- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1771-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19443-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- M. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo 230 Eur skolos, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad tiek jis, tiek atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas užėjo į kambarį ir paprašė paskolinti pinigų. Kadangi tuo metu dirbo ir gavo darbo užmokestį, paskolino jam 10 Eur ir apie tai užsirašė užrašų knygutėje. Vėliau skolino dar kelis kartus, t.y. (duomenys neskelbtini) paskolino 20 Eur, (duomenys neskelbtini) – 100 Eur. (duomenys neskelbtini) atsakovas vėl paprašė paskolinti pinigų, šį kartą 20 Eur. Ieškovas turėjo tik 100 Eur. Atsakovas pažadėjo 80 Eur netrukus grąžinti. Praėjus valandai ir nesulaukęs pinigų, ieškovas nuėjo į virtuvę, kur pamatė atsakovą su kitu vyru vartojant alkoholinius gėrimus. Paklausus, kur pinigai, atsakovas atsakė, kad paėmė taksistas ir negrąžino, tačiau žadėjo jį surasti ir pinigus atsiimti. Praėjus savaitei nuo paskutinės skolinimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), pareikalavo atsakovo pinigus grąžinti tą pačią dieną. Nuo to laiko atsakovas ėmė vengti bendravimo, žadėdavo grąžinti, bet to taip ir nepadarė. Dėl pinigų negrąžinimo patyrė sielvartą, stresą, dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, todėl atsakovas turi atlyginti ir neturtinę žalą.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pinigų iš ieškovo nesiskolino, nėra jam skolingas ir niekada nieko nežadėjo jam grąžinti. (duomenys neskelbtini) buvo kelios dienos, kai šventė su ieškovu ir dar keliais (duomenys neskelbtini). Galimai tomis dienomis ieškovo prašomi pinigai ir buvo išleisti alkoholiniams gėrimams. Bet niekas nieko nežadėjo jam grąžinti. Jis pats pirko ir vaišino. Ieškovas remiasi savo užrašais, kuriuose galėjo prirašyti ką tik sugalvojęs. Visgi tai nėra pasirašyti skolos rašteliai, pagal kuriuos būtų įsipareigojęs ieškovui kažką grąžinti. Kaip ir reikalavimas dėl skolos, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir yra neįtikėtinas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo S. J. atstovas advokatas G. A. P. ieškinį palaikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas S. J. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jau 4 metus. Visada skolino tik grynais pinigais. Skolino ir kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams. Jei grąžindavo. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Buvo gavęs avansą, todėl galėjo paskolinti atsakovui. Skolino kelis kartus, nes galvojo, kad jei nesutiks, neatgaus ir anksčiau skolintų pinigų. Sutarties nepasirašė, nes nežinojo, kad atsakovas vengs grąžinti. Pinigus atsakovui skolino daugiausiai alkoholiui pirkti. Buvo girdėjęs, kad atsakovas dirba, gauna pajamų grynais. (duomenys neskelbtini) nėra girtavęs su atsakovu, o pastarasis gerdavo kasdien.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo M. Š. atstovas advokatas A. M. su ieškiniu nesutiko.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nuo 2022 m. birželio gyvena (duomenys neskelbtini). Pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino. Iki (duomenys neskelbtini) bendravo su ieškovu kol abu pragėrė pinigus. Tada ieškovas ėmė grasinti, kad kreipsis į teismą, todėl su juo nešneka. Šaltuoju metų laiku gauna (duomenys neskelbtini), o šiltuoju – dirba (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) alkoholio nevartoja. Pažįsta L. G., nes jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), pasisveikina su juo. Santykiai su juo neutralūs. Nežino pagrindo, dėl ko L. G. galėtų jį apkalbėti.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad jau pora metų gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovą. (duomenys neskelbtini) gyveno gretimame kambaryje, o su (duomenys neskelbtini) gyveno tame pačiame kambaryje pusę metų. Tai buvo ir (duomenys neskelbtini). Matė, kaip kartą vėlų vakarą atėjo (duomenys neskelbtini), prašė paskolinti 20 Eur. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jau yra paskolinęs jam 130 Eur. (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad grąžins. Po maždaug 5-10 min (duomenys neskelbtini) padavė 100 Eur (viena kupiūrą), o (duomenys neskelbtini) pažadėjo grąžinti. (duomenys neskelbtini) ėmė ieškoti (duomenys neskelbtini) ir grįžo piktas, nes (duomenys neskelbtini) negrąžino jam 80 Eur neva dėl to, kad atėmė taksistas. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) taip skolos (duomenys neskelbtini) ir neatidavė. (duomenys neskelbtini) turėjo iš ko paskolinti, nes gaudavo (duomenys neskelbtini), kartais dirbdavo, dar jam padėdavo brolis, be to, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir taip gaudavo pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek ieškovas S. J., tiek atsakovas M. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti ieškovo užrašai, kuriuose jis fiksavo pinigų skolinimą (duomenys neskelbtini) mėn.: 7 d. - 10 Eur, 19 d. - 20 Eur, 20 d.- 100 Eur, 21 d. – 100 Eur.
10. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė skolinęs atsakovui keturis kartus ir kaskart suma neviršijo 600 Eur. Vadinasi, tokie sandoriai galėjo būti sudaromi žodžiu.
12. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia grynais pinigais paskolinęs atsakovui (duomenys neskelbtini) - 10 Eur, (duomenys neskelbtini) - 20 Eur, (duomenys neskelbtini) - 100 Eur, (duomenys neskelbtini) – 100 Eur. Atsakovas neigia pinigus gavęs bei neigia įsipareigojęs juos grąžinti, t.y. neigia paskolos sutarčių sudarymą. Pinigų perdavimas šalių nebuvo raštu įformintas ir patvirtintas. Ieškovo pateiktuose užrašuose nurodytos tik datos ir pinigų kiekis, tačiau juose net nenurodyta, kad pinigai skolinti, nenurodytas asmuo, kuriam jie galimai perduoti, nėra jokio atsakovo patvirtinimo, parašo, kad jis pinigus gavo, todėl ieškovo užrašų nėra pagrindo vertinti kaip rašytinio įrodymo paskolos santykiams patvirtinti. Taip pat 10 Eur (duomenys neskelbtini), 20 Eur (duomenys neskelbtini) ir 100 Eur (duomenys neskelbtini) perdavimo fakto bei atsakovo įsipareigojimo juos grąžinti nepatvirtinta ir jokie kiti įrodymai byloje (byloje yra tik prieštaringi žodiniai šalių paaiškinimai, t.y. ieškovas teigia paskolinęs, atsakovas teigia iš ieškovo nesiskolinęs). Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė paskolinęs atsakovui šiuos pinigus.
14. Visgi 100 Eur (duomenys neskelbtini) skolinimo faktą be ieškovo paaiškinimo dar patvirtino liudytojas L. G.. Jis nurodė buvęs tame pačiame kambaryje ir matęs bei girdėjęs šalių pokalbį, kai atsakovas prašė paskolinti 20 Eur, o ieškovas, neturėdamas 20 Eur kupiūros, faktiškai paskolino 100 Eur, bei atsakovas, savo ruožtu, įsipareigojo juos grąžinti. Taip pat liudytojas parodė matęs patį pinigų perdavimą atsakovui (perduota viena 100 Eur kupiūra). Atsakovas nurodė, kad jo santykiai su liudytoju neutralūs. Taigi aplinkybių, dėl kurių liudytojas norėtų apkalbėti atsakovą ir/ar galėtų meluoti, byloje nenustatyta (atsakovo teiginys, kad liudytojas (duomenys neskelbtini), niekuo nepatvirtintas, o pats liudytojas apklausos metu nekėlė įtarimų, kad būtų apsvaigęs).
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigė paskolinęs atsakovui (duomenys neskelbtini) 100 Eur bei šią aplinkybę patvirtino liudytojas L. G., tiek girdėjęs šalių pokalbį (susitarimą, pagal kurį ieškovas skolino, o atsakovas žadėjo grąžinti), tiek matęs pinigų perdavimą, darytina išvada, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė žodinį susitarimą dėl 100 Eur paskolos.
16. Šalys nebuvo sutarę pinigų grąžinimo termino, todėl atsakovas juos turėjo grąžinti pagal pareikalavimą (CK 6.873 str. 2 d.). Ieškovas negalėjo tiksliai pasakyti, kada pareikalavo atsakovo grąžinti pinigus (ieškinyje rašė (duomenys neskelbtini), užrašuose fiksavo (duomenys neskelbtini), posėdyje teigė, kad galėjo būti ir (duomenys neskelbtini), bet labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini)). Bet kuriuo atveju 30 dienų terminas skolai po pareikalavimo grąžinti, kaip numato CK 6.873 str. 2 d., iki kreipimosi į teismą (2024-10-04) jau buvo suėjęs, o pinigai negrąžinti, todėl 100 Eur skola priteisiama ieškovui iš atsakovo.
17. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teigdamas, kad dėl pinigų negrąžinimo patyrė sielvartą, stresą, dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą.
18. Remiantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
19. Nagrinėjamu atveju jokio įstatyme numatyto pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovas nenurodė. Kita vertus, jis neįrodė ir patirtos neturtinės žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Paskolinta suma (100 Eur) nėra didelė. Pats ieškovas gaudavo pajamų (pats teigė, kad dirbo, skolindavo pinigus kitiems asmenims), todėl 100 Eur neturėjo esminės įtakos jo gyvenimo kokybei. Jokių duomenų, kad dėl paskolintų pinigų negrąžinimo jam taip buvo sutrikusi sveikata, kad reikėjo gydymo, kad ji gėrė vaistus ar taikė kitas medicinines priemones būklei palengvinti (atstatyti), į bylą nepateikta. Net jei pinigų negrąžinimas ieškovui ir nebuvo malonus išgyvenimas, vien tai nesudaro pagrindo priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
20. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
21. Vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
22. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi ir proceso išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir pašto išlaidos iš jų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (šimtą eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kita ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.