- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3113-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2009 m. spalio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. už tai, kad jis sklype, kurio kadastrinis Nr. 6631/005:41, esančiame Krekenavos regioninio parko Nevėžio vidurupio draustinyje, (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, pastatė priestatą 1,32x2,57 m su mansarda prie gyvenamojo namo, pakeitė stogo dangą bei įdėjo stoglangius, neturėdamas suderinto projekto ir leidimo statybos darbams, taip pažeisdamas Krekenavos regioninio parko apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. spalio 9 d. nutarimu J. S. už ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 000 Lt bauda.
Šalies argumentai
J. S. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2009 m. spalio 9 d. nutarimą. Paaiškino, kad name gyveno šeši asmenys, todėl įlūžus stogui, buvo būtina jį remontuoti. Statybos leidimo gauti negalėjo, nes buvo kilę ginčai su kaimynais dėl jo sklypo kadastrinių matavimų rezultatų. Teigė, kad nedirba, todėl paskirta bauda yra per didelė. Manė, kad veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi J. S. skundą tenkino ir sumažino Institucijos 2009 m. spalio 9 d. nutarimu skirtą baudą iki 700 Lt.
Teismas konstatavo, kad J. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, paties pareiškėjo prisipažinimu bei liudytojų parodymais. Pažymėjo, jog nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad stogas buvo avarinės būklės ir tiesiogiai kėlė pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog namo stogas buvo įlūžęs ar kitaip pažeistas, dėl ko jis būtų galėjęs bet kuriuo momentu sugriūti. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. niekada anksčiau nėra baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir jo pragyvenimo šaltinis yra atsitiktiniai darbai, todėl sprendė, jog net minimalios baudos dydis jam yra labai didelis. Todėl pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.
III.
Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Paaiškina, kad name gyveno šeši asmenys, todėl įlūžus stogui, buvo būtina jį remontuoti. Mano, kad jis veikė esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekdamas išvengti gręsiančių pavojingų pasekmių namo gyventojams. Statybos leidimo gauti negalėjo, nes buvo kilę ginčai su kaimynais dėl jo sklypo kadastrinių matavimų rezultatų. Tvirtina, kad paskirta 700 Lt bauda yra labai didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 159 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį surašytas apeliantui 2009 m. spalio 7 d. savavališkos statybos akto Nr. St12-54-09/08 pagrindu (b. l. 22). Šiame savavališkos statybos akte bei statybos sustabdymo akte Nr. St.12-54-09/09 nurodyta, kad J. S. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, pristatė 1,32x2,57 m priestatą ir mansardą virš priestato, pakeitė stogo dangą, įdėjo stoglangius (b. l. 24-27). Pažymėtina, kad šie vykdyti darbai laikytini statinio rekonstravimu, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis. Kadangi gyvenamasis namas priskirtas neypatingų statinių kategorijai (b. l. 24), jo rekonstravimui buvo reikalingas statybos leidimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas patvirtina, jog J. S. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, kuriame stovi rekonstruotas gyvenamasis namas, yra saugomoje teritorijoje (b. l. 35-38).
Nors apeliantas teigia, kad gyvenamąjį namą rekonstravo esant būtinajam reikalingumui, t. y. kad namo stogą reikėjo keisti stogui įlūžus, siekiant išvengti gręsiančio pavojaus namo gyventojams, tačiau kaip matyti iš savavališkos statybos akto ir byloje esančių fotonuotraukų, gyvenamojo namo buvo pakeistas ne tik stogas, bet ir pristatytas priestatas, pastatyta mansarda virš priestato bei įrengti stoglangiai (b. l. 8, 22-23, 28). Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl įlūžusio stogo iškilusį pavojų namo gyventojams buvo įmanoma pašalinti tik prie namo pastatant priestatą bei pastatant mansardą virš priestato. Todėl šiuo atveju negalima teigti, kad minėti rekonstravimo darbai atlikti esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojais apklausti A. T., E. S., I. Č., B. G. ir V. G. nepatvirtino, jog įlūžus namo stogui, buvo būtina nedelsiant keisti viso stogo dangą neturint teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.
Taigi apelianto kaltė dėl ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis rekonstravo gyvenamąjį namą – pastatė priestatą su mansarda prie gyvenamojo namo, pakeitė stogo dangą bei įdėjo stoglangius – saugomoje teritorijoje neturėdamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, įrodyta neabejotinai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė nuobauda apeliantui paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, J. S. skirdamas švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog jis nedirba, nėra baustas administracine tvarka, bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir dar labiau švelninti administracinę nuobaudą. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės neleidžia teigti, kad J. S. padarytasis pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta galutinė nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. J. S. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.