- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- N-444-962-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2007 m. rugpjūčio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2007 rugpjūčio 11 d. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės vairuotojo ir sukėlė eismo įvykį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 145 ir 196 punktų reikalavimus (b. l. 5)..
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. E 719664 A. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą (b. l. 5).
Šalies argumentai
A. R. 2007 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, iš esmės prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodė, jog priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisingas, nes neatisižvelgta į visas bylos aplinkybes.
Paaiškino, kad jis važiavo Obelų g. ir norėjo pervažiuoti į kitą pusę pagrindinės Vandžiogalos gatvės esančią automobilių aikštelę. Vandžiogalos gatve važiavęs krovininis automobilis prie pėsčiųjų perėjos sustojo ir nėrėjo sukti į Obelų gatvę, tačiau tai padaryti negalėjo kol iš Obelų gatvės neišvažiuos pareiškėjo vairuojamas automobilis. Krovininio automobilio vairuotojas parodė, kad pareiškėjas važiuotų, tai yra kirstų Vandžiogalos gatvę. Pareiškėjas kirtęs pagrindinę Vandžiogalos gatvę susidūrė su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu, kuris tuo metu apvažinėjo krovininį automobili iš dešinės pusės. Pareiškėjas nurodė, kad jis pastarojo automobilio už krovininio automobilio nepastebėjo. Teigė, jog dėl eismo įvykio kaltas pats nukentėjusysis A. A. , kuris, važiuodamas nesaugiu greičiu, minėtą krovininį automobilį lenkė iš dešinės pusės, pėsčiųjų perėjoje ir ne važiuojamąją kelio dalimi.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. R. skundą atmetė.
Nurodė, kad A. R. pažeidė KET 145 ir 196 punktų reikalavimus, jo veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Pažymėjo, kad byloje esančiais įrodymais, pareiškėjo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad A. R. važiavo šalutine gatve, kirto pagrindinę gatvę neįsitikinęs, kad nesutrukdys pagrindine gatve važiuojančiai transporto priemonei ir taip nepraleido nukentėjusiojo.
Teismas nurodė, jog krovininis automobilis buvo pasiruošęs sukti į kairę, todėl nukentėjusysis galėjo krovininį automobilį apvažiuoti iš dešinės pusės, o tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo neatsargus ir nepastebėjo iš už krovinio automobilio nukentėjusiojo automobilio manevro, neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.
Atsižvelgdamas į tai, kad A. R. metų eigoje buvo baustas už tos pačios rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimus, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas nurodė, jog jam administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl ją naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
III.
2007 m. lapkričio 16 d. apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo faktą. Nurodo, kad autoįvykis įvyko ne dėl jo, bet nukentėjusiojo kaltės. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis pažeidė KET – lenkė pėsčiųjų perėjoje, lenkdamas iš dešinės važiavo ne važiuojamąją kelio dalimi, o pagrioviu, lenkė nesaugiu greičiu. Pažymi, jog neapklaustas autoįvykio liudininkas sunkvežimio vairuotojas, kuriam norėjus viską paliudyti, kelių policija liepė pasišalinti, nukentėjusiajam prisipažinus kaltu dėl eismo įvykio. Nurodo, jog eismo įvykio schema buvo braižoma nuvažiavus minėtam sunkvežimio vairuotojui, joje yra netikslumų.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis A. A. 2007 m. gruodžio 17 d. atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir iš A. R. priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai dėl to, jog nukentėjusysis kaltas dėl įvykusio eismo įvykio yra nepagrįsti. Teigia, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėjusį krovininį automobilį ne lenkė bet, laikydamasis KET 181 punkto reikalavimų, apvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą. Nagrinėjamo eismo įvykio metu minėtoje ATPK nuostatoje buvo nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <…> arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.
Nagrinėjamoje byloje A. R. iš esmės neigia savo kaltę dėl sukelto autoįvykio, nurodydamas, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nulėmė ne jo, bet nukentėjusiojo A. A. padaryti KET pažeidimai.
A. R. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda buvo paskirta už KET 145 ir 196 punktų, kuriuose nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 145 p.) ir, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 196 p.), pažeidimus.
Apeliantas nurodo, jog pagrindiniu keliu važiavusio krovininio vilkiko vairuotojas, norėdamas sukti į kairę, sankryžoje sustojo ir parodė A. R. , kad pastarąjį praleidžia. Šią aplinkybę apeliantas nurodė tiek teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams (b. l. 7), tiek skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 3), tiek teismo posėdžio (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) metu (b. l. 18). Aplinkybės, jog prie sankryžos buvo sustojęs krovininis vilkikas, kuris norėjo sukti į kairę, neneigia ir nukentėjusysis A. A. (b. l. 8, 16, 18).
Iš eismo įvykio schemos (b. l. 9) matyti, jog Vandžiogalos g. (pagrindinis kelias) turi po vieną važiavimo juostą i abi kryptis. Nukentėjusysis paaiškinime nurodė (b. l. 8), jog krovininio vilkiko vairuotojui sustojus prie sankryžos ir parodžius kairįjį posūkio signalą, jis vilkiką apvažiavo iš dešinės. Iš paminėtos eismo įvykio schemos matyti, jog apvažiuodamas stovintį krovininį vilkiką, nukentėjusysis A. A. važiavo ne kelio važiuojamąja dalimi, bet kelkraščiu.
KET 170 punktas nustato, kad draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą (KET 181).
Sistemiškai analizuodama šias nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog KET nedraudžia transporto priemonių vairuotojams važiuoti kelkraščiu apvažiuojant tą pačia kryptimi į kairę pusę sukančią (apsisukančią) transporto priemone.
Tačiau artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 75 p.). Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (KET 76 p.).
Nagrinėjamu atveju A. A. , apvažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos sustojusį vilkiką, nesustojo, neįsitikino, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti.
Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Nagrinėjamu atveju A. R. nenumatė, jog gali susidurti su pagrindiniu keliu važiavusia transporto priemone, nors, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į nelygiareikšmių kelių sankryžą, privalėjo įsitikinti ar netrukdys pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Tačiau vertinant aplinkybę, ar apeliantas galėjo numatyti, jog pažeidžia KET, atkreiptinas dėmesys į byloje esančias aplinkybes: 1) pagrindinis kelias buvo vienos eismo juostos, kurioje stovėjo krovininis vilkikas; 2) vilkiko vairuotojas parodė, jog praleidžia apeliantą, be to, vilkikas stovėjo prie pėsčiųjų perėjos; 3) kadangi nukentėjusysis krovininį vilkiką apvažiavo iš dešinės, apeliantas neturėjo galimybės jo pastebėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, A. A. vairuojamą transporto priemonę A. R. galėjo laiku pastebėti ir išvengti susidūrimo tik išvažiavęs į sankryžą, ir tik tuo atveju, jei pagrindiniu keliu važiavęs A. A. , laikydamasis KET, būtų sustojęs prie pėsčiųjų perėjos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra apelianto kaltės, todėl Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio įgalioto pareigūno 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. E 719664 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutrauktina, nenustačius A. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio įgalioto pareigūno 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. E 719664 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.