Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Andovos paslaugos“, bylos Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB „Sinekūra“, bylos Nr. 2-1031/2008).

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tačiau bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis, priimta byloje Nr. 2-182/2009; 2009-06-11 nutartis, priimta byloje Nr. 2-754/2009; 2009-06-25 nutartis, priimta byloje Nr. 2-759/2009).

Kaip minėta, vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Atsakovo teismui pateiktas 2011 m. gruodžio 31 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, kuriais teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo remiasi ir ieškovas, patvirtina, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 174 446, 00 Lt – ženkliai viršijo jo pusę į balansą įrašyto turto – 231 616, 00 Lt vertės, o grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 8 565, 00 Lt, kas akivaizdžiai patvirtina atsakovo įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tačiau atsakovo pateiktas 2012 m. rugsėjo 30 d. balansas parodo, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovas šiuo metu turi turto 959 067,00 Lt sumai: ilgalaikio turto – 666 897, 00 Lt, trumpalaikio turto – 292 170, 00 Lt sumai. Nors atsakovo skola valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams yra 197 235, 33 Lt, apie ką liudija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktas informacinis pranešimas, tačiau per vienerius metus jo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 277 078, 00 Lt, grynasis įmonės pelnas (nuostoliai) – 70 522, 00 Lt, o iš įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės skola kreditoriams yra 121 394, 00 Lt, tuo tarpu debitorių skolos sudaro 189 144, 68 Lt, be to, iš 2012 m. spalio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos apie draudėjo viešus duomenis matyti, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu (atsakovo skola Sodrai 2012-09-26 sudarė 13 906, 38 Lt (b. l. 23)).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, remdamasis pateiktais duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo metu, sprendžia, kad atsakovo pateiktų finansinių duomenų analizė, nesudaro teisinio pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą dėl atsakovo nemokumo. Ieškovo į bylą pateiktos trumpos 2012 m. rugsėjo 3 d. balanso formos, kuri patvirtina atsakovo nemokumą (turto vertė - 46 099, 00 Lt, per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai – 66 286, 00 Lt) teismas nevertina, kadangi joje atsakovo direktoriaus parašas nėra patvirtintas įmonės spaudu, t. y. ieškovo patiktame dokumente nėra visų būtinų įmonę identifikuojančių rekvizitų, kas sudaro pagrindą abejoti jos patikimumu (b. l. 19).