrėti kur ta mašina. Prie sudaužytos salės S. R. mašinoje rado šį ir S. J., tačiau jai sūnus neatidarė pašinos durelių ir mašina nuvažiavo. S. R. sūnaus prašymu šį vežė į klinikas, nors sūnus buvo sutaręs su viršininku. Atvažiavo viršininkas, atvežė pinigų ir klausė kur R.. Ji pasakė, kad S. nuvežė. Kodėl sūnus su S. R. sukonfliktavo, ji nežino, nes jie nesipykdavo. Jai būna problemų dėl atminties, nes jai buvo insultas.

Liudytojas A. T. parodė, kad S. R. – draugas, R. J. – pusbrolis, su kuriuo kartu dirba, su abiem nesipyksta. Įvykio nematė. Datos nepamena, jis buvo pas R.o mamą, sėdėjo ir kalbėjo. Kažkas R.ui paskambino, šis pakalbėjo ir išėjo lauk. R.o mama pasakė: „einam pažiūrėti kur jie“. Išėjo į kelią ir pamatė prie senų kultūros namų mašiną. Priėjo prie mašinos, R.o mama pabeldė į langą, mašina nuvažiavo tolyn prie pirties. Daugiau nieko nematė, nežino, nes vieni kalba taip, kiti kalba kitaip. Jis iš žmonių girdėjo, kad R. J. buvo sužalotas. Kai R.as grįžo iš ligoninės, negalėjo kalbėti, jis negalėjo suprasti ką šis kalba. R. J. mama jam sakė, kad R. J. sumušė S. R.. R. J. sumušimo dieną nei jis vienas, nei kartu su žmona nebuvo atėję pas J.ę.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji rugsėjo 27 d., maždaug po šešių, ji su vaikais vaikštinėjo kame, sutiko draugę R. M., kuri pasakė, kad palydės ją iki namų. Jos ėjo gatve, kurioje gyvena ji, R.as, R.a. Išgirdo, kad rėkauja išgėręs R.as. Netoli R.os namų pralenkė S. R. su dviračiu, pasisveikino ir įsuko į R.os kiemą. R. J. koliojosi necenzūriniais žodžiais S. R. atžvilgiu. R.as sakė: „kur čia važinėji, tos k... nėra namie“. S. R. įsuko į R.os kiemą ir greitai vėl vedėsi dviratį, kad jau sėsti, bet prie jo priėjo R.as, pagriebė už krūtinės, o S. R. šio ranką atmetė, dėl ko R. J. nenukrito, ir pradėjo vestis dviratį, R.as vis tiek koliojosi, tačiau S. R. nuvažiavo. Po to, kai S. R. nuvažiavo ji girdėjo, kaip R. J. sakė necenzūrinius žodžius: „iš tos k... važiuoja“. Aplinkui daugiau kaimynų nematė, į kitus kiemus neatkreipė dėmesio. R. J. prie jų priėjo gal 3-4 metrų atstumu, pažiūrėjo, kad S. R. nuvažiavo, tuomet ji nuėjo į vieną pusę, o draugė nuėjo namo nuėjo, nes jos išsigando. R. J. nebuvo kruvinas, sužalotas ar ištinęs. Ji suprato, kad R. J. yra neblaivus, nes matė, kaip šis ėjo svirduliuodamas, kritinėjo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, t.y. elgėsi taip, kai visuomet elgiasi būdamas neblaivus. Įvykio metu S. R. buvo su kelnėmis, megztuku, bet ji neįsidėmėjo, o kuo vilkėjo nukentėjusysis R. J., ji nepamena. Ji vilkėjo juodos spalvos kelnes ir megztuką, buvo tamsiai apsirengusi, o R. M. vilkėjo kelnes ir turbūt bliuskutę, bet spalvos nepamena (vėliau liudytoja parodė, kad R. M. vilkėjo džinsus, kaip visą laiką, ir megztuką). Anksčiau ji liudyti bijojo, bijojo eiti ir šiandien, bijo dėl mažamečių vaikų, nes R. J. gąsdina. Jos liudyti teisme S. R. neprašė, ji atėjo gavusi šaukimą. Kai R. J. parvažiavo po teismo posėdžio jai sakė, kad ją išveš, nes sužinojo, kad ji liudys, jai sakė, kad ji meluoja, kad ją papirko ir taip ją šmeižė. Po teismo posėdžio per Motinos dieną ji buvo su A. T. pas jo mamą ir bendravo su jais. Ji už liudijimą teisme negavo jokio atlygio, tai – pletkai.

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas iš namo priešais. Rugsėjo 27 d., apie 19 val., ji vaikščiojo su vaikais, prie kultūros namų sutiko savo draugę I. K., kurią pasisiūlė palydėti link namų. Ėjo lėtai, pro jas pravažiavo S. R., pasisveikino. Kai jos ėjo vaikščiodamos, ji nesižvalgė, ar buvo kiti kaimynai kieme, nes jos kalbėjosi. Einant toliau išgirdo šūkaujant. Einant link jos namų, pamatė, kad R. J. užsipuolė S. R.. Ji labai išsigando. R. J. griebė S. R. už krūtinės. Visą laiką R. J., kuris blaivių dienų nemato, akies nelaiko ant S. R.. S. R. atitraukė R. J. ranką, prilaikydamas rankoje dviratį, kurio gale yra geležinis bagažiukas, ir atsitraukinėjo, apsisuko su dviračiu ir pro jas dviračiu nuvažiavo. Matė, kad R. J. nebuvo sumuštas, kruvinas, jis buvo sveikas, ginklo nebuvo, kadangi S. R. laikė rankoje dviratį. Ji įvykį matė gerai, gal 4-5 metrų atstumu. Ji nepamena kuo vilkėjo R. J. ir S. R.. Tą dieną ji vilkėjo juodais treningais, o I. K., kaip jai atrodo, buvo su šviesiu treningu. R. J. ėjo link jų jas plūsdamasis necenzūriniais žodžiais: „kurvos, benkartai, išsigimėliai“, kaip jis elgiasi visuomet. Tuo metu jai buvo šokas, jos trys mažamečiai vaikai verkė, prašė eiti greičiau namo, todėl ji apsisuko ir nuėjo namo, I. K. taip pat nuėjo namo. Ji girdėjo, kad R. J. gydėsi. Ji sužinojo, kad eis liudyti, kai gavo šaukimą. Ji klausinėjosi žmonių, kas yra tyrėja, nes teisybės nėra, klausė, kodėl jos neapklausia. S. R. jai nesakė, kad prašys iškviesti ją liudyti. Kai gavo šaukimą, prasidėjo R. J. ataka, grasinimai, užkliuvo jos vaikai, jai teko kviesti policiją. Ji A. T. to nesakė: „Jums tegul sumoka J., mums R. sumoka, nes mes einame už pinigus“, tai – melas. S. R. jos liudyti neprašė ir iš jo jokio atlygio negavo.

Specialistas V. B., teismo medicinos ekspertas, atsakydamas į jam užduotus proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad R. J. konstatuotas tik apatinio žandikaulio lūžimas. Kitų sužalojimų apžiūros metu nukentėjusiojo kūne nerasta, jų taip pat neaprašyta ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiek Kėdainių ligoninės priėmimo skyriaus kortelėje, tiek Kauno klinikų ligos istorijoje Patirto sužalojimo - apatinio žandikaulio lūžimo R. J. nugriūdamas pasidaryti pats negalėjo, jam buvo suduotas smūgis. Jis R. J. apžiūros metu šį apklausė. R. J. paaiškino: „mušė pagaliu ir kumščiais į įvairias kūno vietas, tame tarpe buvo suduoti smūgiai ir į veidą. Po sumušimo buvo praradęs sąmonę, kurią atgavo įvykio vietoje, mušė kaimynės kieme. Iš įvykio vietos grįžo į namus. Po sumušimo sutino veidas, ypač kairio skruosto pusė. 2012-10-01 greitoji med. pagalba atvežė į Kėdainių PSPC polikliniką, buvo atliktos rentgeno nuotraukos“. Buvo nustatytas žandikaulio lūžimas ir tolimesniam gydymui nukreiptas į Kauno klinikas, į veido ir žandikaulio skyrių. Įvykis buvo 2012-09-27, o R. J. jo apžiūrėtas buvo lapkričio mėn. 23 d. Apžiūrint išoriškai jis nematė kūno sužalojimo žymių, tik apčiuopiant buvo jaučiamas sukietėjimas kairio skruosto apatinio žandikaulio kampo srityje, dantys žymiai paradantoziniai, apatiniame žandikaulyje nebuvo centrinių kandžių, jų alveolės pilnai užgranuliavusios. Jis nežino, ar lūžimo vietoje dantys buvo. Paradantozė - tai liga, kurios metu dantys kliba, lengva juos išsitraukti ir dantys būna su apnašomis. R. J. konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje ir kūno kairėje pusėje. Šitas lūžimas galėjo gautis suduodant vieną smūgį. Galėjo būti suduota į smakrą, vyko kaulo lūžimas, suspaudimas, o kitoje pusėje, kampo srityje vyko tempimas. Kaulas yra mažiau atsparesnis tempimui, tai pirmiausia lūžimas įvyksta kampo srityje, o paskui smūgio kontakto vietoje. Gali būti ir trigubas lūžimas nuo vieno smūgio. Ertmės užgranuliuoti gali per savaitę, pusantros, dvi savaites ir daugiau, tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Nukentėjusysis griūdamas susižalojimų pasidaryti negalėjo.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Ji ikiteisminio tyrimo metu pilnai viską padarė, kad būtų nustatyti visi įvykį matę liudytojai. Ikiteisminio tyrimo metu S. R. neminėjo, kad įvykį tiesiogiai matė dvi liudytojos. Ji negavo prašymo iš tuo metu įtariamojo S. R. apklausti konkrečius žmones. Kiek ji pamena, ikiteisminio tyrimo metu raštu buvo gautas prašymas, kuriuo S. R. prašė surinkti medžiagą apie R. J.. Niekas nesikreipė savo iniciatyva, kad būtų apklausti kaip liudytojai matę įvykį. Ji su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju nėra bendravusi kitomis aplinkybėmis ne proceso metu, todėl neturi jokio asmeniškumo. Ji atliko parodymų patikrinimą vietoje ir tvirtina, jog iš nukentėjusiojo namų matyti įvykio vieta. Parodymų patikrinimo vietoje metu M.a tvirtino matęs įvykį. Po susipažinimo su byla kaltinamasis neprašė papildyti tyrimo.

Liudytoja A. T. parodė, kad kai R. J. grįžo iš ligoninės, ji nuėjo pas J.us, nes paprašė papildyti telefono sąskaitą. Bekalbant su Z. J., paskambino R. J. S. R. ir paprašė jo išeiti į lauką susitikti. Po kiek tai laiko ėjo namo, o Z. J. ėjo pasižiūrėti sakydama: „kad nebūtų blogiau“ ir matė kaip netoli nuvažiavę mašinoje sėdėjo už vairo S. R., keleivio vietoje – R. J. ir kalbėjosi. Z. J. paprašė, kad įleistų į mašiną, tai S. R. užkūrė mašiną ir nuvažiavo, o jie nuėjo iš paskos. Ji tų muštynių nematė, apie tai jai pasakė tik Z. J. ir kaimynai kalbėjo. Ji tik gali papasakoti apie liudytoją R. M., kuri buvo pas ją atėjusi, kai byla jau teisme buvo. Iš karto ji nesutiko liudyti, nors nuo pradžių viską žinojo, vyras ėjo liudyti, o ji nenorėjo važinėti. R. M. pasakė, kad jai atsibodo tie teismai, nes vyras daug pinigų praranda, kai į darbą nenueina, bejuokaudama pasakė, kad R. turės už kelionę sumokėti. Tada R. M. jai pasakė: „tegul Jums moka J.s, o mums sumokės R., nes mes einame už pinigus“. Kas tie mes, ji nepasakė. Ji šiai pasakė: „Jūs eikit už pinigus, aš eisiu už teisybę“. Kiek jai žinoma, kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau niekada nesipykdavo, bet draugais nebuvo.

Liudytojas G. L. parodė, kad S. R. ir R. J. yra jo pažįstami, draugai. Datos jis neatsimena, gal 10 val., gal 10.30 val. ryto, tikslaus laiko nepamena, jis prie kultūros namų sutiko R. J. ir pamatė, kad šiam sutinęs žandas, sunku buvo suprasti ką šis kalba, beveik nieko nesuprato. R. J. sakė, kad jį mušė S. R., tačiau nesakė, kada jį mušė. Iš išorės kraujo nesimatė, nukentėjusiajam prasižiojus, iš vidaus matėsi, kad kažkas baltavo, lyg iš žandikaulio išlindęs kaulas, viduje kažkas buvo, lyg pakraujavę. Suprato, kad reikia kviesti greitąją pagalbą ir ją iškvietė savo mobiliuoju telefonu, pasitiko, parodė kur gyvena R. J.. R. J. pasiėmė rūbus ir greitoji jį išsivežė.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad kaltinamojo S. R. nepažįsta, o R. J. dirba jo, G. S. įmonėje, miško darbininku. Jis girdėjo ir žinojo, kad R. J. buvo sumuštas. Nieko nepamena, bet ryte R. J. paskambino, pasakė, kad nebus darbe, išvyko į ligoninę. Iš pradžių R. J. kažką kalbėjo, tačiau prastai ir neaiškiai, todėl jis nesuprato, dėl ko po to su juo kalbėjo šio mama, kuri ir pasakė. Daugiau nieko nežino, tik, kad R. J. sumušė, tačiau nežino ir nesidomėjo, kas šį sumušė. R. J. sirgo, turėjo biuletenį. Žino, kad R. J. gydėsi Kaune. Jo R. J. neprašė nuvežti į Kauno klinikas. Jis po to sumušimo buvo atvykęs pas R. J. į namus, kadangi šiam nuvežė pinigus - atlyginimą, nes R. J. sakė, kad pinigų reikia gydytojams. Kalbos, kad vežti į klinikas, nebuvo. Dieną prieš sumušimą R. J. buvo darbe ir tuo metu jis sumuštas nebuvo. R. J. dirba, negali šiuo skųstis, tačiau mėgsta išgerti.

Iš 2012-11-29 Protokolo – pareiškimo matyti, kad R. J. kreipėsi į policiją ir pareiškė, jog 2012 m. rugsėjo 27 d., apie 19.00 val., R. L. priklausančiame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., jam tyčia sudavė kumščiu į veidą to paties kaimo gyventojas S. R., dėl to jis nukrito ant žemės ir jam LSMU Kauno klinikose diagnozuotas žandikaulio lūžimas ir dviejų dantų iškritimas (I t., b.l.2).

2013-01-24 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad S. R. parodė vietą R. L. kieme, (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., kur sutiko R. J. (I t., b.l.91-93).

Iš 2012-11-19 Dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. savo iniciatyva pateikė LSMU ligoninės Kauno klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos išrašą iš medicininių dokumentų (I t., b.l.8).

LSMU ligoninės Kauno klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos išraše iš medicininių dokumentų (ligos istorijos Nr. AS 101452408-2536248) nurodyta, kad R. J. buvo hospitalizuotas 2012-10-01, išrašytas 2012-10-08. R. J. nurodė, kad 2012-09-27 buvo sumuštas pažįstamų asmenų, gavo smūgį į kairę veido pusę, sąmonės praradęs nebuvo (I t., b.l.9).

Iš 2012-12-21 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (1.11) S-80924 „Dėl informacijos suteikimo nukentėjusiajam R. J.“ matyti, kad R. J. šiai įstaigai pateikė informaciją, jog nukentėjo 2012-09-27 dėl smurtinių kito asmens veiksmų (I t., b.l.11).

2013-02-21 Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. J. R. L. kieme parodė vietą, kur jis susitiko su S. R. ir šio buvo sumuštas (I t., b.l.59-61).

Iš 2012-11-23 VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Kėdainių poskyrio Specialisto išvados G311/12(12) matyti, kad Kėdainių PSPC ambulatorinėje kortelėje nurodyta, jog R. J. 201(išvadoje paskutinis metų skaičius nenurodytas)-09-28 kreipėsi į chirurgijos kabinetą ir nurodė, kad jį vakar sumušė kaimynas. Konstatuojama, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai: veido sumušimas ir apatinio žandikaulio lūžimas, padaryti kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant ne mažiau vieną smūgį kumščiu, ir kad dėl šių sužalojimų R. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai (I t., b.l.44-46).

2012-09-28 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad Všį Kėdainių PSPC 12.42 val. gautas pranešimas, kad vakar vakare apie 19 val. buvo sumuštas R. J. (I t., b.l.51-52).

Iš 2012-01-28 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas S. M. parodė vietą R. L. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., kur matė stovintį su kauptuku rankoje ir juo mojuojantį S. R. bei R. J., kurie tarpusavyje konfliktavo (I t., b.l.71-74).

Iš 2012-01-07 Akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. patvirtino savo parodymus, kad jį pašaukė į R. L. kiemą S. R. ir sudavė veido į sritį, o S. R. parodė, kad jis labai girto R. J. nemušė, smūgių jam nesudavė, R. J. jį prašė nuvežti į klinkas, todėl šį nuvežė, palydėjo (I t., b.l.78-79).

Iš 2012-01-07 Akistatos protokolo matyti, kad liudytoja Z. J. parodė, jog ji matė R. J. ir S. R. susikibusius ir suprato, kad mušasi, bei, kad jie abu kalbėjosi pas J.us namuose, apie ką - ji negirdėjo, ir vėliau sūnus sakė, kad S. R. jam davė pinigų (I t., b.l. 80).

2013-02-21 Akistatos protokole nurodyta, kad liudytojas S. M. parodė, jog matė R. L. kieme rankose su pagaliu, kuriuo mojavo, stovintį S. R. ir konfliktuojantį su R. J., S. R. nurodė, jog jis buvo atvažiavęs dviračiu ir rankose nieko neturėjo (I t., b.l.81).

Nuosprendžio motyvai ir išvados.

Kaltinamajam S. R. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. sužalojus žmogų – nukentėjusįjį R. J., dėl ko šiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad įrodyti kaltinamojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką, reikia įrodyti ne tik, kad šis asmuo padarė tyčinius priešingus teisei veiksmus prieš asmenį, tačiau ir šių veiksmų pasekmes bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių.

Kaltinamasis S. R. neigė jam padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šios pozicijos jis nuosekliai laikėsi ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis neneigė, jog 2012-09-27 kaltinime nurodytu metu R. L. kieme tarp jo ir neblaivaus nukentėjusiojo R. J. įvyko žodinis asmeninis konfliktas, nurodydamas, kad šio metu nukentėjusysis jį puolė, griebė už krūtinės, o jis tik viena ranka numušė R. J. ranką, kai šis norėjo suduoti jam į veidą, kita ranka iš kairės pusės prilaikydamas dviratį, nukentėjusiajam nesudavė į veidą nei ranka, tuo labiau kokiu nors pagaliu ar kauptuku, nukentėjusysis jo atstumtas nepargriuvo, o jis išsivarė dviratį iš kiemo ir nuvažiavo, ką matė ir dvi liudytojos R. M. bei I. K.. Tokią kaltinamojo versiją teisme patvirtino ir šios dvi liudytojos, nurodžiusios, jog jos betarpiškai matė tarp kaltinamojo ir neblaivaus nukentėjusiojo R. L. kieme vykusį konfliktą. Tokius kaltinamojo ir minėtų dviejų liudytojų parodymus neigė nukentėjusysis R. J., nurodydamas, kad jam kaltinamasis kaltinime nurodytu metu kaimynės R. L. kieme tarp jų kilusio konflikto metu sudavė į galvą kauptuku, kurį rado kieme, gal ir su ranka sudavė, jis nugriuvo, prarado sąmonę (nors išraše iš medicininių dokumentų (b.l. 9) nurodyta, kad sąmonės praradęs nebuvo), dėl ko jam ir lūžo žandikaulis ir jis šį sužalojimą gydėsi LSMU Kauno klinikose, į kurias jo prašymu po kelių dienų jį nuvežė pats kaltinamasis bei davė pinigų rūkalams, be to, jam grįžus iš klinikų, kaltinamasis, prašydamas jo nesikreipti į policiją jam pasiūlė sumokėti 2000 Lt ir per kelis kartus jam sumokėjo 600 Lt, iš kurių 100 Lt R. L. perdavė jam per jo motiną Z. J.. Nukentėjusysis nurodė, kad konflikto metu jis liudytojų R. M. ir I. K. nematė, todėl vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, išgirdęs apie kaltinamojo prašymą iškviesti į teismą šias dvi liudytojas, būdamas neblaivus ir sukėlė konfliktą pas liudytoją R. M., kuri kartu su I. K., kaip sužinojo iš A. T., yra kaltinamojo papirktos liudyti šio naudai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, būdamas ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su jo procesinėmis teisėmis, būdamas ne kartą apklaustas apie minėtas dvi liudytojas tyrėjai nenurodė nei vykstant ikiteisminiam tyrimui, nei šį užbaigus, o susipažinęs su bylos medžiaga neprašė tyrimo kuo nors papildyti, todėl teismas laiko nelogiška kaltinamojo versija, kad jis žodžiu tyrėjai apie šias liudytojas buvo nurodęs, bet tyrėja jų nerado, o jis pats nesiėmė jokių veiksmų, kad šios liudytojos, pasak jo, mačiusios įvykį, būtų apklaustos, dėl ko būtų pašalintos abejonės dėl jo kaltumo. Tokią kaltinamojo versiją paneigė teisme liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikusi tyrėja V. P., dėl kurios suinteresuotumo teisingai ištirti bylos faktines aplinkybes teismui nekyla jokių abejonių, nurodydama, jog S. R. ikiteisminio tyrimo metu aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau tokio prašymo nebuvo pareiškęs nei raštu, nei žodžiu. Nurodytos aplinkybės, bei tai, kad nors minėtos liudytojos parodymuose nurodė beveik identiškas įvykio aplinkybes, tačiau painiojosi detalėse, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šių S. R. nurodytų dviejų liudytojų parodymų teisingumo ir patikimumo, šias abejones sustiprina ne tik nukentėjusiojo elgesys sužinojus apie jų liudijimą, bet ir pačių liudytojų nurodytos neįtikinamos priežastys, dėl kurių jos neliudijo ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos A. T. nurodytos aplinkybės, kad R. M. jai sakiusi, jog eina liudyti už pinigus, todėl teismas minėtų dviejų liudytojų parodymų negali laikyti patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo parodymus. Taip pat teismui kelia abejonių ir paties nukentėjusiojo, kuris kaip pats neneigė, jog įvykio metu buvo neblaivus, parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, keitėsi nurodant kaltinamojo jo atžvilgiu padarytus veiksmus, naudotus įrankius, aplinkybes po jo sužalojimo. Nukentėjusiojo motina liudytoja Z. J. parodė, kad per savo namų langą matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį R. L. kieme besimušančius, iš jų pasidarė „kupstas“ ir jai atrodė, kad S. R. buvo užgriuvęs ant R. J., kas nepatvirtina nukentėjusiojo nurodytų įvykio aplinkybių, tačiau ji tų muštynių nestebėjo, o nuėjo į lovą ir atsigulė, nes jai buvo temperatūra, ir kai tik sūnus grįžo į namus pamatė, kad jis visas kruvinas, o iš burnos jam smarkiai bėgo kraujas, sūnus vėmė, buvo ištinęs, sūnus prašė kviesti greitąją pagalbą, bet ji šios nekvietė, nes žinojo, kad Kėdainių ligoninėje lūžusių žandikaulių negydo, dėl ko tokių nelogiškų šios garbingo amžiaus šališkos liudytojos parodymų teismas taip pat negali laikyti patikimais ir jais remtis. Taip pat teismo neįtikino ir liudytojo S. M. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis matydamas konfliktą tarp savo draugo R. J. ir S. R., matydamas pastarojo rankose kažkokį „štankietą“, pagalį, kuriuo jis davė į žemę sakydamas „ar dar nori, ar dar nori“, toliau konflikto nestebėjo, nėjo bekonfliktuojančių vyrų malšinti ir tolesnių įvykių nematė, o nuėjo sodinti česnakų, ką teismui nurodė matęs ir R. J., tačiau, baigęs sodinti česnakus, maždaug po pusvalandžio nuėjo pas R. J. į namus, ko nepatvirtino Z. J., ir ten šį pamatė sumuštą ir kruviną, kuris jam pasakė, kad jį sumušė S., nukentėjusiajam siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet šis nenorėjo, todėl pagalbos ir nekvietė. Tokius liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip šio siekį padėti savo kaimynui ir draugui nukentėjusiajam S. J.. Nors S. R. neneigė, kad turėdamas nedarbingumo lapelį, po kelių dienų nuvežęs R. J. šio prašymu į LSMU Kauno klinikas bei davęs jam smulkių pinigų – 15-18 litų monetomis rūkalams, o R. J. kaltinamajam reiškia civilinį ieškinį 1400 Lt sumai, kaip nukentėjusysis nurodė, būtent tai sumai, kurios S. R. jam nesumokėjo iš žadėtųjų 2000 Lt, ko teismas iš prieštaringų liudytojų R. L. ir Z. J. parodymų nustatyti negali, bei ta aplinkybė, kad S. R. grįžus R. J. pirmą kartą iš klinikų buvo su juo prie kultūros namų automobilyje susitikę, jų pokalbio turiniui nesant nustatytam, yra tik prielaidos, spėjimai dėl S. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ne faktiniai duomenys, įrodantys S. R. kaltę. Be to, teismui kelia abejones dėl kaltinamojo kaltės ir tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą liudytojas G. L. iškvietė tik kitą dieną, t.y. 2012-09-28 12.48 val., dėl ko nėra galimybės pašalinti abejonių, kad nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimą po 2012-09-27 19 val. kitomis aplinkybėmis, juolab, kad nukentėjusysis duodamas paaiškinimus medikams apie įvykį, vieną kartą nurodė, kad jis buvo sumuštas kaimyno (I t., b.l. 44-46), kitą kartą – kad buvo sumuštas pažįstamų asmenų (I t., b.l. 9), tačiau nė karto medikams nenurodė, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis S. R.. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis su pareiškimu, nurodydamas, kad jį sumušdamas sužalojo S. R., kreipėsi tik po beveik dviejų mėnesių po sužalojimo, kas šioje baudžiamojoje byloje apsunkino galimybę nustatyti objektyvias ir tikslias faktines įvykio aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 6 str. 2 d., 3 d. ir 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., ištirti byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti tik tokią išvadą, jog nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, kad S. R. jam pareikštame kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje tarp jo ir R. J. kilusio asmeninio konflikto metu pastarajam būtų ne mažiau vieną kartą kumščiu ir vieną kartą pagaliu sudavęs į veido sritį, dėl ko R. J. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžimas, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val., kieme, priklausančiame R. L., esančiame (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., tarp kaltinamojo S. R. ir neblaivaus R. J., kilo konfliktas dėl asmeninių nesutarimų, kaltinamajam kaltės dėl minėtų smūgių sudavimo R. J. nepripažįstant viso baudžiamojo proceso metu, nors ir nesant šiuos kaltinamojo parodymus patvirtinančių patikimų įrodymų, tačiau taip pat nesant ir juos paneigiančių objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad būtent dėl S. R. šiuos kaltus veiksmus R. J. atžvilgiu padarė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pastarojo sveikata, išskyrus paties nukentėjusiojo nenuoseklius parodymus, kuriuos jis ne kartą keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, nurodydamas skirtingas faktines įvykio aplinkybes (sužalojimo mechanizmą, naudotus įrankius), ko teismas, nesant kitų patikimų šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių įrodymų, negali jų laikyti neginčytinu įrodymu, paneigiančiu S. R. parodymus, nors ir remiantis šiais nukentėjusiojo parodymais valstybės kaltintoja keitė kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje be kaltinamojo, liudytojų R. M., I. K. bei R. L. bei šiems prieštaringų nukentėjusiojo, liudytojų Z. J., S. M. parodymų, kaip jau aukščiau minėta, keliančių abejones dėl jų teisingumo ir patikimumo, tarp kurių esančių prieštaravimų teismui nepavyko pašalinti, liudytojų A. T., A. T. bei G. L. parodymų, kuriuose jie nurodė, kad tik iš liudytojos Z. J. ir nukentėjusiojo pasakojimų žino apie įvykį, bei liudytoja apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios šioje baudžiamojoje byloje tyrėjos V. P. bei liudytojo G. S. parodymų, kuriais teismas siekdamas pašalinti prieštaravimus tik patikrino kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų Z. J., R. M. bei I. K. parodymų teisingumą, yra tik tokie objektyvūs ir patikimi įrodymai - LSMU ligoninės Kauno klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos išrašas iš medicininių dokumentų (ligos istorijos Nr. AS 101452408-2536248) (I t., b.l. 9), 2012-12-21 VSDFV Kauno skyriaus raštas Nr. (1.11) S-80924 „Dėl informacijos suteikimo nukentėjusiajam R. J.“ (I t., b.l.11), 2012-09-28 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (I t., b.l.51), 2012-11-23 VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Kėdainių poskyrio Specialisto išvada G311/12(12) (I t., b.l. 4-46), kurą teismo posėdžio metu papildomai paaiškino šią išvadą pateikęs ekspertas V. B. – kurie patvirtina tik apie nukentėjusiojo Z. J. patirtų sužalojimų mastą, bei šio sužalojimo padarymo galimą mechanizmą, tačiau iš šių įrodymų nėra nustatyta, kad nukentėjusysis šiuos sužalojimus patyrė būtent tiksliai kaltinime nurodytu metu bei priežastiniame ryšyje dėl kaltinamojo S. R. veiksmų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo, o prielaidos vertinamos kaltinamojo naudai.

Teismas išnaudojo visas galimybes, išsamiai ištyrė bei įvertino pateiktus byloje įrodymus ir daro išvadą, kad pagal byloje esamus gana prieštaringus įrodymus, nepavykus pašalinti prieštaravimų tarp jų, teismui nėra galimybės nustatyti faktinių minėto nusikaltimo padarymo aplinkybių, t.y., kad būtent kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo sveikatai nurodytas pasekmes, todėl kilus abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismui negalint remtis prielaidomis ir spėjimais bei nepavykus pašalinti abejonių, kurios turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, byloje nepakankant patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamasis S. R. padarė nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas, bei nesant prokurorės prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byla perduotina prokurorei nusikaltimą padariusiems asmenims nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo, 2012-12-17 prokurorės nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.94-95), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. R. nukentėjusysis R. J. yra pareiškęs civilinį ieškinį 1400 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti, kuriame prašo taip pat iš kaltinamojo priteisti 373,20 Lt valstybei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (II t., b.l. 26-27, 28), civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1186,22 Lt civilinį ieškinį (I t., b.l.12-31), o civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa - 4840,33 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (I t., b.l.38-40). Civiliniai ieškiniai atmestini, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tokių daiktų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Proceso išlaidos. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą valstybė patyrė viso proceso išlaidų: 85,81 Lt dokumentų siuntimo išlaidų, 373,20 Lt nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios kaltinamąjį išteisinus, apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 302-307 str., teismas

nusprendžia:

S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

S. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. ir civilinių ieškovų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos S. R. pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorei nusikalstamą veiką padariusiems asmeniui (-ims) nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).