Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal ATPK 187¹ str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad jis, Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. gegužės 29 d. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą J. L. atžvilgiu, žinomai melagingai parodė, kad 2014 m. kovo 20 d., apie 18 val. 45 min. automobilį „Audi A6“, valst. Nr., vairavo ne J. L., o V. L..

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nepilnai įsigilino į jo parodymų esmę, plačiau nesiaiškino jam žinomų aplinkybių, todėl padarė klaidingas išvadas. Pažymi, kad jis negavo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, todėl apie šios bylos iškėlimą jo atžvilgiu nežinojo. Dėl minėto nutarimo yra paduotas apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundo padavimui.

Pažymi, kad nežinojo ir apie šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o nedalyvaujant bylos nagrinėjime, buvo pažeistos jo teisės, kadangi nežinojo, kuo yra kaltinamas.

Teigia, kad 2014 m. birželio 9 d. nutarime netiksliai nustatytos faktinės aplinkybės. Teigia, kad iš tikrųjų 2014 m. kovo 20 d. po darbo Alytaus rajone jį ir J. L. su kitais bendradarbiais tarnybiniu autobusu vežė į Vilniu. Autobuse jis ir J. L. išgėrė, o artėjant prie miesto, J. L. paskambino savo tėvui V. L. ir paprašė atvykti į (duomenys neskelbtini) g., kur buvo paliktas J. L. automobilis „Audi A6“ ir juo parvežti namo, o jis, paskambinęs savo sūnėnui, taip pat paprašė atvykti parsivežti jį namo. Išlipęs iš autobuso, pamatė prie automobilio „Audi A6“ laukiantį V. L. bei kaip jis sėdo už šio automobilio vairo. Pats apeliantas su sūnėnu tuo metu išvažiavo namo. Kas toliau vairavo automobilį „Audi A6“, kai šį sustabdė policijos pareigūnai, jis nežino ir jokių kitų aplinkybių pirmos instancijos teismui jis nenurodė ir melagingai neliudijo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-4072-851/2014, apklaustas pirmos instancijos teisme V. M. parodė, kad kartu su J. L. dirba vairuotojais Alytuje. 2014 m. kovo 20 d. dirbo iki 17 val., po to autobusu grįžo į Vilnių. Pakeliui autobuse kartu su J. L. išgėrė 0,7 l degtinės. Pastarasis skambino tėvui, kad šis atvažiuotų ir jį pasiimtų. Grįžus į Vilnių, prie automobilio jau laukė V. L.. Jis matė, kaip J. L. nuėjo link automobilio, už vairo sėdo pastarojo tėvas V. L.. Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad pavojingai manevruojantį automobilį „Audi A6“ pastebėjo (duomenys neskelbtini) g., yra įsitikinęs, kad automobilį vairavo J. L..

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. paskutinį kartą J. L. matė (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kur jie buvo atvežti autobusu iš Alytaus. Tuo tarpu J. L. pagal liudytojo V. K. pranešimą dėl pavojingo vairavimo, policijos pareigūnų buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Byloje nėra paneigta versija, jog (duomenys neskelbtini) g., kuomet V. L. atvyko pasiimti J. L., už automobilio vairo sėdo būtent V. L. ir kad po išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g., V. L. neperleido vairavimo J. L.. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad V. M., apklaustas pirmos instancijos teisme ir parodęs, kad grįžus į Vilnių, (duomenys neskelbtini) g., kur V. L. atvažiavo pasiimti J. L., būtent V. L. sėdo už automobilio „Audi A6“ vairo, davė melagingus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. M. pirmos instancijos teismui duoti parodymai buvo melagingi, todėl, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, byla dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.